TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

J.Šuklinas į kitą olimpiadą vyks aukso

Galingi yriai atnešė J.Šuklinui olimpinį sidabro medalį./EPA-ELTA nuotrauka

Šeštadienį Lietuvoje likus minutei iki vidurdienio ketvirtą olimpinį apdovanojimą mūsų šaliai iškovojo kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Londono vandenys jam buvo palankūs. Šis laimėjimas sportininkui lėmė garbingą pareigą - kanojininkas vakar per žaidynių uždarymą nešė Lietuvos vėliavą.

"Pamaniau, jog atplaukiau ketvirtas", - tik kirtęs 200 m sprinto rungties finalo finišo liniją pagalvojo 26 metų 196 cm ūgio Lietuvos irkluotojas. Ir nerimas išnyko netrukus švieslentėje išvydus galutinius rezultatus - jis antras! "Tai buvo mano svajonė", - apsigaubęs trispalve švytėjo šviesiaplaukis J.Šuklinas. Sportininko šukuosena neatsitiktinė - prieš devynerius metus pasaulio jaunimo čempionate sportinę karjerą pradėjęs irkluotojas tąkart tapo stipriausias. Pamanė - o gal tokia pati šukuosena vėl padės? Padėjo, ir netgi labai.

Traumos nesutrukdė

2010 metų Europos čempionas, triskart pasaulio čempionato bronzos medalininkas nuo šiol puikuosis dar vienu - olimpinio vicečempiono - titulu. Londono žaidynių čempionu tapo ukrainietis Jurijus Žebanas, nuotolį įveikęs per 42,291 sek. Lietuvio laikas - 42,792 sek. Bronzą iškovojo Rusijos kanojininkas Ivanas Štylis (42,853 sek.).

"Iš pradžių svajojau patekti į olimpiadą, nes į Atėnus nevykau dėl ligos, į Pekiną - dėl kitų priežasčių, - sidabrinę epopėją pasakojo J.Šuklinas. - Šiemet ruoštis olimpiadai nebuvo lengva, atlikus tyrimus sužinojau, jog nugaroje yra išvarža, galvojome apie operaciją, bet iki Londono žaidynių buvo likę nedaug laiko. Dar petys neduoda ramybės, bet turime gerą masažuotoją Jurijų Vaščenkovą, jis viską sutvarko, todėl galiu toliau sportuoti. Atvykęs į Londoną kėliau tikslą patekti į finalą. Kai tai padariau, supratau, kad galiu kovoti ir toliau. O šiandien pasisekė. Galbūt buvau geriau pasirengęs - prieš vėją reikėjo irkluoti ilgiau. Sveriu per 100 kg, o dar plaukiau nepavėjui, tad buvo sunku. Bet puikiai startavau, nereikėjo kitų varžovų vytis. Labai stipriai irklavo ukrainietis. Bet gerai, kad užteko jėgų ir laimėjau sidabro medalį."

Vasilijaus Suchorukovo ir Egidijaus Gusto treniruojamas olimpiados vicečempionas po sidabrinio finišo atsakė į žurnalistų klausimus.

40 sekundžių galimybė

- Turite sidabrą, bet ar nejaučiate apmaudo, kad galėjote turėti ir auksą?

- Visada norisi geriau. Juk būna, kad laimi aukso medalį, paskui pradedi galvoti, kad galėjai dar greičiau nuplaukti, galėjai artimiausią varžovą ne dešimt centimetrų aplenkti, o puse kanojos korpuso. Visada bandau ieškoti savo klaidų, bet šiuo momentu džiaugiuosi medaliu. Lietuvai jo reikėjo. Prieš išvykstant Visagine man padarė gražias išleistuves, todėl labai norėjau ir šiam miestui, ir šalies irklavimui padovanoti medalį. Penktadienį įlindau į internetą, pamačiau, kiek draugų mane palaiko ir linki gero.

- Tik finišavęs turbūt nesupratote, kokią vietą užėmėte?

- Kažkodėl pamaniau, kad esu ketvirtas (juokiasi). Tikrai mačiau, kad pralaimėjau ukrainiečiui, o su kitais lygiai finišavau. Bet ekrane pamačiau užrašą LTU ir akmuo nuo širdies nukrito.

- Prieš startą labai jaudinotės?

- Žinoma. Kai visą gyvenimą sportuoji, atsistoji į startą, turi 40 sekundžių. Ir žinai, kad kito šanso gyvenime galbūt neturėsi. Pasiruošęs pradėti irkluoti, o pulsas taip tvinkčioja, tarsi po treniruotės (juokiasi). Tai adrenalinas, taip ir turi būti. Penktadienį vakare atsiguliau anksti, maniau neužmigsiu, bet greitai užsnūdau. Gal psichologiškai buvau pavargęs po atrankinių varžybų ir pusfinalio. Olimpiadoje dalyvauju pirmą kartą, bet labai patiko. Tiek žiūrovų, toks palaikymas.

- Stengsitės sugrįžti į olimpines žaidynes?

- Kad pagerinčiau šį rezultatą, iki Rio de Žaneiro tikrai sportuosiu. Nes ukrainietis Pekino žaidynėse buvo trečias, dabar pirmas. Gal ir man panašiai nutiks (juokiasi).

Sunkiau per treniruotes

- Trys plaukimai iki sidabro - tai velniškai sunku?

- Sunku... Bet psichologiškai. Juk per treniruotes plaukiu dešimt kartų ilgiau, tada tai sunku. Man visada sunkiausias pirmas plaukimas. Įveiki nuotolį, pamatai, kaip atrodai tarp kitų sportininkų. O šiandien ramiai stojau į startą. Visada galvojau - jei plauksiu olimpiniame finale, į startą stosiu drebėdamas. Bet to nebuvo. Gal buvau psichologiškai gerai pasiruošęs? Juk negali visą gyvenimą nesisekti (juokiasi).

- Vykdamas į Londoną apie medalį greičiausiai negalvojote?

- Kiekvienas sportininkas, vykstantis į olimpiadą, važiuoja kovoti dėl aukso. Visi sportininkai maksimalistai. Ir apetitas auga bevalgant - iš pradžių norėjau patekti į olimpiadą, po to - į finalą, tada - tarp prizininkų.   

- Ką esate sumanęs veikti po olimpiados?

- Reikia gerai pailsėti. Nes svorio nemažai numečiau. Kiekvieną dieną pasisveriu - po kilogramą krenta. Iš 108 kg šiandien liko 102. Reikia gerai pavalgyti, išsimiegoti, susitikti su draugais, viską apgalvoti. Greitai visa tai praeis, o tada vėl pradėsiu sportuoti. Kol sveikata leidžia, kol yra jėgų ir motyvacijos toliau sportuosiu.

- Dabar tapote ir gerokai turtingesniu žmogumi.

- Šiuo metu apie tai negalvoju. Mano turtas - medalis (juokiasi). Aišku, pinigai reikalingi, bet man labiausiai reikėjo medalio. Nes kartais kažko pritrūksta, tada visi pradeda kalbėti, neva esu nevertas, mano laikas jau praėjo. Prieš devynerius metus Japonijoje vyko pasaulio jaunių čempionatas - jame prasidėjo mano sportinė karjera. Tada laimėjau aukso medalį. Pamaniau, gal padės tokia pat šukuosena, kokią turėjau tąkart. Ir prieš olimpiadą ją pasidariau (juokiasi). Padėjo...

E.Balčiūnas išardė irklą

Prieš sidabrinį J.Šuklino plaukimą vienviečių baidarių 200 m plaukimo B finale kovojo 37 metų šalies irkluotojas Egidijus Balčiūnas. Jis atplaukė antras (37,995 sek.) ir užėmė dešimtąją vietą. "Štai, jau ir irklą išardžiau. Užtenka to, ką pasiekiau. Aukščiau jau nebepakilsiu, o B finalas Londone manęs netenkina", - teigė sportininkas, atskleidęs, jog tai buvo paskutinės jo kaip profesionalo varžybos. Išardyto irklo Egidijus neketina niekam padovanoti. Maža ką, pasak jo, gal laisvalaikiu dar kada sumanys pairkluoti. Kalbėdamas apie turiningą karjerą, nuo 1997 metų sportuojantis E.Balčiūnas pasidžiaugė pelnytais medaliais ir nesigailėjo dėl neiškovotų apdovanojimų. "Laimėjau Europoje, pasaulyje, turiu dešimtis medalių iš pasaulio taurės etapų. Gaila, olimpinio medalio neturiu, - teigė irkluotojas. - Bet ne kiekvienam jis skirtas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"