TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Jei ne trauma, vieta būtų aukštesnė

Sauliaus Ramoškos nuotraukos

Įgyvendinusi ilgai siektą svajonę - dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse - mażųjų dviračių kroso (BMX) atstovė Vilma Rimšaitė liko patenkinta užimta 13 vieta.

29 metų sportininkė labai troško sudalyvauti olimpinėje šventėje. Todėl gegużę vykusiame pasaulio čempionate pelniusi kelialapį į Londoną šiaulietė žemiau kaklo išsitatuiravo ją sužavėjusį Pekino olimpinių żaidynių devizą anglų kalba "Vienas pasaulis, viena svajonė" ir olimpinius žiedus.

"Man patiko šis šūkis, o olimpiada buvo viso gyvenimo tikslas. Sakiau, jei pateksiu, tai po žaidynių - nors ir tvanas", - penktadienį Londone baigusi pasirodymą tatuiruotės istoriją papasakojo V.Rimšaitė.

Į Londoną sportininkė buvo nusiteikusi vykti kovoti dėl vietos aštuntuke, tačiau per treniruotę trūkus dviračio grandinei mergina griuvo ir susilaużė delnikaulį. Beveik mėnesį nesportavusi dviratininkė stiprios valios pastangomis sugebėjo atsigauti ir su pajėgiausiomis pasaulio BMX atstovėmis minti pedalus olimpinėje BMX trasoje.

Per tris pusfinalio važiavimus (7, 7 ir 5 vietos) lietuvė surinko 19 taškų ir tarp 16 sportininkių użėmė 13 vietą.

"Ranką skauda. Kad ir mineralinio buteliuką paimu ne tuo kampu, kažką pasitempiu, ranka ištinsta. Būna, kad skausmas staigiai praeina. O kai važiuoju, "atsijungiu", nejaučiu nieko", - po finišo V.Rimšaitė apgailestavo negalėjusi visa jėga varžytis su elito atstovėmis.

- Jums buvo pagamintas įtvaras, bet jo nedėvėjote? - paklausėme olimpinių żaidynių debiutantės.

- Jis labai trukdo važiuoti. Juk rankos juda ir į viršų, ir žemyn, ir į šonus.

- Gal psichologiškai save stabdėte per lenktynes?

- Psichologiškai taip pat sunku. Juk dėl traumos daugiau nei mėnesį nevažinėjau trasoje. O ilgai nesitreniruodama prarandi kalniukų jausmą - nebežinai, kur šokti, kaip šokti, kur spausti, kur kelti. Prieš atvykdama į Londoną treniravausi tik vieną kartą - Latvijoje. Tai labai mažai. O pavyzdžiui, amerikietės, australės ir prancūzės savo šalyje turi padarytą olimpinės trasos kopiją, tad jos galėjo puikiai pasiruošti.

- Vadinasi, atvažiavote čia labiau dalyvauti?

- Ir dalyvauti, ir stengtis. Nemaniau, kad dėl riešo man pavyks trasoje visus kalnelius įveikti. Bet pavyko. Dėl to labai dżiaugiuosi. Aplenkiau tris sportininkes, tad 13 vieta nėra blogai (šypsosi).

- Ar būtent taip ir įsivaizdavote išsvajotą olimpinę šventę?

- Pernai šioje trasoje kai treniravomės, buvo tik pradėta statyti viena żiūrovų tribūna, kitos visiškai nebuvo. Dabar pamačiau pilnutėles tribūnas. Tai nerealu. Viskas puikiai organizuota. Jausmas nerealus. Labai patiko gyvenimas kaimelyje. Atmosfera, żmonės, veiksmas.

   

   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"