TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Kaimynų bazės smogia į paširdžius

2012 11 15 7:32
Apie savo darbą D.Gudzinevičiūtė papasakojo sukvietusi žurnalistus pusryčių./Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Nuo spalio 15-osios Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės pareigas einančią Dainą Gudzinevičiūtę jau pirmą mėnesį užgriuvo darbų lavina: su oficialiais vizitais lankėsi Latvijoje ir Azerbaidžane, pradėjo žygius, kad nebūtų mažinamas šalies sporto biudžetas.

Kova dėl pinigų

Pirmadienį į LTOK būstinę sukvietusi žurnalistus D.Gudzinevičiūtė papasakojo apie nuveiktus darbus, pabrėždama kylančias grėsmes Lietuvos sporto biudžetui.

Praėjusią savaitę LTOK su dar dvejomis organizacijomis - Lietuvos sporto federacijų sąjunga ir asociacija "Sportas visiems" - kreipėsi į šalies vadovus, prašydami nemažinti Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) finansavimo. Tokį pat kreipimąsi pasirašė nemažai Londono olimpiečių, iškilių sportininkų ir trenerių.

Šalies prezidentei, Vyriausybei ir Seimui adresuotame laiške prašoma palaikyti iniciatyvą padidinti nuo 1 iki 3 proc. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui tenkančią akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, dalį.

"Tokiu būdu neseniai buvo padidintas kultūros finansavimas. Norime, kad ir su sportu būtų pasielgta taip pat, - sakė D.Gudzinevičiūtė. - Taip pat prašome nemažinti KKSD finansavimo, nekarpyti lėšų sporto renginiams, federacijoms, klubams, centrams."

Pasak Sidnėjaus olimpinės čempionės D.Gudzinevičiūtės, Vyriausybės programoje žadėta kūno kultūros ir sporto plėtrą pripažinti valstybės prioritetu, deja, finansinė realybė kitokia - 2010 metais Vyriausybė departamentui skyrė 98 mln. litų, 2012-aisiais - 84,5 mln., o kitiems metams planuojama tik 78,9 mln.

"Jei tam būtų pritarta, tiesiogiai kūno kultūros ir sporto plėtrai skiriamos lėšos sumažėtų daugiau nei perpus: nuo 28 iki 13,8 mln. litų, - teigė LTOK vadovė. - Lietuvos olimpinio sporto centro, kuris rengia profesionalius sportininkus, finansavimas sumažėtų beveik 40 proc. - nuo 13,3 iki 8,5 mln. Palyginkime: Kultūros ministerijos biudžetas siekia beveik 270 mln., o ministerijai pavaldžių įstaigų - dar apie 170 mln."

LTOK prezidentei tokie veiksmai nesuvokiami: birželį Seimas 2013 metus paskelbė Sveikatingumo metais, bet jau po pusmečio tam pačiam Seimui teikiamas svarstyti biudžeto projektas, kuriame mažinamas sporto ir kūno kultūros finansavimas. "Kaip galima planuoti mažesnį biudžetą sportui, nuo kurio tiesiogiai priklauso šalies žmonių sveikata?" - klausė D.Gudzinevičiūtė. Juolab šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama Londono olimpiados prizininkus, pasakė, kad ateities pergalėms būtina ne tik paspartinti sporto bazių statybą, bet ir padidinti finansavimą.

"Viliuosi, kad politikai įsiklausys į sportininkų prašymą ir ras galimybių nemažinti KKSD biudžeto", - gera pabaiga tikėjo naujoji LTOK vadovė.

Latvijoje 6, Lietuvoje - 0

Žurnalistams D.Gudzinevičiūtė papasakojo apie pirmą oficialią kelionę į Rygą, kur ją sužavėjo sporto centrai. Drauge su LTOK viceprezidentu Arvydu Juozaičiu ji vyko susipažinti su Latvijos olimpiniu komitetu (LOK), pažiūrėti, ko galima iš kaimynų pasimokyti, papasakoti, ką Lietuva daro kitaip.

Neseniai naujai kadencijai išrinktas LOK prezidentas Alduonis Vrublevskis svečiams pirmiausia aprodė miesto pasididžiavimą - Rygoje pastatytą vieną moderniausių olimpinių sporto centrų.

"Tokių Latvijoje yra šeši, o Ventspilyje, sakoma, netgi geresnis už Rygos. Sunku įsivaizduoti, kas yra geresnis ir gražesnis, nes tai, ką pamatėme Rygoje, mums sukėlė didžiulį pavydą", - neslėpė LTOK vadovė.

Pasak jos, tai didžiulis centras, kuriame kasdien apsilanko 3000 žmonių. Jis pritaikytas visuomenės reikmėms ir sportininkams. Ten gali treniruotis krepšinio, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės ir daugelio kitų sporto šakų atstovai. Prie centro yra baseinas, jame plaukiojant matyti miesto panorama.

Sporto centrą Rygoje LOK pastatė savo lėšomis, paimtą kreditą bankui moka valstybė. "O mes Lietuvoje niekaip nesulaukiame panašaus centro - Druskininkuose jo pabaigos dar nematyti, - D.Gudzinevičiūtė neturėjo kuo pasidžiaugti. - Jei iki Rio de Žaneiro olimpiados Druskininkų centras atvertų duris, būtų nuostabu."

Mezgė ryšius su kaimynais

Antroji LTOK vadovų kelionė - į Azerbaidžaną, šios šalies nacionalinis olimpinis komitetas šventė dvidešimtmetį. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas yra ir olimpinio komiteto vadovas, todėl sostinėje Baku vykdomos milžiniškos statybos, įskaitant ir sporto arenas, nuostabos nekėlė. Azerbaidžane sportui - daug dėmesio, kiekvienoje olimpiadoje jų sportininkai pelno dviem trim medaliais daugiau nei anksčiau. Šiemet Londone azerbaidžaniečiai iškovojo 10 apdovanojimų (2 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos, 30 vieta), Rio de Žaneire planuoja 12-13 medalių.

D.Gudzinevičiūtė Baku viešėjo kartu su LTOK užsienio ryšių direktore Vaida Masalskyte. Ten jos susipažino su kitų valstybių olimpinių komitetų atstovais, bet pirmiausia siekė užmegzti ryšius su artimiausiais kaimynais - Baltarusija ir Lenkija. "Šiose valstybėse yra daug sporto bazių, mūsų sportininkai, ypač dvikovės sporto šakų atstovai, šiose šalyse gali rasti treniruočių partnerių", - kaimynus vertino LTOK galva.

Apsilankyti, susipažinti su olimpine veikla D.Gudzinevičiūtę pakvietė Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos olimpinių komitetų vadovai. Gavo kvietimą ir iš Kazanės, ten kitais metais vyks universiada.

Stipendijos ateities žvaigždėms

Pasipasakojusi apie intensyvų darbo mėnesį D.Gudzinevičiūtė pranešė gerų naujienų: "Gavome septynias Tarptautinio olimpinio komiteto "Olimpinio solidarumo" stipendijas (po 1500 JAV dolerių) žiemos sporto šakų atstovams, kurie rengiasi Sočio olimpiadai. LTOK turi privatų rėmėją, kuris gamina saulės modulius, taip investuodamas į ateitį, į švarią energiją. Šis rėmėjas pasiruošęs investuoti į jaunimą - skirs penkias stipendijas po 400 litų sportininkams, kurie dalyvaus 2014 metų jaunimo olimpinėse žaidynėse. Kam jos atiteks, paaiškės artimiausiu metu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"