Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Kaip atrodo Barselonos olimpiada po 25 metų

 
2017 08 09 6:00
Barselonos žaidynių užgrūdintieji – krepšininkai Valdemaras Chomičius (kairėje) ir Sergejus Jovaiša (dešinėje) bei krepšinio turnyre teisėjavęs Romualdas Brazauskas.
Barselonos žaidynių užgrūdintieji – krepšininkai Valdemaras Chomičius (kairėje) ir Sergejus Jovaiša (dešinėje) bei krepšinio turnyre teisėjavęs Romualdas Brazauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas Romas Ubartas po apdovanojimų ceremonijos buvo sutrikęs. Krepšininkas Valdemaras Chomičius, kuriam medikai siuvo žaizdą galvoje, sulaukė tuomečio Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio padrąsinamųjų žodžių. Kodėl rinktinės krepšininkai bronzos medalių atsiimti atėjo vilkėdami marškinėliais su užrašu „Grateful Dead“? Barselona – tai rojus!

Tokiais prisiminimais 1992-ųjų Barselonos olimpinių žaidynių dalyviai dalijosi susirinkę į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) būstinę paminėti pirmojo nepriklausomos Lietuvos olimpinio medalio 25-mečio.

O galėjo ir neišvykti

Dabar jau tik galima vadinti sutapimu, kad 1992 metų rugpjūčio 5 dieną aukso medalį Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo disko metikas R. Ubartas, o praėjusį šeštadienį, lygiai po 25 metų, pasaulio lengvosios atletikos čempionu Londone tapo lietuvis Andrius Gudžius. 1992 metais Barselonoje R. Ubartas diską numetė 65,12 m, o A. Gudžius dabar – 69,21 metro.

„Smagu, kad atėjo nauja karta, A. Gudžius pateikė staigmeną, – sakė R. Ubartas. – Malonu, kad viskas tęsiama. Yra dar pora jaunų metikų, galinčių kilti. Turiu ir aš vieną motyvuotą auklėtinį – Domantą Pošką.“

Prieš 25 metus auksą Barselonoje iškovojęs R. Ubartas prisiminė, jog prieš olimpiadą jis turėjęs problemų su Lietuvos lengvosios atletikos federacija, tad galėjo į Barseloną ir neišvykti. Tačiau tuometinis LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas atletui pasakęs, kad važiuos be jokių kalbų.

„Tai man suteikė sparnus, – prisiminė R. Ubartas. – Kad būsiu pirmas, nesitikėjau, bet vyliausi patekti tarp prizininkų, – sakė atletas, menantis neišdildomas žaidynių akimirkas. – Stoviu ant pjedestalo, kyla trispalvė, skamba mūsų himnas. Įspūdžiai nepakartojami.“

Tuometis Lietuvos krepšinio rinktinės, kuri Barselonoje iškovojo bronzos medalius, narys Sergejus Jovaiša papasakojo pirmus įspūdžius apie naująjį olimpinį čempioną: „Kai Romas laimėjo aukso medalį, žiūrime – grįžta kuklus, kampais. Lyg ir sutrikęs tas mūsų olimpinis čempionas...“

„Buvau sutrikęs“, – kaipmat prisipažino R. Ubartas.

„Puolėme sveikinti Romo. Mes irgi tikėjome, kad iš Barselonos parsivešime medalius“, – šypsojosi S. Jovaiša.

Romas Ubartas nesitikėjo Barselonoje būsiąs pirmas, tačiau jautė, kad gali patekti tarp prizininkų.
Romas Ubartas nesitikėjo Barselonoje būsiąs pirmas, tačiau jautė, kad gali patekti tarp prizininkų.

Pasirinko gražiausią aprangą

Barselonos žaidynių krepšinio turnyras buvo istorinis – pirmą kartą olimpiadoje žiūrovai išvydo NBA „Svajonių komandą“ ir tokias žvaigždes kaip Michaelas Jordanas, Magicas Johnsonas, Larry Birdas.

Dar daugiau kalbų sukėlė Lietuvos krepšininkų apranga per apdovanojimų ceremoniją – mūsiškiai vilkėjo dabar jau legendiniais tapusiais „Grateful Dead“ grupės marškinėliais.

Bronzinės rinktinės narys V. Chomičius atvirai papasakojo, kodėl žaidėjai būtent taip pasipuošė.

„Mes jau šventėme medalius. Ir visai pamiršome, kad reikės dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje vilkint sportinėmis uniformomis. O jos buvo nutrenktos, šlapios, prakaituotos, – prisiminė V. Chomičius. – Kažkas atvažiavo, sako, surinkite vaikinus ir važiuokite atsiimti medalių. Visus iš kambarių greitai iškrapštėme, tik Arvydo Sabonio neradome. O ką apsivilkti? Sakau – vilkimės tai, ką turime gražiausio – „Grateful Dead“ aprangas. Ir, matyt, jau nebuvo laiko organizatoriams mus sulaikyti ir liepti persirengti, nes iš autobuso išlipę tiesiai keliavome į apdovanojimų ceremoniją.“

V. Chomičius prisiminė ir kitą atvejį, kai per rungtynes jam buvo prakirsta galva.

„Kraujo čiurkšlė bėga. Nuvedė mane į medikų kabinetą, paguldė ir siuva žaizdą. Tuo metu užėjo V. Landsbergis, užklojo mane vėliava ir sako: „Nepergyvenk. Pamiršk tą skausmą. Už Lietuvą kovoji“, – linksmai kalbėjo krepšininkas.

Nudžiūvusios rankos ir Sabo pirštas

Įspūdžiai liete liejosi iš ilgus metus LTOK vadovavusio A. Poviliūno lūpų. Pasak jo, olimpiadoje buvo ir sudėtingų akimirkų. Kad ir mūsų krepšininkų nesėkmė grupės turnyre žaidžiant prieš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) rinktinę.

„Tačiau pagrindinės, politinės, rungtynės vyko su NVS komanda dėl bronzos medalių, – kalbėjo A. Poviliūnas. – Mažajame finale mūsų rinktinė laimėjo 82:78, o po susitikimo visi Rusijos krepšininkai rovėsi nuo nuo galvos plaukus. Iš tų rungtynių puikiai pamenu vieną epizodą. Sėdėjome su kolega – Latvijos olimpinio komiteto prezidentu Vilniu Baltinšu. Tuo metu Latvijai žaidynėse atstovavo 37 sportininkai, tačiau buvo latvių, kurie krepšinio turnyre atstovavo NVS rinktinei – Gundaras Vėtra, Igoris Migliniekas. Buvo momentas, kai I. Migliniekas metė į lietuvių krepšį baudas. Salėje tyla, o V. Baltinšas latviškai kad sušuks: „Kad tau rankos nudžiūtų!“ Ir I. Migliniekas neįmetė baudų. Mes buvome laimingi.“

Po krepšininkų apdovanojimų į Lietuvos rinktinės drabužinę atėjo V. Landsbergis, žaidėjai jį apliejo šampanu, apvilko „Grateful Dead“ marškinėlius ir visi drauge sugiedojo himną. Tada V. Landsbergis pasakė: „Lyg ir viskas gerai, tik ne tą tonaciją, vyrai, paėmėte.“

A. Poviliūno žodžiais, A. Sabonis iš to džiaugsmo kaip dėjo į lubas – skilo rankos pirštas.

Anot A. Poviliūno, tąkart visi Lietuvos olimpiečiai tryško energija ir apie premijas, apdovanojimus niekas negalvojo. Nors ir traumuoti, visi kovojo kaip liūtai. Ir nesvarbu, kad mūsų sportininkai Barselonoje „kaitinosi“: karštis – per 30 laipsnių, kondicionierių nebuvo, ventiliatorių – taip pat, teko LTOK atstovams pirkti. Sportininkai susišlapindavo paklodes, apsivyniodavo ir miegodavo.

Artūras Poviliūnas: „Barselonos olimpiadoje visi Lietuvos olimpiečiai tryško energija, nors ir traumuoti, kovojo kaip liūtai ir apie premijas, apdovanojimus niekas negalvojo.“
Artūras Poviliūnas: „Barselonos olimpiadoje visi Lietuvos olimpiečiai tryško energija, nors ir traumuoti, kovojo kaip liūtai ir apie premijas, apdovanojimus niekas negalvojo.“

Žaidynės palieka pėdsaką

Prisiminimais pasidalijo ir du Barselonoje 5–8 vietas užėmę boksininkai Vitalijus Karpačiauskas ir Gitas Juškevičius.

Pastarasis neslėpė, jog iki Barselonos olimpiados jam dažniau tekdavo lankytis Rusijoje, o ne Vakarų valstybėse. Todėl atvykęs į Barseloną jis pasijuto tarsi rojuje.

„Kai atvykome į žaidynes, man atrodė, kad patekau į rojų, – sakė boksininkas. – Viskas gražu, visą parą gali eiti valgyti. Paspaudi aparato mygtuką – teka kola, iš kito aparato iškrinta buteliukas. Žinoma, karščio buvo per daug, buvo sunku prie jo prisitaikyti. Tačiau ši olimpiada buvo pasaka.“

V. Karpačiauskui Barselona paliko šiltesnius prisiminus nei Atlantos olimpiada, kurioje jam irgi teko dalyvauti.

„Visas dienas jaučiau didelę šventę, – kalbėjo V. Karpačiauskas. – Man labiausiai įstrigo, kaip šventėme mūsų krepšininkų medalius. O pačiam bokso turnyro ketvirtfinalyje medalis išslydo iš rankų. Tiek metų praėjus vis dar jaučiu tą skaudulį. Olimpiada visam gyvenimui palieka ryškų pėdsaką.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"