TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Kilnių riterių kraštas

2013 09 21 6:00
LTOK prezidentei D.Gudzinevičiūtei ir LKSEK vadovui A.Juozaičiui visuomet malonu sveikinti sportui nusipelniusius žmones. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas (LKSEK) per du dešimtmečius pagerbė apie pusantro šimto garbingų žmonių.

Dvidešimtmetį švenčiantis LKSEK šią savaitę apdovanojo 2012 metų laureatus. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LKSEK prezidentas Arvydas Juozaitis jiems įteikė LTOK garbės diplomus.

Nuo 2002 metų šiam komitetui vadovaujantis 1976 metų Monrealio olimpinių žaidynių 100 m plaukimo krūtine bronzinis prizininkas, filosofas A.Juozaitis džiaugėsi, jog atsižvelgiant į Kilnaus elgesio judėjimą Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų Europoje.

„Juodosios gulbės“ prizas

Tačiau, pasak LKSEK vadovo, sporto ekologiškumą labiau veikia nuodai: pinigai, reklama, lažybos, susitarimai, dopingas. „Visa tai – nereikalingas priedas. Sportas turi būti ekologiškas. Tai turime nuolat priminti sau ir visiems, – teigė filosofas A.Juozaitis.

Pasak jo, sportininkai, turi elgtis garbingai ne tik per varžybas, bet ir joms pasibaigus. Sveikindamas šių metų laureatus A.Juozaitis priminė šių metų atvejį, kai Londono olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Evaldas Petrauskas Palangos bare užsipuolė merginą. „Tai baisu. Manome, atėjo laikas įsteigti „Juodosios gulbės“ ar „Neigiamo elgesio“ prizą, – sakė LKSEK prezidentas. – Kalbėjomės su šiuo sportininku, jam buvo pasakyta – tai yra atskaitos taškas ir žemiau kristi nebegalima. Juk sportas yra jų gyvenimo būdas“.

2010-aisiais iš visų Kilnaus elgesio laureatų dešimtkovininko D.Draudvilos pavardė Europoje nuskambėjo garsiausiai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Paženklinti nesėkme

Duodamas interviu LŽ Arvydas Juozaitis teigė, jog pačiam irgi yra tekę susidurti su negarbingu elgesiu, tačiau labiausiai jį džiugina tai, jog mūsų šalyje yra daug sporto žmonių, kurie yra puikūs kilnumo pavyzdžiai.

– Garbė ir kilnus elgesys šiuolaikiniame sporte retas reiškinys?

– Nėra labai retas. Juk atletai sportui atiduoda savo gyvenimą. Jų poelgiai sportininkus iškelia arba sumindo. Pavyzdžiui, garsus dviratininkas Lance'as Armstrongas - po dopingo skandalo jam gyvenimo nebėra. Jis negarbingas žmogus, to neatpirks jokie medaliai.

– Kada pajutote kilnaus elgesio svarbą sporte?

– Tuo metu, kai buvo beveik gladiatorių sąlygos. Mes neturėjome jokios dopingo patirties. Be to, teko kovoti su ideologija. Maskva Baltijos šalis visada stūmė į šalį. Žinodavai – jei esi pabaltijietis, tau bus keliami kitokie reikalavimai. Pavyzdžiui, į olimpines žaidynes patekdavo pirmąsias tris vietas SSRS čempionate užėmę sportininkai. Bet Maskvos funkcionieriai, norėdami prastumti savuosius, nusprendė, kad iki olimpinių žaidynių likus dviem mėnesiams plaukikai gali prarasti sportinę formą ir nutarė surengti papildomą atranką. Taip būdavo išstumiami neparankūs sportininkai. Ir man buvo kilusi grėsmė Monrealyje neplaukti 200 m distancijos, bet laimėjau ir papildomą atranką.

– Kai pats sportavote, matėte negarbingo elgesio pavyzdžių?

– Plaukime tai neįmanoma. Kiekvienas turi savo taką, niekas tavęs negali paliesti. Tiesa, prieš varžybas gali vienas kitam gadinti nervus, erzinti, apnuodyti.

– O kilnaus elgesio pavyzdžių matėte?

– Sportuoti baigiau 1976 metais. Neteko matyti. O kaip dabar yra, nežinau.

Ringo džentelmenas

– Kuris mūsų šalies laureatas labiausiai įsiminė per 20 metų?

– Man buvo didelė laimė apdovanoti bokso legendą Algirdą Šociką. 1955 metų Europos čempionato Berlyne finale jis suskovė su vokiečiu Horstu Viteršteinu. Po vieno iš daugelio smūgių lietuvis pastebėjo, kad varžovas nokdaune, ir atsitraukė, leisdamas vokiečiui atsigauti bei tokiu būdu atkreipdamas šį momentą praleidusio teisėjo dėmesį. Nuo to karto A.Šocikas buvo vadinamas Ringo džentelmenu. Be to, jis tapo pirmuoju lietuviu, kuriam 1995 metų sausio 9 dieną Vokietijos mieste Štutgarte įteiktas Tarptautinio „Fair Play“ judėjimo komisijos garbės diplomas.

Dar atkreipčiau dėmesį į Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvę plaukikę Birutę Užkuraitytę–Statkevičienę, pelniusią 2009 metų Kilnaus sportinio elgesio pagrindinį prizą. To ji nusipelnė už savanorišką darbą su neįgaliais sportininkais. Be abejo, įstrigo ir daugiakovininkas Darius Draudvila: kartį sulaužiusiam baltarusiui jis paskolino savąją, kad varžovas galėtų tęsti pasirodymą. Lietuvio poelgis padėjo baltarusiui pakilti ant prizininkų pakylos.

Lietuviai žygiuoja priekyje

– Šis judėjimas Europoje vertinamas ar atvirkščiai – visiškai nesureikšminamas?

– Europoje šis judėjimas vienija 40 valstybių. Tarp jų nėra nieko iš Didžiosios Britanijos, iš skandinavų dalyvauja tik danai ir suomiai. Pavyzdžiui, Danijos „Fair Play“ komitetas gyvuoja prie futbolo federacijos. Olandijoje šiame komitete dirba net dvidešimt etatinių darbuotojų.

Lietuvoje šį komitetą įkūrėme 1993 metais. Anksčiau nei Europa, kurios kilnaus elgesio judėjimo steigiamoji asamblėja įvyko 1994 metais. Lietuva yra pirmeivių gretose, o iš Baltijos valstybių atrodome geriausiai. Retoje šalyje kilniam elgesiui skiriama tiek dėmesio, kiek pas mus. Su mumis gali lygintis Olandija, Danija, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija. Bet šis judėjimas yra masiškas ir progresuoja.

2012-ŲJŲ KILNUMO LAUREATAI

* Vitalija Zutkienė – Kauno plaukimo mokyklos nacionalinės kategorijos trenerė, per trisdešimt devynerius darbo metus išugdžiusi visą būrį pajėgių jaunųjų plaukikų. Jau dvidešimt metų V.Zutkienė plaukimo abėcėlės moko ir klausos negalę turinčius vaikus. Jos auklėtiniai gerina Lietuvos kurčiųjų čempionatų rekordus, skina pergales Baltijos šalių žaidynėse.

* Rasa Pečiukonienė – Lazdijų r. Veisiejų gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė, buvusi Lietuvos sportinio ėjimo rinktinės narė. Jos dėka gimnazija aktyviai dalyvauja projekte „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“.

* Kleopas Girdžius – tauragiškis, LTOK garbės narys, buvęs ilgametis Tauragės sporto komiteto pirmininkas, sporto renginių organizatorius.

KILNUMO RITERIAI

* 2007-ųjų pagrindiniu kilnaus poelgio prizu apdovanotas nacionalinės dziudo rinktinės narys Marius Paškevičius už pagalbą nelaimės ištiktam treneriui. Kai Tailande vykusioje universiadoje dėl nuodingo gyvūno įkandimo trenerio Petro Vinciūno gyvybei kilo pavojus, gydytojai uždraudė jį transportuoti, o slaugyti savo trenerį pasisiūlė M.Paškevičius. Kai visas kolektyvas svarstė, kuris galėtų likti su treneriu, Marius pareiškė: „Be trenerio neišvažiuosiu“. Slaugydamas mokytoją M.Paškevičius neturėjo galimybės treniruotis ir vėliau vykusiame pasaulio čempionate liko be apdovanojimo. „Nesijaučiu padaręs ką nors ypatingo, – kukliai savo poelgį vertino sportininkas. Sprendimą priėmiau akimirksniu. Su treneriu dirbu jau dešimt metų, todėl ir likau. Jei man taip nutiktų, norėčiau, kad treneris liktų su manimi.“

* 2008-aisiais pagarbos nusipelnė orientacininkas Tomas Kuzminskis, pademonstravęs valią 2008 metų Europos čempionate Estijoje. Tąsyk bėgdamas paskutinį estafetės etapą raižyta vietove Tomas susilaužė koją, tačiau nepasitraukė iš trasos ir padėjo komandai iškovoti sidabro medalį. Po finišo sportininko laukė ligoninė ir ilga reabilitacija.

* 2010-ųjų laureato Dariaus Draudvilos pavardė Europoje nuskambėjo garsiausiai. Senojo žemyno lengvosios atletikos čempionate Barselonoje (Ispanija) dešimtkovės varžybose po septynių rungčių pirmavęs mūsų krašto atstovas šuolių su kartimi rungtyje paskolino vieną savo įrankių baltarusiui Andrejui Kravčenkai. Baltarusiui jau per pirmą šuolį lūžo kartis, niekas savo karties paskolinti nesutiko, tad šis jau buvo pasirengęs trauktis iš varžybų. Tačiau lietuvis pasiūlė savąją, ir A.Kravčenka sėkmingai baigė varžybas, iškovodamas bronzos medalį.

* 2011-aisiais pagrindinis prizas įteiktas Dakaro ralį sėkmingai įveikusiam motociklininkui Gintautui Igariui. Iš Kartenos miestelio Žemaitijoje kilęs G.Igaris pirmąkart dalyvavo prestižiniame ralyje ir finišavo tarp 97 motociklininkų, įveikusių alinantį Dakaro maratoną. Bendrojoje įskaitoje 81 vietą užėmęs lietuvis patyrė begalę nuotykių. Per vieną jų sportininkas ištiesė pagalbos ranką sužeistam lenktynininkui iš Prancūzijos: ketvirtajame etape jis padėjo ištraukti smėlyje įstrigusį keturratį, o susižeidusiam vairuotojui Olivieriui Mutelet – ir sulaukti medikų sraigtasparnio, nors kiti ralio dalyviai pro nelaimėlį lėkė tarsi nematydami. Tapęs gelbėtoju G.Igaris tos dienos lenktynėse sugaišo apie 40 papildomų minučių ir klasifikacijoje smuktelėjo per dešimt vietų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"