Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Kovoje dėl žaidynių sostinės liko du miestai

 
2017 02 25 11:30
Kokiame mieste Lietuvos olimpiečiai žygiuos 2024-aisiais, paaiškės rugsėjo mėnesį.
Kokiame mieste Lietuvos olimpiečiai žygiuos 2024-aisiais, paaiškės rugsėjo mėnesį. Vytauto Dranginio (LTOK) nuotrauka

Los Anželas (JAV) ir Paryžius (Prancūzija) turi vienu varžovu mažiau. Vengrijos valdžia paskelbė atsiimanti paraišką pretenduoti 2024 metais rengti vasaros olimpines žaidynes.

Kaip aiškino Vengrijos valdžia, taip pasielgta dėl politinės ir nacionalinės vienybės trūkumo žaidynių rengimo klausimu.

Miestiečiai idėjos nepalaikė

Sprendimas trauktis iš kovos priimtas po premjero Viktoro Orbano, miesto mero Ištvano Tarlošo ir Vengrijos olimpinio komiteto susitikimo.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apklausų duomenimis, idėją rengti šalyje žaidynes palaikė tik trečdalis vengrų. Apie 50 proc. respondentų pasisakė prieš ją, tokią pat nuomonę išsakė ir 56 proc. Budapešto gyventojų.

Kiek anksčiau jaunimo organizacija „Momentum“ siūlė šalies valdžiai surengti referendumą dėl olimpinių žaidynių rengimo. Iniciatoriai surinko per 250 tūkst. parašų.

2024 metų olimpinių žaidynių sostinė paaiškės šių metų rugsėjo 13 dieną Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) kongrese Peru mieste Limoje. Surengti vasaros žaidynes šiuo metu pretenduoja du miestai: Paryžius ir Los Andželas.

Laimėjusio miesto žaidynių organizacinis komitetas iš IOC pasirengti olimpiadai gaus 1,7 mlrd. dolerių.

Pastarosios olimpinės žaidynės praėjusiais metais vyko Rio de Žaneire (Brazilija). 2018-ųjų žiemos olimpiada bus surengta Pjongčange (Pietų Korėja), 2020 metais vasaros žaidynės vyks Tokijuje (Japonija), o 2022-aisiais žiemos olimpiados dalyvius priims Pekinas (Kinija).

Prie starto linijos kovojant dėl teisės rengti 2024-ųjų žaidynes 2015 metų rugsėjo 15-ąją stojo penki miestai – Budapeštas, Hamburgas, Roma, Paryžius ir Los Andželas.

Didesnės galimybės – Paryžiaus

Prancūzijos sostinė pretendavo žaidynes surengti 2012-aisiais, bet tąkart teisė buvo suteikta Londonui.

Iki šiol Paryžius dukart buvo tapęs žaidynių sostine – 1900 ir 1924 metais.

Prieš kurį laiką Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as įtikinėjo IOC vadovą Tomą Bachą, kad Paryžius – tvirtas šių lenktynių lyderis.

Budapeštui pasitraukus, žaidynių šeimininku taps Paryžius arba Los Andželas./IOC nuotrauka
Budapeštui pasitraukus, žaidynių šeimininku taps Paryžius arba Los Andželas./IOC nuotrauka

„Prancūzija įrodė galinti surengti didelio masto renginius. Pavyzdys – 2016-ųjų Europos futbolo čempionatas. Sudarėme sąrašą: pastaraisiais metais savo šalyje organizavome apie 40 įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatų. Turime visas technologijas, kurios reikalingos tokioms varžyboms rengti. Be to, sugebėsime pasirūpinti svečių saugumu“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.

Apskaičiuota, kad norint Paryžiuje surengti žaidynes reikės 6,2 mlrd. eurų. Kaip skelbia Prancūzijos žiniasklaida, tai milžiniška suma. Tačiau iki šios sumos patvirtinimo Paryžiaus valdžia analizavo, kiek pinigų išleido ankstesnių žaidynių sostinės. Ir išsiaiškino, jog pradinė suma visuomet būdavo mažesnė, o paskui biudžetas tik didėdavo, kai kuriais atvejais net padvigubėdavo. Pažymima, kad numatant Paryžiui skirtą sumą svarbų vaidmenį suvaidino Sočio žiemos žaidynės. Joms surengti prireikė rekordinio olimpiadų istorijoje biudžeto – 37 mlrd. eurų.

Los Andželas taip pat dukart – 1932 ir 1984 metais – buvo olimpiados sostine. Jei Los Andželui vėl būtų suteiktos olimpiados šeimininko teisės, šis JAV miestas pasivytų Londoną, kuris žaidynes organizavo 1908, 1948 ir 2012 metais.

Tiesa, nemažai apžvalgininkų mano, kad JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui sumažėjo Los Andželo galimybė tapti olimpiados sostine. Vien todėl, kad JAV vadovui simpatijų nejaučia nei IOC, nei tarptautinės federacijos. IOC griežtai pasisakė prieš D. Trumpo sprendimą uždrausti atvykti į JAV septynių musulmoniškų valstybių gyventojams.

„Manome, kad visi sportininkai turi būti vertinami vienodai. Tikimės, kad JAV vadovai ras tam sprendimų“, – pažymima IOC pareiškime.

Beje, JAV olimpinis komitetas oficialiai iškėlė Los Andželo miesto kandidatūrą surengti 2024 metų vasaros olimpines žaidynes, kai savo kandidatūrą siekti olimpiados sostinės vardo atsiėmė Bostonas.

Startavo penki

Prie starto linijos kovojant dėl teisės rengti 2024-ųjų žaidynes 2015 metų rugsėjo 15-ąją stojo penki miestai. Pasibaigus kandidatų registracijos terminui tapti olimpiados sostine pretendavo Budapeštas (Vengrija), Hamburgas (Vokietija), Roma (Italija), Paryžius ir Los Andželas. Paskutinėmis valandomis savo kandidatūras atšaukė Torontas (Kanada) ir Baku (Azerbaidžanas).

Pirmasis iš kovos neįtikėtinai greitai – dar 2015-ųjų lapkričio pabaigoje – pasitraukė Hamburgas. Šio miesto gyventojai per surengtą referendumą pasisakė prieš žaidynes 2024 metais. Prieš buvo 51,6 proc. balsavusiųjų. Kaip skelbė „Deutsche Welle“, Hamburgui būtų tekę pakloti daugiau nei 11 mlrd. eurų. Būtent finansiniu aspektu rėmėsi žaidynių Hamburge priešininkai.

Antroji šiame maratone krito 1960 metų žaidynių sostinė Roma. Praėjusių metų spalio viduryje Italijos olimpinio komiteto prezidentas Giovanni Malago atsiėmė Romos paraišką būti 2024-ųjų olimpiados šeimininke, nes naujai išrinkta miesto merė Virginia Raggi atsisakė paremti šį projektą.

Romos bandymai surengti olimpiadą žlugo dar 2016-ųjų rugpjūtį, kai miesto taryba balsavo už naujosios merės prašymą atšaukti paramą. Beveik du trečdaliai miesto tarybos narių parėmė V. Raggi poziciją, kad pinigų stokojančiai sostinei pirmiausia reikėtų susidoroti su savomis problemomis, tik tada ji galėtų rengti olimpiadą.

O šią savaitę pretendentų trijulę paliko ir Budapeštas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"