TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Laimėjimas šildo, bet neakina

2012 11 21 6:23
Ž.Karčemarsko talentas antrus metus iš eilės sužavėjo futbolo specialistus ir aistruolius. /Vaidoto Januškos (LFF) nuotrauka 

Antrus metus iš eilės geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas Žydrūnas Karčemarskas šį pripažinimą laiko maloniu įvertinimu, bet dėl jo iš proto nesikrausto. 29-erių alytiškis dabar visą dėmesį sutelkęs į savo "Gaziantepspor" klubo reikalus.

Jau ketvirtą sezoną pietinio Turkijos Gaziantepo miesto komandoje žaidžiantis Lietuvos rinktinės vartininkas geriausio futbolininko rinkimuose (balsavo specialistai ir aistruoliai) buvo nepralenkiamas. Apklausoje jis surinko 2335 taškus ir aplenkė Edinburgo "Hearts" gynėją Marių Žaliūką (1601) bei Vladikaukazo klubo "Alanija" saugą Deividą Šemberą (1194).

Kuklus gyvenime, sužvėrėjęs aikštėje. Toks yra Ž.Karčemarskas. Žaidėjas dėl savo gebėjimų futbolo aikštėje jau senokai gavo Žvėries pravardę, nes sugeba pasiaukojamai kristi po varžovų kojomis ir neutralizuoti pavojų prie savų vartų.

"Atvirai pasakius, nesitikėjau tokio pripažinimo. Net nesekiau rinkimų eigos - Lietuvoje sezonas baigėsi, o pas mus Turkijoje tik įpusėjo. Tad savotiškai keista, tačiau malonu", - LŽ prisipažino "Gaziantepspor" vartininkas, sau skirtą apdovanojimą - žvaigždę su išgraviruota jo pavarde - ketinantis atsiimti metų pabaigoje, per trumpas žiemos švenčių atostogas.

Geriausias Lietuvos futbolininkas džiaugėsi ir dar dėl vieno dalyko. Dvi savaites jis negalėjo padėti komandai, nes gydėsi peties traumą. Bet vakar jau ėmė sportuoti.

"Antradienį pirmą kartą po pertraukos dirbau su visa komanda. Tačiau dar saugojausi - nenoriu persitempti ir sezono įkarštyje ilgesniam laikui iškristi iš rikiuotės. Kiekvienas sportininkas siekia išlikti optimalios formos ir išvengti traumų. Tačiau tokie smulkūs sužeidimai yra neišvengiami", - kalbėjo Ž.Karčemarskas.

Apie geriausiojo titulą "Gaziantepspor" futbolininkams jis dar nesigyrė. Tai padarys artimiausiu metu. Pasak vartininko, pernai ekipos draugai jį nuoširdžiai pasveikino, tačiau "jokių orkestrų nebuvo".

Laureatas teigė, kad rinkimuose būtų rinkęsis iš trijų - D.Šembero, M.Žaliūko ir Artūro Rimkevičiaus, o sau palinkėtų sėkmingesnio žaidimo.

Reiklus sau

- Teigėte, kad pergalė rinkimuose jums netikėta. Tačiau "Gaziantepspor" praėjusį sezoną Turkijos pirmenybėse buvo antra mažiausiai įvarčių praleidusi komanda. Vadinasi, žaidėte solidžiai? - LŽ paklausė Žydrūno Karčemarsko.

- Vartininko žaidimas labai daug priklauso nuo komandos, nuo to, kiek jam padeda gynėjai. Kartais pagalbos sulauki nedaug. Tuomet stengiesi, kaip išeina. Kartais komandą gelbėji, kartais nepasiseka.

- Ar rinktinės draugai galėjo pasistengti labiau, kad pasaulio čempionato atrankos varžybos būtų pradėtos sėkmingiau ir kad būtų praleista mažiau įvarčių?

- Praleidome 3 bosnių įvarčius, 2 - graikų. Buvo sunku. Rinktinėje visada stengiamės, kiek tik galime. Bet tenka pripažinti, kad šios rungtynės ir man buvo toli gražu ne geriausios.

- Kurios rungtynės 2012 metais įsiminė labiausiai?

- Kai su rinktine žaidėme prieš Slovakiją. Pirmavome, turėjome puikią progą nugalėti stiprią rinktinę, bet susitikimas baigėsi lygiosiomis. Kalbant apie rungtynes su graikais ir bosniais - neturėjome jokių šansų, o su Lichtenšteinu padarėme tai, ką ir privalėjome padaryti, - pasiėmėme tris taškus.

- Esate antras po Gintaro Staučės vartininkas, nugalėjęs geriausio futbolininko rinkimuose. G.Staučė taip pat alytiškis. Ar Dzūkijos sostinė yra gerų vartininkų kalvė?

- Pavadinčiau tai atsitiktinumu. Kai pradėjau sportuoti, Alytuje nebuvo trenerių, kurie dirbtų tik su vartininkais. Kas porą metų keitėsi mano treneriai, kol būdamas penkiolikos patekau į "Dainavos" dublerių komandą ir ėmiau dirbti su treneriu Rimvydu Kochanausku.

Jaučiasi užsigrūdinęs

- Tenka pripažinti, kad šį sezoną Turkijos čempionate jūsų komandai ne itin sekasi. Po 12 turų "Gaziantepsor" yra tik 15 vietoje tarp 18 komandų...

- Sezoną pradėjome prastai. Dėl to kaltinčiau permainas klube - po praėjusio sezono komandą paliko daug žaidėjų, o atėję naujokai nesugeba jų pakeisti. Darome viską, bet užimama vieta tikrai neatitinka mūsų lūkesčių. Kai pasikeičia 6-7 žaidėjai komandoje, visuomet būna sunku. Kol kas niekaip nerandame savojo žaidimo.

- Ugningi Turkijos sporto aistruoliai garsėja ir savo aršumu. Kaip pavyko adaptuotis prie tokios aplinkos?

- Prieš Turkiją kelerius metus žaidžiau Rusijoje, Maskvos "Dinamo" klube, atstovavau rinktinei. Čia atvažiavau kaip subrendęs žaidėjas, tad nebuvo ko išsigąsti. Žaidžiant išvykoje su Stambulo komandomis atmosfera būna įspūdinga. Bet jau moku susidoroti su jauduliu. Man kur kas maloniau žaisti, kai pilnas, ir priešiškai nusiteikęs stadionas, nei tuščios tribūnos.

- Vadinasi, pažaidus Turkijoje galima keltis į bet kurią šalį?

- Žaidžiau tik Rusijoje ir Turkijoje, tad man sunku tai patvirtinti. Taip, turkai yra kitokie. Tačiau mes, futbolininkai, su aistruoliais susiduriame tik stadione ir nematome jų užkulisinių kovų, o per rungtynes jie nieko blogo mums nedaro, tik palaiko.

- Jus atpažįsta gatvėje?

- Ne tik mane, bet ir kitus komandos žaidėjus. Dažnas praeivis stabteli, paprašo autografo, nori kartu nusifotografuoti. Turkai drąsesni nei lietuviai. Su komandos aistruoliais mano santykiai neblogi. Aišku, nieko nepadariau, kad užsitraukčiau jų nemalonę, blogai lyg ir nežaidžiau (juokiasi).

- Turkijos futbolo federacija šiemet pareiškė norinti organizuoti 2020 metų Europos čempionatą. Ar tai rimti ketinimai?

- Pirmą kartą apie tai girdžiu. Man tai naujiena... Tačiau kodėl gi ne. Sąlygos čia geros - yra puikių erdvių stadionų, geras klimatas, žmonės mėgsta futbolą.

- O gal tai ir liks tik kalbos?

- Nepasakyčiau, kad turkai yra pažadukai ar melagiai. Su apgavystėmis nesu susidūręs. Tiesa, čia stengiuosi bendrauti tik su klubo aplinkos žmonėmis.

Treneris - ne draugas

- Kiek dar atstovausite "Gaziantepspor"?

- Neseniai pratęsiau kontraktą. Jis galioja iki 2016 metų vasaros. Bet tai nereiškia, kad negalima perpirkti sutarties. Kol kas konkrečių kitų Europos klubų pasiūlymų nesulaukiau, o ir pats neieškojau. Man gerai ir Gaziantepe - treneris pasitiki, leidžia nuolat žaisti.

- Dėl peties traumos praleidote porą rungtynių. Ar bus sunku sugrįžti į pagrindinę sudėtį?

- Mano kontrakte neparašyta, kad esu pagrindinis vartininkas. Konkurenciją jaučiu visą laiką. Esame trys vartininkai, o renkasi treneris. Vartininko tokia dalia - šiandien esi pirmas, o rytoj gali būti jau trečias.

- Kai 2010 metais atvykote į "Gaziantepspor", šią komandą treniravo buvęs Lietuvos rinktinės treneris Jose Couceiro. Kodėl jo ir klubo keliai išsiskyrė?

- Tikslios priežasties iki šiol nežinau. Tą sezoną baigėme būdami 13 vietoje ir išsiskirstėme atostogų. Tik vėliau sužinojau, kad J.Couceiro nesugrįš, jį pakeis kitas treneris. Klubas taip ir nepaaiškino visų niuansų.

- Kaip sutariate su dabartiniu treneriu turku Kimetu Karamanu?

- Darbiniai santykiai. Stengiuosi niekuomet neiti į artimus santykius su treneriu. Tiesiog vykdau nurodymus ir bandau savo darbą atlikti kuo geriau. Jei pradėsi bičiuliautis su treneriu, kiti žaidėjai ims kreivai žiūrėti. Geriau draugauti su jais (šypsosi).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"