Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Latviams pritrūko pusės minutės

 
2017 05 18 7:20
Išlyginamąjį įvartį Latvijos ledo ritulininkai praleido likus žaisti vos 33 sekundes./AFP/Scanpix nuotrauka
Išlyginamąjį įvartį Latvijos ledo ritulininkai praleido likus žaisti vos 33 sekundes./AFP/Scanpix nuotrauka

Medalių dalybos pasaulio ledo ritulio čempionate vyks be Latvijos rinktinės. Aštuntą kartą iš eilės latviams nepavyko prasibrauti tarp aštuonių pajėgiausių turnyro komandų.

Lemiamose A grupės rungtynėse Kelne kanadiečio Roberto Hartley treniruojami latviai susitiko su varžybų šeimininkais vokiečiais. Tik laimėjusiai komandai galėjo atsiverti durys į ketvirtfinalį. Pergalė atiteko Vokietijos ledo ritulininkams, kurie triumfavo po pratęsimo ir baudinių serijos 4:3.

Latviams rungtynių pradžioje teko atlaikyti varžovų vartų šturmą, o antro kėlinio viduryje vartininkas Elvis Merzlikinis vos per 33 sekundžių intervalą praleido du įvarčius. Tačiau latviai atsitiesė, išlygino rezultatą, o Andris Džerinis (56:08) saviškius išvedė į priekį. Deja, nuo pergalės ir bilieto į ketvirtfinalį Latvijos rinktinę skyrė vos 33 sekundės.

Iš aikštės pašalinus Arturą Kuldą, vokiečiai ėjo „va bank“ bei pakeitę vartininką, įgijo dviejų žaidėjų kiekybinį pranašumą. Galiausiai Philippui Grubaueriui (59:27) pavyko įsprausti ritulį į vartus. Pratęsimo metu įvarčių nebuvo įmušta, nors Latvijos komanda per 5 minutes spėjo atlikti 7 smūgius. O baudinių serijoje pasisekė vokiečiams – Frederikas Tiffelsas išplėšė jiems pergalę ir kelialapį į ketvirtfinalį, kur šeimininkai šiandien kausis prieš Kanadą.

Po tokios turnyro atomazgos Latvijos ledo ritulininkai atrodė prislėgti.

„Rezultatas prastas ir esame nusivylę. Antra vertus, didžiuojuosi šia komanda. Ji atliko didelį darbą. Mane tenkino žaidėjų atsidavimas ir kovingumas. Nė vienas nesimuliavo ir netaupė jėgų. Manau, mes pasiuntėme pasauliui žinutę, kad Latvijos ledo ritulys sparčiai progresuoja“, – sakė R. Hartley.

Šarūnas Kuliešius: „Anksčiau latviai ant ledo grumdavosi vedini emocijų ir kovingumo, o šiose pirmenybėse atrodė geriau pasirengę ir greičiu nenusileido stipriausioms komandoms.“

Pasaulio čempionate latviai per 7 rungtynes užsidirbo tik 13 pašalinimų – tai antras rodiklis turnyre. Be to, jie praleido mažiausiai įvarčių tarp visų į atkrintamąsias varžybas nepatekusių komandų.

Trenerio įtaka

Apie Latvijos rinktinės pasirodymą ir kitas pasaulio čempionato kovas „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su nacionalinės rinktinės trenerių štabo nariu ir „Hockey Punks“ ledo ritulio akademijos treneriu Šarūnu Kuliešiumi.

– Šiemet latviai buvo itin arti pasaulio čempionato ketvirtfinalio. Kaip vertinate kaimynų pasirodymą?

– Daug metų ledo ritulyje nusistovėjusi tokia hierarchija, kai maždaug šešios rinktinės tolokai atsiplėšusios nuo konkurentų, o kitiems šansas atsiranda tik dėka palankių varžybų burtų ar subrendus talentingai žaidėjų kartai. Po trijų pergalių prieš danus, slovakus ir italus Latvijoje buvo juntama euforija. Tačiau jau tuomet buvo aišku, kad konkuruoti su švedais, amerikiečiais ir rusais jiems nepavyks. Latviai dar nėra elitinė ledo ritulio rinktinė ir tokia nebūtų tapusi patekdama į ketvirtfinalį. Rungtynėse su vokiečiais latviams labai nepasisekė, kai per trumpą žaidimo atkarpą praleido du įvarčius. Žaidžiant prieš šeimininkus, palaikomus 18 tūkst. žiūrovų, atsigriebti labai sunku. Latviams pavyko, bet baudinių serijoje vokiečiai išliko ramesni. Nesutinku, kad baudinių serija yra loterija, nes čia išryškėja individualus žaidėjų pasirengimas ir meistriškumas.

– Latvijos rinktinė šiemet darė nedaug pražangų. Tai įrodo, kad jų žaidime atsirado drausmė?

– Pražangas ne visuomet lemia drausmės stoka. Dažnai tai nutinka dėl prastesnio fizinio pasirengimo. Pakanka puse žingsnio nespėti paskui varžovą ir turi rinktis – leisti jam smūgiuoti laisvam ar prasižengti. Anksčiau latviai ant ledo grumdavosi vedini emocijų ir kovingumo, o šiose pirmenybėse atrodė geriau pasirengę ir greičiu nenusileido stipriausioms komandoms. Atėjus treneriui R. Hartley, jie tapo aktyvesni.

– Būtent R. Hartley teigiama įtaka pabrėžiama Latvijoje. Rinktinės senbuvis Kasparas Daugavinis akcentavo, kad ši rinktinė buvo vieninga kaip niekada anksčiau ir dėkojo kanadiečiui už naudingas pamokas.

Šarūnas Kuliešius/www.hockey.lt nuotrauka
Šarūnas Kuliešius/www.hockey.lt nuotrauka

– Ledo ritulys Latvijoje itin populiari sporto šaka, todėl federacijos vadovai samdo tik autoritetingus trenerius. Be to, atėjus naujam treneriui, žaidėjai visuomet pasitempia. R. Hartley garsus treneris, dirbęs NHL. Jis nepaiso autoritetų ir pareiškė, kad nekreips dėmesio į žaidėjų praeities nuopelnus, juos rinksis pagal dabartinę sportinę formą. Todėl latviams tai tapo puikia motyvacine priemone stengtis ir įrodinėti savo vertę. Žaidėjai ir treneris greitai rado bendrą kalbą. Jei R. Hartley čia liks ir toliau, latviai gali pasiekti dar geresnių rezultatų.

Mokosi iš amerikiečių

– Kokias tendencijas pastebite šių metų planetos pirmenybėse?

– Varžybų lygis pakilo, kai paaiškėjo, kad NHL žaidėjams nebus leista vykti į olimpines žaidynes. Ši žinia pasaulio čempionatui suteikė didesnį prestižą. Šiaurės Amerikos žemyno rinktinės į pasaulio čempionatus dažnai žvelgdavo pro pirštus, juos vertino kaip galimybę suteikti patirties jaunimui. Bet šiemet JAV ir Kanados komandos atrodo labai solidžiai. Džiugina sirgalių susidomėjimas ir dažnai matomos pilnos varžybų arenos. Kai pirmenybės vyko Suomijoje ir Švedijoje, akis badė tuščios kėdės tribūnose, nes bilietai buvo labai brangūs. Šiemet to nematome. Žaidėjams kur kas maloniau rungtyniauti stebint tiek žiūrovų.

– JAV rinktinė varžybas pradėjo netikėtu pralaimėjimu Vokietijai, bet po to iškovojo šešias pergales iš eilės. Ar toks amerikiečių žaidimas yra netikėtas?

– Aš nelaikau to netikėtumu. Esu gerai susipažinęs su amerikiečių ledo ritulio trenerių plėtros programa, nes pagal ją dirbame „Hockey Punks“ akademijoje. Šios programos amerikiečiai ėmė laikytis prieš dešimtmetį. Galime prisiminti, kad anksčiau JAV rinktinės įvairiuose čempionatuose dažniausiai užimdavo 5–8 vietas. Nauja programa jau duoda vaisių, nes JAV jaunių ir jaunimo rinktinės tapo savo amžiaus grupių pasaulio čempionėmis. Todėl ir solidus suaugusiųjų rinktinės žaidimas neturi būti laikomas netikėtu. Tai didžiulė valstybė su milžinišku žaidėjų pasirinkimu, todėl ir potencialas didelis.

Noriu pažymėti, kad ši programa efektyviai veikia ir mūsų šalyje. Anksčiau mes negalėdavome prilygti japonams, o praėjusią žiemą dvidešimtmečiai sugebėjo juos nugalėti. Reiškia, einame teisingu keliu.

Pasisako už plėtrą

– Kas tapo šių varžybų nusivylimu?

– Tikriausiai baltarusiai. Jie labai nusiminę. Šalies prezidentas visa širdimi serga už ledo ritulį ir po nesėkmingo pasirodymo Paryžiuje atvirai reiškia nepasitenkinimą. Baltarusiai samdo brangiai kainuojančius specialistus ir šiemet tikėjosi aukštų rezultatų, o teko kovoti dėl išlikimo. Nespindi ir suomiai. Tačiau jie pradėjo kartų kaitos procesą ir žinojo, kad tai užtruks. Prireiks laiko, kol 2016-aisiais pasaulio jaunimo čempionatą laimėjusios Suomijos jaunimo komandos nariai pasieks savo brandą.

– Pasaulio čempionatuose dėl medalių visuomet kovoja tos pačios šešios rinktinės. Ar šiemet kuri nors iš jų išsiskiria?

– Nemanau. Visos yra panašaus pajėgumo ir rezultatai priklausys nuo to, kuri komanda lemiamų rungtynių dieną bus geresnės formos. Viską lems smulkmenos. Tiesa, šiemet į medalių dalybas įsiterpti gali į ledo ritulį daug investuojantys šveicarai.

– Vyrauja nuomonė, kad 16 rinktinių pasaulio čempionate yra per daug ir dalyvių skaičių derėtų mažinti. Tą pripažino net tarptautinės federacijos prezidentas Rene Faselis. Pritariate?

– Jei vertintume sportine prasme, įspūdingiausiai atrodytų 8 rinktinių turnyras. Tačiau federacijos vadovai turi laikytis kitų tikslų, siekti populiarinti ledo ritulį ir sudominti šiuo žaidimu daugiau regionų. Kuo daugiau valstybių įsitrauks į tai, tuo geriau ledo rituliui. Aš netgi norėčiau, kad čempionate žaistų 20 rinktinių. Jei baiminamasi, kad nukentės varžybų lygis, galima prisiminti futbolą ir krepšinį, kur atotrūkis tarp lyderių ir vidutiniokų pastaraisiais metais beveik išnyko. Noriai ir entuziastingai dirbant galima pasiekti didelį progresą.

A grupė

(rungtynės, įvarčių santykis, taškai)

1. JAV731:1418
2. Rusija735:1017
3. Švedija729:1316
4. Vokietija720:2311
5. Latvija714:1810
6. Danija713:227
7. Slovakija712:284
8. Italija76:321

B grupė

1. Kanada732:1019
2. Šveicarija722:1415
3. Čekija723:1413
4. Suomija720:2211
5. Prancūzija723:1910
6. Norvegija713:198
7. Baltarusija715:277
8. Slovėnija713:361

Ketvirtfinalio poros:

1. JAV – Suomija

2. Rusija – Čekija

3. Kanada – Vokietija

4. Šveicarija – Švedija

Pusfinalyje žais 1 ir 4 bei 2 ir 3 porų laimėtojai

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"