TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Latvijos vyrai pakeitė biatlonininkės įvaizdį

2009 03 05 0:00
Diana pastaruoju metu daugiau laiko praleidžia Latvijoje nei Lietuvoje.
www.biathlonltu.com nuotrauka

Po to, kai 1984-ųjų Sarajevo olimpiadoje Algimantas Šalna iškovojo auksą, Lietuvos biatlonininkai tarptautinėje arenoje ilgam pritilo. Tačiau pastaraisiais metais sužibo nauja viltis - 25 metų Diana Rasimovičiūtė pamažu skinasi kelią į biatlono elitą.

Diana tarptautinėse varžybose Lietuvai pradėjo atstovauti dar 2001 metais, kai jai tebuvo septyniolika. Pirmasis oficialus startas nebuvo sėkmingas - pasaulio taurės etape Vokietijoje sprinto rungtyje užimta 98 vieta. Tačiau D.Rasimovičiūtė prasimušė į 2002 metų žiemos olimpiadą Solt Leik Sityje, kur tenkinosi 66 pozicija.

Didžiulį šuolį sportininkė atliko po ketverių metų Turino žaidynėse - persekiojimo lenktynėse buvo 27-ta, o sprinte - 18-ta. Pastaroji buvo aukščiausia Lietuvos biatlonininkų olimpiadose užimta vieta po nepriklausomybės atkūrimo.

Šį vasarį Pietų Korėjoje vykusio pasaulio čempionato sprinto varžybose Diana jau buvo vienuolikta.

"Pietų Korėjoje trukdė vėjo gūsiai, tačiau pavyko pasirodyti gerai ir esu tuo patenkinta", - prisiminusi pasaulio čempionatą, LŽ sakė D.Rasimovičiūtė.

Biatlonininkės nuotaika iš karto subjūra, kai užsimenama apie ką tik pasibaigusias Europos pirmenybes Rusijos mieste Ufoje. Ten ji vylėsi kovoti dėl medalio, tačiau du kartus teko tenkintis 16 vieta, o persekiojimo lenktynėse užimta 8 vieta.

"Pasirodymas Ufoje mane nuliūdino. Nuovargis padarė savo. Europos pirmenybės buvo iškart po pasaulio, abejose startavau visose trijose rungtyse. Nespėjau atgauti jėgų. Kitos sportininkės kaupdamos jėgas kai kurias rungtis praleido", - klaidas analizavo D.Rasimovičiūtė.

Dėl Vankuverio galvos nesuka

Iki Vankuverio olimpinių žaidynių likus tik metams, Diana tikina apie tai dar negalvojanti.

"Pirmiausia reikia baigti šį sezoną - jo dar mėnuo. Liko trys pasaulio taurės etapai, tačiau dėl nuovargio paskutinį, matyt, praleisiu. Vėliau truputį pailsėsiu ir gegužę vėl kibsiu rengtis naujam sezonui, kur svarbiausias startas bus Vankuveryje", - dėstė savo planus biatlonininkė.

Gerėjant D.Rasimovičiūtės rezultatams žiemos sporto mėgėjai tikisi, kad trečiojoje olimpiadoje - Vankuveryje - mergina pasirodys geriau nei Turine ir, juo labiau, Solt Leik Sityje. Diana tvirtina, kad jokio spaudimo nejaučia.

"Labai gerai, kad žmonės nemažai tikisi iš manęs. Įgavusi daugiau patirties ir pati ėmiau tikėti, kad galiu gerai pasirodyti. Pastaruoju metu ir šaudyti pradėjau taikliau", - pasakojo atletė.

Tačiau Diana perspėja, kad biatlone nuolat pasitaiko netikėtumų: Nieko neįmanoma prognozuoti iki paskutinio šūvio. Čia nemažai lemia nuo sportininko visai nepriklausantys veiksniai - oro sąlygos. Pavyzdžiui, šaudykloje pūstels vėjo gūsis, šūvis lėks pro šalį ir, sukdama baudos ratą, prarasi kelias pozicijas."

Skirtinga patirtis

Paprašyta palyginti Solt Leik Sičio (2002 m.) ir Turino (2006 m.) žaidynes Diana vaizdingai atsakė: "Solt Leik Sitis ir Turinas man - tas pats, jei lyginčiau pirmą sykį į darželį atėjusį mažylį ir savimi pasitikintį vienuoliktoką. 2002 metais buvau dar vaikas. Per olimpiadą man sukako 18 metų. Nejutau didelės baimės ir jaudulio, nes dar nesuvokiau, kokios reikšmės tai varžybos. Tačiau patirtis Solt Leik Sityje buvo neįkainojama".

Turine ji jau buvo subrendusi kaip sportininkė ir galėjo planuoti konkretesnius rezultatus.

Slides keičia riedučiai

Pasirengimą naujam sezonui Diana paprastai pradeda Lietuvoje, Ignalinoje esančiame žiemos sporto centre. Vasarą ji slides iškeičia į riedučius.

"Treniruotės su riedučiais turi pliusų, tačiau jų nepalyginsi su šliuožimu ant tikro sniego. Tiesiog slidės išvargina psichologiškai, tad naudinga pakeisti treniruočių pobūdį. Baigiantis vasarai tiesiog privalu pradėti treniruotis ant sniego - tenka vykti į kalnus", - aiškino olimpietė.

Anot D.Rasimovičiūtės, ekonominis sunkmetis biatlonininkų dar nepalietė. "Kol kas viskas vyksta pagal programą. Su biatlono federacija prieš sezoną parengėme mūsų finansines galimybes atitinkantį treniruočių ir varžybų grafiką. Kol kas jis vykdomas sklandžiai. Galbūt problemų iškils kitą sezoną", - su nerimu mergina mąsto apie ateitį.

Vyrai jos gyvenime

Beveik prieš metus Diana nutraukė bendradarbiavimą su Lietuvos biatlono rinktinės treneriu Viliumi Repšiu ir pradėjo dirbti su Latvijos biatlono specialistu Vitalijumi Urbanovičiumi.

"Toks pasirinkimas įvyko natūraliai. Su treneriu V.Repšiu išsiskyrėme, nes pradėjome nesuprasti vienas kito. Galbūt buvome pavargę po sezono... Buvo būtinas naujas treneris, kad galėčiau tobulėti. V.Urbanovičius mielai mane priėmė", - apie esminius pokyčius pasakojo D.Rasimovičiūtė, kartu su Latvijos biatlonininkais nuolat keliaujanti į stovyklas ir varžybas.

Apie V.Repšio netradicinius darbo metodus ir nepagarbų elgesį su auklėtiniais iki šiol sklando įvairių atsiliepimų, tačiau buvusi jo auklėtinė linkusi tai nutylėti: "Niekada apie buvusį trenerį nesakysiu nieko blogo, nes dirbdamas su manimi jis paaukojo nemažai laiko."

Ne paslaptis, kad D.Rasimovičiūtės širdies draugas - žinomas Latvijos biatlonininkas, 38 metų Ilmaras Bricis, savo trofėjų kolekcijoje turintis du pasaulio pirmenybių bronzos medalius.

Paklausta, kaip įsižiebė meilė latviui, lietuvaitė kukliai šypteli: "Nieko tame ypatingo nėra. Visi biatlonininkai kartu praleidžia daug laiko, dažnai susitinka varžybose ir treniruotėse, natūraliai atsiranda abipusė simpatija, tarpusavio ryšys."

I.Bricis D.Rasimovičiūtei patarimų nežarsto ir patirtimi nesidalija.

"Tam yra treneris, - nukerta mergina, - Ilmaras retkarčiais pasako kelis pastebėjimus. Laisvadieniais mudu dažnai apsilankome šaudykloje, ten talkiname vienas kitam."

Gyvenimas ant lagaminų

Sportininkė sako jau pripratusi prie gyvenimo kelionių ritmu. 25-ąjį gimtadienį vasario 25 dieną ji pasitiko Pietų Korėjoje, o po Europos čempionato - iškart į Vankuverį. Ten išbandys olimpinę trasą. Vėliau dalyvaus pasaulio taurės etape Trondheime, Norvegijoje.

"Sunku suskaičiuoti, kiek dienų per metus praleidžiu gimtinėje. Vasarą namie pabūnu tris keturias dienas per mėnesį. Žiemą Lietuvoje esu retas svečias. Paskutinį kartą tėvus aplankiau per Kūčias, tačiau jau po paros išvykau į varžybas", - pasakojo Diana.

Į biatloną merginą dar vaikystėje atvedė jos tėtis, dirbantis šios sporto šakos treneriu.

"Ignalinoje sportuoti žiemą sąlygos palankesnės nei bet kur kitur Lietuvoje. Pamenu, darželyje jau turėjau savo slides. Pamažu treniruočių vis daugėjo, kol suvokiau, kad be biatlono nebegaliu", - karjeros pradžią prisiminė sportininkė.

Kyla klausimas, ar toks ritmas, kai nebelieka laiko asmeniniam gyvenimui, nevargina - ar nesinori visko mesti?

"Kai pervargsti, apninka tokios mintys. Pavyzdžiui dabar, kai pasaulio ir Europos čempionatų maratonas atėmė daug jėgų... Tačiau jau kitą rytą atsikeli kaip niekur nieko ir toliau gyveni įprastu ritmu", - nusijuokė D.Rasimovičiūtė.


Diana Rasimovičiūtė

Gimė 1984 m. vasario 25 dieną Ignalinoje.

2006 m. olimpinėse žaidynėse Turine (Italija): 27 vieta persekiojimo lenktynėse; 18 vieta sprinto lenktynėse.

2009 m. pasaulio čempionate Pchenčchane (Pietų Korėja) 11 vieta sprinto lenktynėse.

2009 m. Europos čempionate Ufoje (Rusija) 8 vieta persekiojimo lenktynėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"