TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Lemiamo žingsnio šveicarai nepajėgė žengti

2013 05 21 7:41
Komandos draugų apsuptyje - čempionų taurę iškėlęs švedas Staffanas Kronwallis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Stokholme pasibaigus 77-ajam pasaulio ledo ritulio čempionatui sekmadienį triumfavo šeimininkai - Švedijos rinktinė.

Finalo rungtynėse "Globe" arenoje, stebint 12,5 tūkst. žiūrovų, Švedija 5:1 (2:1, 0:0, 3:0) nugalėjo Šveicarijos komandą, tapusią didžiausiu čempionato atradimu. Šveicarai planetos pirmenybių sidabrą iškovojo vos antrą kartą. Tai jiems pavyko padaryti dar 1935 metais.

Švedai pasaulio čempionais tapo devintą kartą. Anksčiau jie triumfavo 1953, 1957, 1962, 1987, 1991, 1992, 1998 ir 2006 metais.

Brolių indėlis

Paro Martso treniruojamiems švedams finalas prasidėjo šaltu dušu. Nepraėjus nė penkioms minutėms (04:45) šveicarus į priekį nuvedė naudingiausiu turnyro žaidėju pripažintas Romanas Josi. Tačiau čempionato šeimininkai tuoj pat perėmė iniciatyvą ir netrukus persvėrė rezultatą po Eriko Gustafssono (08:42) ir Henriko Sedino (11:38) tikslių smūgių. Antrame kėlinyje įvarčių nebuvo pelnyta, o trečiajame šveicarus pribaigė Simonas Hjalmarssonas (47:13), Loui Erikssonas (55:37) ir H.Sedinas (56:36). Pastarasis įvartis buvo įmuštas į tuščius vartus, kai Šveicarijos rinktinė vartininką pakeitė aikštės žaidėju. Paskutinę minutę atsarginiai Švedijos ledo ritulininkai nusimetė įprastus šalmus ir ant galvų užsimaukšlino butaforinius, pagamintus iš ryškios auksą primenančios medžiagos.

Švedija turi kuo didžiuotis. Ji tapo pirmąja rinktine, po 27 metų pertraukos triumfavusia namie surengtose planetos pirmenybėse. 1986-aisiais Maskvoje pasaulio čempione tapo SSRS rinktinė. Vėliau net 26 metus čempionato rengėjams nepavykdavo pasiekti aukščiausio tikslo.

"Mums pasisekė, kad pirmieji praleidę įvartį labai greitai persvėrėme rezultatą. O įmušę trečią kartą komandoje pajutome ramybę", - pasakojo H.Sedinas.

Grupės varžybų etape švedai pralaimėjo šveicarams 2:3, bet finale ankstesnių klaidų nebekartojo. Skandinavų triumfas neatsiejamas nuo brolių dvynių Henriko ir Danielio Sedino žaidimo. Abu prie rinktinės prisidėjo tik antroje čempionato dalyje, kai baigė pasirodymą Šiaurės Amerikos NHL lygoje su Vankuverio "Canucks" klubu. Broliai Sedinai Stokholme žaidė įspūdingai. Per 4 rungtynes Henrikas surinko 9 rezultatyvumo balus (4 įvarčiai ir 5 rezultatyvūs perdavimai), Danielis - 6 (1 ir 5).

"Čempionatą pradėjome ne taip, kaip norėjome, tad ir strigome. Bet kai prie komandos prisidėjo Sedinai, ėmėme žaisti puikiai", - pripažino Joelis Lundqvistas.

"Esu nusivylęs, nes iki finalo laimėjome devynis kartus, o lemiamą, dešimtą, dvikovą pralaimėjome. Vis dėlto mažai kas tikėjo, jog galime patekti į finalą, - kalbėjo Šveicarijos komandos treneris Seanas Simpsonas. - Mes sukūrėme sensaciją. Būti taip arti titulo yra nuostabu. Šveicarija turi didžiuotis šia komanda ir jos parodytu ryžtu bei charakteriu."

Bronza - už Atlanto

Pasaulio pirmenybių bronza po devynerių metų pertraukos persikėlė už Atlanto. Mažajame finale Stokholme JAV rinktinė po pratęsimo ir baudinių serijos 3:2 nugalėjo Suomijos ekipą, ši antrus metus iš eilės liko ketvirtojoje vietoje.

Amerikiečių bronzinė pergalė JAV spaudoje nesulaukė itin daug liaupsių - visa šalis užgniaužusi kvapą seka atkrintamąsias NHL kovas, tad tarptautinėms varžyboms skiria mažiau dėmesio. Bet amerikiečiai labiausiai gyrė du devyniolikmečius - vartininką Johną Gibsoną ir baltarusių kilmės puolėją Aleksą Galčeniuką. Pirmasis atrėmė net 36 suomių smūgius, antrasis baudinių serijoje į akistatą su varžovų vartininku Antti Raanta ryžosi stoti du kartus ir abu sykius jį pergudravo.

"Kai realizavau pirmąjį baudinį, supratau, kad galiu įmušti ir antrąjį. Susižvalgėme su treneriu Joe Sacco. Jis žvilgsniu paklausė, ar mušiu dar. Atsakiau linktelėdamas galvą. Džiaugiuosi, kad išplėšiau pergalę savo šaliai", - švytėjo A.Galčeniukas ir savo pasirodymą pavadino geriausių per neilgą karjerą.

Nors JAV rinktinė laikoma dominuojančia jėga pasaulio ledo ritulyje, planetos pirmenybių prizininkais amerikiečiai per pastarąjį pusšimtį metų tapo vos tris sykius - 1996, 2004 ir 2013. Visus kartus iškovoti bronzos medaliai.

Išbandymas Kaunui

Po metų pasaulio čempionatas bus surengtas Baltarusijos sostinėje Minske. 2015-aisiais stipriausios planetos rinktinės rinksis Čekijoje, 2016-aisiais Rusijoje, 2017-aisiais Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) kongresas savaitgalį Stokholme paskelbė 2014 metų visų ledo ritulio renginių šeimininkus. Džiugios naujienos Lietuvos ledo ritulio gerbėjams - kitąmet pasaulio I diviziono B grupės čempionatas vyks Kauno "Žalgirio" arenoje. Balandžio 20-26 dienomis lietuviai kausis su Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Olandijos, Rumunijos ir Kroatijos rinktinėmis. Sužinojęs šią naujieną lietuvių treneris iš Vokietijos Berndas Haake pareiškė: "Šiame čempionate sieksime medalių." Pastaruosius ketverius metus lietuviai I diviziono B grupės pirmenybėse užimdavo 5 vietą.

"Lietuviai yra išalkę tokio masto sporto renginių. Šiam čempionatui parengsime puikią areną Kaune su 13,5 tūkst. vietų žiūrovams", - tvirtino Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda.

Pasaulio I diviziono pirmenybės Lietuvoje jau buvo rengtos 2009 metais Vilniuje, "Siemens" arenoje. Tuomet IIHF lietuvius gyrė už puikią varžybų organizaciją - kiekvienas šeimininkų rungtynes vidutiniškai stebėjo 7040 žiūrovų. Palyginimui: šiemet per I diviziono pirmenybes Ukrainoje šeimininkų rungtynes vidutiniškai žiūrėjo 3704, pernai per varžybas Lenkijoje - 2320 žiūrovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"