TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Lengvaatletė griauna šešis populiarius mitus apie sportą

2014 06 19 10:48
J. Verseckaitė "Patirk daugiau" nuotrauka

Egzistuoja tūkstančiai patarimų, kaip būti aktyviais, teisingai sportuoti, ką valgyti ar net kaip miegoti. Kartais tokie patarimai, keliaudami iš lūpų į lūpas, išsikraipo ir ilgainiui tampa realybės neatitinkančiais mitais, atbaidančiais žmones nuo aktyvaus gyvenimo.

Profesionali lengvaatletė, asmeninė trenerė ir „Rexona“ aktyvaus gyvenimo būdo eksperimento „Patirk: daugiau“ ekspertė Jolanta Verseckaitė paneigia šešis mitus apie sportą, kurie gali sutrukdyti užsiimti aktyvia veikla.

Pirmas mitas: lankymasis treniruočių salėje – neatsiejamas nuo aktyvaus gyvenimo

Lengvaatletė sako dažnai susidurianti su nuomone, kad aktyvus gyvenimo būdas yra neatsiejamas nuo nuolatinių treniruočių sporto salėje, specialios mitybos ar dalyvavimo maratonuose. Jos teigimu, nebūtina turėti „groteles“ ant pilvo ar kas dieną praleisti tris valandas treniruoklių salėje, kad galėtum save vadinti aktyviu žmogumi. Mūsų organizmui naudinga fizinė veikla, pabrėžia J. Verseckaitė, yra ir pastovus vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu ar net žaidimas su vaikais. Svarbiausia – kad fizinis judėjimas būtų pakankamai aktyvus ir reguliarus.

„Jei žmogus išeina pasivaikščioti kelis kartus per dieną ir tokie jo pasivaikščiojimai, tarkime, vedžiojant šunį ar keliaujant į darbą, trunka ne mažiau kaip pusvalandį, tai toks žmogus save jau gali vadinti aktyviu žmogumi. Taip negalėčiau vadinti tų, kurie vengia aktyvios veiklos ar aktyvaus poilsio ir didžiąją savo laisvo laiko dalį praleidžia namuose prieš televizorių ar kompiuterį. Sportas, šokiai, žaidimai, pasivaikščiojimai – viskas puikiai tinka norint įveikti nuovargį, atgauti jėgas ir pradėti aktyviai gyventi.“ – sako J. Verseckaitė.

Antras mitas: bėgiojimas – geresnė mankšta nei vaikščiojimas

J. Verseckaitės teigimu, norint numesti svorio bėgimas tikrai yra efektyvesnė priemonė negu vaikščiojimas, tačiau aktyvi veikla yra skirta ne tik atsikratyti nereikalingų kilogramų. Pasak lengvaatletės, norint reguliuoti širdies veiklą, mažinti cholesterolio kiekį bei širdžių ligų riziką, visiškai užtenka vaikščiojimo - sveikas žmogus per dieną turėtų nueiti apie 10 000 žingsnių.

„Tai iš tiesų nėra tiek daug, kaip gali pasirodyti – eikite į darbą ar iš jo pėstute, per dienos pietus rinkitės tolimesnę kavinę, dažniau išeikite pasivaikščioti su vaikais ar augintiniais“, – pataria J. Verseckaitė.

Trečias mitas: skausmas – ženklas, kad kažką darau ne taip

Nuomonė, kad net ir nedidelis raumenų skausmas po treniruočių ar kitos aktyvios veiklos rodo, jog persistengėte ir turėtumėte mažinti krūvius, yra klaidinga, sako trenerė. Pasak jos, iš tiesų viskas yra priešingai – raumenų skausmas po treniruočių yra normali organizmo reakcija. Dažniausiai jis pasireiškia tuo atveju, jeigu treniruotėje yra daromi jėgos pratimai arba skiriamas dėmesys toms raumenų grupėms, kurios kasdieninėje veikloje taip intensyviai nedirba.

„Dėl lengvo raumenų maudimo po treniruotės tikrai nereikia baimintis. Susirūpinti reikia, jei jaučiamas didelis raumenų skausmas, kuris trunka ilgiau nei tris dienas. Tokiu atveju reiktų atkreipti dėmesį, ar fizinis krūvis yra ne per didelis, ir arba identifikuoti daromas klaidas, kol jos nepakenkė jūsų fizinei būklei, arba keisti veiklos rūšį“, – pataria lengvaatletė.

Ketvirtas mitas: gausiai prakaituoji – reiškia, esi nesportiškas

„Didelis prakaito kiekis užsiimant aktyvia veikla reiškia, kad organizmas yra pajėgus palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Taigi, aktyvesni žmonės prakaituoti pradės greičiau nei tie, kurie neužsiima jokia aktyvia veikla savo kasdienybėje“, – teigia J. Verseckaitė.

Penktas mitas: sportuoju, todėl galiu valgyti, ką noriu

J. Verseckaitė pabrėžia, jog tie, kurie galvoja, kad sportuojant nereikia rūpintis savo mityba, mąsto klaidingai: „Jei jūsų tikslas yra numesti nereikalingą svorį, tuomet turite derinti abu komponentus – mitybą ir sportą. Žinoma, sportuoti bet kokiu atveju yra geriau, nei neužsiimti visiškai jokia aktyvia veikla. Tačiau, jei jūs galvosite, kad galite valgyti, kiek norite – norimų rezultatų nesulauksite“.

Šeštas mitas: prasitampyti prieš treniruotę svarbu, o apšilti – ne

„Bandydami atlikti tempimo pratimus prieš treniruotes nepadarę apšilimo, galite stipriai pakenkti raumenims ar net juos pasitempti“, – perspėja lengvaatletė. Ji sako, kad prieš užsiimant kokia nors fizine veikla visada reikia padaryti apšilimą, kurio tikslas – padidinti pulsą, pagreitini kraujotaką ir sušildyti raumenis. J. Verseckaitės teigimu, tam puikiai tinka dešimties minučių greitas pasivaikščiojimas ar lengvas pabėgiojimas. Prasitampymas, pažymi ji, taip pat svarbu, tačiau jį atlikti visada reikia būtent po apšilimo, nes tik tada raumenys pasiruoš fiziniam krūviui ir bus išvengta bereikalingų traumų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"