Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

LFF užmojai – futbolu užkariauti lietuvių širdis

 
2017 02 10 6:00
Futbolą norima paversti ne tik populiariausiu sportu, bet ir žmonių laisvalaikio leidimo forma.
Futbolą norima paversti ne tik populiariausiu sportu, bet ir žmonių laisvalaikio leidimo forma. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Metus Lietuvos futbolo federacijai (LFF) vadovaujantis Edvinas Eimontas užsibrėžė ambicingą tikslą – pasiekti, kad 2020-aisiais futbolas mūsų šalyje taptų populiariausia sporto šaka.

„Užmojai dideli, bet įgyvendinami. Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) siekia, kad futbolas taptų populiariausiu sportu kiekvienoje šalyje. Lietuva yra iš tų kelių, kuriose futbolas dar netapo populiariausiu sportu. Taigi turėsime pasitempti“, – aiškino E. Eimontas.

Sportuojančiųjų – per mažai

Dar 2010-aisiais LFF pristatė savo dešimtmečio veiklos strategiją, kurioje taip pat numatyta paversti futbolą populiariausia sporto šaka. Tačiau praėjus septyneriems metams tą strategiją teko tobulinti.

„Ankstesnė strategija nebuvo lanksti, kildavo sunkumų ją įgyvendinant. Jei kokio nors klausimo nepavykdavo išspręsti su savivaldybių atstovais, viskas tuoj pat strigdavo. Dabar siekiame, kad mūsų tikslai taptų lengviau įvykdomi, kad jie „nepjautų“ į lankas“, – aiškino E. Eimontas.

LFF strategai nusibrėžė keturias kryptis, kurių laikantis bus siekiama tikslo. Viena tokių – žaidžiančiųjų futbolą Lietuvoje skaičiaus augimas. Per trejus metus bus siekiama jį dvigubinti – nuo 27 tūkst. registruotų žaidėjų iki 50 tūkst. 2020-aisiais.

Nors didesnė futbolo bendruomenė padėtų formuoti teigiamą valstybės požiūrį į šią sporto šaką, pastaroji ambicija kelia pagrįstų abejonių.

UEFA duomenimis, Rytų Europoje futbolą žaidžia maždaug 0,8 proc. populiacijos. Atsižvelgiant į visų Lietuvos pilietybę turinčių žmonių skaičių, 0,8 proc. ir būtų 27–30 tūkst. žmonių, kurie dabar reguliariai žaidžia futbolą. Be to, derėtų atkreipti dėmesį ir į nemažėjantį emigracijos procesą.

Vis dėlto LFF prezidentas įsitikinęs, kad tokios ambicijos yra pagrįstos: „Visų pirma, Vakaruose futbolą žaidžia iki 3 proc. gyventojų. Todėl šioje srityje turime kur augti. Tai jau aptarėme su Švietimo ir mokslo ministerija. Matome daugybę neatrastų resursų, arba neartų dirvonų. Būtina didinti salės futbolo, moterų futbolo masiškumą. Aukštųjų mokyklų sportas yra apleistas, nes dauguma vidurinę mokyklą baigusiu devyniolikmečių nustoja žaisti futbolą. Pradėjome rengti vaikų U-7 ir U-9 varžybas, skirsime daugiau dėmesio senjorų pirmenybėms. Štai taip judėsime į priekį ir didinsime registruotų žaidėjų skaičių.“

Sportas taptų gera prevencijos priemone socialinės rizikos asmenims. LFF vadovas prisiminė Islandijos pavyzdį.

„Valstybė neturi įgūdžių integruoti sportą į socialinių ugdymų programą. Islandijoje alkoholį vartojančių paauglių per du dešimtmečius sumažėjo nuo 45 proc. iki 7 procentų. Visa tai – ne prispausdinus ir išdalijus lankstinukų apie kvaišalų žalą organizmui. Tai dėl efektyvios islandų sporto reformos ir atsiradusio užimtumo. Kai laisvalaikį skiri sportui – neturi laiko trainiotis gatvėmis“, – tvirtino E. Eimontas.

Dirbs su danu

Futbolo federacija ketina rūpintis ir emigrantais. Bus samdomi specialistai, kurie ieškos talentingų vaikų ir jaunuolių lietuvių bendruomenėse užsienyje, skatins juos užsiimti futbolu.

Lietuvoje prie talentų ugdymo prisidės užsienietis. Praėjusią savaitę LFF paskelbė, kad šalies jaunimo iki 21 metų (U-21) rinktinę treniruos Danijos specialistas Caritas Falchas.

Kai kurie Lietuvos futbolo žinovais save laikantys asmenys neigiamai vertina užsieniečių patarimus, o skepticizmą dar stiprina nesena patirtis – nesėkmingas vengro Csabos Laszlo darbas su nacionaline rinktine (2012–2013 m.). Tačiau šį kartą LFF vadovai atsižvelgė į trenerių tarybos nuomonę ir paklausė Danijoje daug metų dirbančio Aurelijaus Skarbaliaus rekomendacijų.

„Viliuosi, kad C. Falchas pagaliau pakeis nusistovėjusius stereotipus – kad užsienietis treneris nieko neišmano, arba mūsų futbole nieko pakeisti negali“, – teigė E. Eimontas.

Danijoje su jaunimu dirbusiam ir treniruočių programas įvairaus amžiaus grupėms kūrusiam C. Falchui asistentų komandą leista pasirinkti pačiam. Be to, U-21 rinktinės treneris sutiko visą laiką būti ir dirbti Lietuvoje, o ne vadovauti nuotoliniu būdu.

Sutartis su C. Falchu pasirašyta pagal formulę „2+2“. Tai reiškia, kad abi šalys įsipareigojo dirbti kartu dvejus metus, o paskui bendradarbiavimas gali būti pratęstas dar tokiam pačiam terminui.

Nori savo bazės

LFF strategijoje numatoma prisidėti ir prie futbolo infrastruktūros gerinimo. Tiesa, federacija pajėgi tik įrengti treniruočių aikštes ar pakeisti jų dangą. Tuo metu nacionalinis stadionas Lietuvos gyventojams ir toliau lieka neįgyvendinta svajone.

E. Eimontas prasitarė, kad iš vieno įtakingo politiko išgirdo svarstymų dėl nacionalinio stadiono vietos tinkamumo. Dabartinio griaučiai yra sostinės Šeškinės mikrorajone, kuris plečiantis miestui po truputį tampa Vilniaus centru. Užsienyje įprasta, kad stadionai statomi miesto pakraštyje. Tad ir lietuviai esą svarstys galimybę nacionalinį stadioną perkelti atokiau, į teritoriją Ukmergės gatvės pabaigoje.

O kol kas rinktinė priversta žaisti mažesniuose stadionuose. Dažniausiai – 5 tūkst. vietų Vilniaus LFF stadione. Čia vyks artimiausia dvikova su Slovakija birželį. Rudenį į Lietuvą atvyks Škotijos ir Anglijos rinktinės. Jas planuota priimti Kaune, bet šio miesto S. Dariaus ir S. Girėno stadionas uždaromas dėl rekonstrukcijos. Tad dėl galimybės priimti škotus ir anglus konkuruos Vilnius ir Marijampolė.

LFF ateities planuose – nuosavos futbolo bazės kūrimas su treniruočių centru bei administracinėmis patalpomis. Tokia bazė prieš daugiau nei dešimtmetį buvo suprojektuota Naujojoje Vilnioje. Bet vėliau statyba atšaukta dėl... per objektą neva einančio ežiukų migracijos kelio. Atrodo, kad „ežiukų problema“ jau išspręsta.

„Naujosios Vilnios projektas numatytas 18 hektarų teritorijoje, jis skaičiuoja jau 11 metus. Statybos darbų leidimai išduoti, todėl reikia surasti investuotojus, sukurti patrauklų valdymo modelį ir judėsime į priekį. Naujoji Vilnia nėra nepatogioje vietoje – ji nuo sostinės centro pasiekiama per dešimt minučių automobiliu“, – tvirtino E. Eimontas.

Dalį lėšų projektui Naujojoje Vilnioje įgyvendinti LFF žada gauti pardavusi savo valdomus objektus Vilniuje ir Kaune (stadionus ir administracines patalpas). Tačiau pardavimo sutartyje numatyta sąlyga, kad būsimasis pirkėjas negali keisti objektų paskirties – juose ir toliau turi būti žaidžiamas futbolas.

2017–2020 m. LFF strategijos kryptys

Dalyvavimas. Padidinti futbolą reguliariai žaidžiančių (bent 10 kartų per metus) žmonių skaičių nuo 27 tūkst. iki 50 tūkstančių. Jų veiklą koordinuotų apie 500 trenerių su LFF C ir D lygio licencijomis, futbolo mokykloms suteikti veiklos sertifikatus.

Elitinis futbolas. Naudoti olandišką modelį, pagal kurį žaidėjų meistriškumą keltų 45 papildomi aukštos kvalifikacijos treneriai, veiktų keturi regioniniai paslaugų centrai, turintys modernią medicinos įrangą. Bent pusė A ir I lygos klubų turi būti valdomi bendruomeniniu modeliu (dabar taip valdomi 25 proc. klubų).

Infrastruktūra. Įrengti 15 treniruočių aikščių ir 300 mažų aikštelių ugdymo įstaigose, 10 specialių maniežų su pripučiama stogo konstrukcija, įkurti treniruočių bazę su nauja federacijos būstine.

Organizacinė kultūra. Tobulinti futbolo vadybos įgūdžius, rengti administravimo mokymus ir kursus, organizuoti tarptautinius renginius, gerinti visuotinį federacijos įvaizdį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"