TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Lietuviai konkuruoja ir specialiose olimpiadose

2014 12 17 6:00
Europos specialiosios olimpiados žaidynėse mūsų šalies atstovai ne sykį lipo ant prizininkų pakylos. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Šiemet 25-metį minintis Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas (LSOK) antradienį atsidėkojo savo sportininkams, treneriams ir pagalbininkams už 2014-aisiais nuveiktus darbus.

Svarbiausias metų renginys vyko rugsėjo 9-20 dienomis Antverpene (Belgija) – Europos specialiosios olimpiados žaidynės. Jose startavo 33 intelekto sutrikimo negalią turintys lietuviai. Jie varžėsi šešiose sporto šakose: futbolo, krepšinio, plaukimo, lengvosios atletikos, bočios ir stalo teniso. Ir visose mūsų atstovai iškovojo medalius.

Gausią Lietuvos delegaciją (33 atletai ir 13 trenerių) sudarė Kauno, Joniškio, Radviliškio, Vilniaus, Šeduvos, Kazlų Rūdos, Gelgaudiškio, Dabikinės, Ukmergės bei Utenos specialieji atletai ir Kauno Jono Jablonskio gimnazijos gimnazistai, krepšinio partneriai. Iš viso vasaros žaidynėse dalyvavo 2000 atletų iš 58 valstybių.

„Mūsų tikslas nėra siekti labai gerų rezultatų. Svarbiau sportuoti kiekvieną dieną ir džiaugtis galimybe išreikšti save individualiame ir komandiniame sporte“, – už sėkmingą pasirodymą Europos specialiojoje olimpiadoje antradienį atletams įteikdamas prezidentūros padėkos raštus sakė LSOK prezidentas Zenonas Misiūnas.

Zenonas Misiūnas: „Dauguma trenerių jau ne pirmus metus dirba su negalią turinčiais sportininkais, todėl tarptautinėje arenoje mes laimime įvairių spalvų medalių.“

Pajuto belgišką svetingumą

Į Belgiją Lietuvos delegacija vyko autobusu. Po dviejų dienų kelionės prieš žaidynių startus sportininkai galėjo pasidžiaugti linksma programa – ilsėjosi, plaukiojo laivu, pramogavo vandens atrakcionų parke, aplankė netoli Antverpeno esančius miestus. Kai kurie sportininkai ir jų treneriai gyveno belgų šeimose ir patyrė belgišką svetingumą. Plaukimo ir lengvosios atletikos komandos gyveno medicinos mokyklos bendrabutyje.

Per žaidynių atidarymą sportininkams didelį įspūdį paliko nepakartojamas spektaklis, kuriame šoko ir vaidino žmonės, turintys negalią. Ne vienas su jauduliu stebėjo ir žaidynių ugnies įžiebimą bei Specialiosios olimpiados vėliavos pakėlimą.

Per šventinę žaidynių uždarymo ceremoniją, vykusią Antverpeno sporto rūmuose, grojo 60 muzikantų orkestras, dainavo žymiausi Belgijos dainininkai bei „Eurovizijos“ nugalėtojai.

Laukia pasaulio žaidynės

– Kiekvienas sportininkas olimpiadoje gali dalyvauti dviejose rungtyse ir estafetėje, – apie Specialiąsas Europos vasaros žaidynes LŽ pasakojo Lietuvos rinktinės misijos vadovas Zenonas Misiūnas. – Taip mūsų sportininkai bočios varžybose iškovojo 3 aukso medalius, tiek pat jų pelnė stalo tenisininkai, jungtinė krepšinio rinktinė pasipuošė sidabro medaliais, futbolo komanda – bronza, plaukikai pelnė auksą estafetėje bei 1 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį – individualiose rungtyse. Mūsų lengvaatlečiai parvežė net 12 medalių, iš jų šešis – aukso.

Prieš žaidynes planavome panašų medalių derlių. Mūsų sportininkai jau turi tokių varžybų patirties, yra įgudę, pasirengę, dauguma trenerių jau ne pirmus metus dirba su negalią turinčiais sportininkais, o čia – atletai, turintys intelekto sutrikimų. Todėl tarptautinėje arenoje mes sudarome didelę konkurenciją ir laimime įvairių spalvų medalių.

– Kitais metais Lietuvos specialiosios olimpiados komanda dalyvaus pasaulio žaidynėse Los Andžele. Ten jau bus sunkiau?

– Taip. Ten ypač būna sunku lengvaatlečiams, nes atvyksta Kenijos, Etiopijos, Alžyro bėgikai. Ypač arši konkurencija vyksta sprinto rungtyje, todėl mes ten net nesiveržiame, bėgame vidutinius ir ilgesnius nuotolius.

Planuojame, kad kitąmet mūsų delegacija bus kuklesnė. Juk tokia tolima kelionė. Pagal pasiektus rezultatus, turėtų vykti 13 sportininkų ir penki treneriai.

– Kaip yra sudaroma jungtinė krepšinio rinktinė?

– Kartu su negalią turinčiais atletais vienoje komandoje žaidžia ir sveiki. Visos rungtys žaidynėse vyksta pagal tarptautines taisykles. Ir viskas būna taip pat, kaip per įprastas olimpines žaidynes: nešama ugnis, įžiebiamas fakelas, pristatomos visos valstybės, duodamos priesaikos.

Už rezultatus – premijos

– Ar mūsų specialieji sportininkai Lietuvoje turi geras sąlygas treniruotis?

– Daugumą atletų sudaro šalies specialiųjų mokyklų sportininkai. Jų taip pat yra ir iš socialinių globos namų. Be to, mes turime nemažai savo sporto klubų, kuriuose lankosi žmonės, turintys įvairiausių sutrikimų. Šiuo metu Lietuvoje yra 12 tokių klubų. Iš viso šalyje sportuoja 2600 vaikų.

– O ką galite pasakyti dėl valstybės paramos?

– Mes šiandien priklausome Kūno kultūros ir sporto departamentui. Ir ne be reikalo. Nes čia mumis rūpinasi. Juk mūsų rinktinė turi būti ir apsirengusi, ir fiziškai pasirengusi, ir inventoriaus reikia. Tam Vyriausybė skiria pinigų.

Be to, kai grįžtame iš žaidynių, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, už pasiektus rezultatus mūsų sportininkai gauna premijas. Jos nėra tokios didelės kaip sveikiems sportininkams, bet mes didžiuojamės ir tuo, ką gauname. Dažnai tenka pabendrauti su kitų valstybių delegacijų vadovais. Jie nustemba sužinoję, kad mes už medalius dar gauname honorarus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"