TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Lietuviams - triumfas, rusams - žygdarbis

2007 10 11 0:00
Ž.Savickas: "Labai retai būna, kad per dieną tektų dalyvauti aštuoniose rungtyse."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Sekmadienį Vilniuje šešias valandas trukęs pasaulio galiūnų dvejetų čempionatas įamžino Lietuvos vardą: Žydrūnas Savickas su Vidu Blekaičiu pirmąkart tapo planetos čempionais. Antrąją vietą užėmęs rusų Michailo Kokliajevo ir Igorio Pedano duetas neslėpė, jog sidabro medaliai jiems spindi tarsi aukso.

Sostinės "Utenos" pramogų arenoje vykusiame XI pasaulio galiūnų dvejetų čempionate dalyvavo 12 komandų. Pirmąją vietą užėmę Ž.Savickas ir V.Blekaitis finale surinko 31 tašką. Antras likęs minėtas Rusijos dvejetas pelnė 25,5 taško, trečiąją vietą užėmusių amerikiečių Dereko Poundstone'o ir Tomo McClure'o sąskaitoje - 24 taškai. Antroji Lietuvos komanda, kurią sudarė Saulius Brusokas ir Vilius Petrauskas, liko ketvirta (21,5 tšk.).

Po varžybų planetos čempionai ir sidabro medalininkai su "Lietuvos žiniomis" pasidalijo karštais įspūdžiais.

Ž.Savickas: "Velniškai sunkios rungtys"

- Kaip jaučiatės tapęs dvejetų pasaulio čempionu?

- Šią pergalę skiriu Lietuvai. Labai džiaugiuosi, nes Lietuva dar nebuvo laimėjusi pasaulio dvejetų čempionato. Dabar jau visose varžybose Lietuva yra užlipusi ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio. Šis sezonas mums nebuvo sėkmingas, todėl dar maloniau, kad per svarbiausias metų varžybas pasisekė įrodyti, kad esame stiprūs.

- Ar dalyvaudami pogrupio varžybose taupėte jėgas finaliniam pasirodymui?

- Galėjome per dvi paskutines pogrupio rungtis pataupyti jėgas, bet taip nieko nelaimėsi. Kai esi "užsivedęs" pergalei, norisi parodyti viską, ką sugebi.

- Rungtys buvo sunkios?

- Velniškai sunkios. Per priešpaskutinę rungtį man sutraukė blauzdos raumenį. Nešant skydą sutraukė pilvo bei nugaros raumenis ir dilbius. Jei dar ką nors būčiau turėjęs daryti, būtų viskas... Rungtys sekinančios. Labai retai būna, kad per dieną tektų dalyvauti aštuoniose rungtyse. O paskutinioji - estafetė - labai sunki. Bet tai yra mūsų komandos stiprioji pusė. Labai retai ją pralaimime.

- Kiek laiko su V.Blekaičiu rengėtės pirmenybėms?

- Po pasaulio asmeninio čempionato kartu intensyviai dirbome visas tris savaites. Treniravomės kasdien. Žinioma, geriausias sezono uždarymas būtų pergalė per spalio pabaigoje Vilniuje vyksiantį mūsų komandos mačą su planetos rinktine.

- Asmeninis čempionatas vis tiek prestižiškesnis už dvejetų?

- Galiūnų sportas - asmeninis sportas. Ir turi senas tradicijas. Pasaulio asmeninis čempionatas vyksta jau 30 metų, komandinis dvejetų čempionatas - 11, komandų ketvertų čempionatas - 7 metus. Tad nėra abejonių, kad svarbiausios yra asmeninės planetos pirmenybės. Bet labai malonu, kad į istoriją patenka ne tavo pavardė, o Lietuvos vardas. Man, lietuviui, tai labai svarbios varžybos. Šį sezoną aš akcentavau būtent šias varžybas. Tikėjausi laimėti ir asmeninį čempionatą, bet nepavyko. Nors buvau irgi geros formos. Toks jau tas sportas.

V.Blekaitis: "Gaila antrosios komandos"

- Tikėjotės laimėti?

- Jei nesitiki laimėti, nėra ko dalyvauti varžybose. Kartais nepavyksta. Šįkart pavyko. Ir tuo labai džiaugiamės.

- Ar jūsų ir Žydrūno ūgio skirtumas netrukdo darniai atlikti visus pratimus?

- Kai yra jėgos, ūgio skirtumas lemiamos reikšmės neturi. Nebent pralaimėjęs varžybas ūgio skirtumu gali bandyti pasiteisinti. Tarp mūsų skirtumas - 10 centimetrų, bet abu gerai dirbome ir skirtumo nejautėme.

- Kurią komandą laikėte pagrindine varžove?

- Kurios išsirikiavo po mūsų, tas ir laikėme pagrindinėmis konkurentėmis. Komandos, kurios smarkiai varžėsi pogrupiuose, finale pasirodė prasčiau. Todėl mus nustebino estai ir latviai, kurie per pasirodymus pogrupių varžybose atrodė galingi. Bet finale viskas stojo į savo vietas. Žinoma, gaila kolegų - antrosios Lietuvos komandos. Jie labai norėjo tapti prizininkais ir jiems taip nedaug trūko. Jie buvo verti trečiosios vietos. Daug kartų esu užėmęs ketvirtąją vietą, tad žinau, kad ji gerokai skaudesnė už penktąją ar šeštąją.

- Kuria rungtimi likote labiausiai patenkinti?

- Paskutine - estafete, nes ji mums lėmė pasaulio čempionų vardą. Malonu, kai laimėjęs lemiamą rungtį suvoki, jog drauge su bičiuliu esate stipriausi planetoje.

- Traumų pavyko išvengti?

- Paskutinėje rungtyje nešant naščius pradėjo traukti pilvo raumenis. Nežinau, kas atsitiko, reikės eiti pas gydytoją. Ir išsigandau, kad galiu nebaigti estafetės. Bet viskas pavyko.

M.Kokliajevas: "Iš varžybų - kaip iš vakarėlio"

- Sidabro medaliai - taip pat geras rezultatas?

- Rusijoje ši antroji vieta bus vertinama kaip pirmoji. Nes užimti antrąją vietą pasaulio čempionate, kuris vyko Lietuvoje ir kur dalyvavo tokie galiūnai kaip Žydrūnas Savickas, jau yra žygdarbis. Tuo labiau kad mes tik per plauką iš pusfinalio patekome į finalą.

Juk Rusijoje viskas taip ir vyksta: karą iš pradžių pralaimime, o paskui prasideda pergalės. Arba geriame iš pradžių po truputį, o paskui - stiklinėmis (juokiasi). Bet mes ne alkoholikai, tiek daug negėrėme (juokiasi). Kodėl Lietuvoje alus visur reklamuojamos, o pas mus, Rusijoje, alaus reklamos beveik nėra? Todėl kad mūsų žmonės geria ir be reklamos.

Bet ne tai esmė. Džiugu, kad taip gerai baigėme tarptautinį galiūnų sezoną. Tiesa, spalio 27 dieną Vilniuje dar kovosiu prieš Lietuvos galiūnų komandą, atstovaudamas pasaulio rinktinei.

- Ką galite pasakyti apie čempionato organizaciją?

- Lietuvai neturiu jokių priekaištų. Be to, nesu išlepintas. Esu buvęs sunkiaatletis, pastaruosius dvejus metus į Rusijos čempionatus vykdavau savo lėšomis, nors tuo pasirūpinti turėdavo apskričių sporto komitetai. Todėl visur atvykstu kaip į šventę, o išvykstu kaip iš linksmo vakarėlio.

- Prieš čempionatą, šeštadienį, kai buvo traukiami burtai, jūs

garsiai pareiškėte atvežęs Ž.Savickui dovaną - trijų litrų butelaitį. Ar jame dar liko bent kiek velnio lašų?

- Jo gerokai sumažėjo, nes apie tai sužinoję draugai dažnai užsukdavo viešbutyje į mūsų kambarį šalinti streso. Bet nesakysiu, kokių šalių atletai jų ragavo (juokiasi). O tai, kas liko... Netrukus turėtų nebloga kompanija susirinkti, ir mes tai atšvęsime, nes jau penktą ryto turime išskristi į Rusiją motinėlę."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"