TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Lietuviškų dopingo istorijų atgarsiai

2014 04 30 6:00
2003 metais po „Giro d'Italia“ lenktynių R.Rumšo organizme buvo aptikta eritropoetino. AFP/Scanpix nuotrauka

Lengvoji atletika, dviračių sportas, sunkioji atletika, krepšinis. Šių sporto šakų atstovai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ne kartą ir ne du pateko į dopingo kontrolės nemalonę.

Beveik neatsiliekame nuo pasaulinių standartų. „Pagal draudžiamus preparatus vartojančius sportininkus pasaulyje pirmauja lengvoji atletika. Gal dėl to, kad tai yra masiškiausia sporto šaka, – LŽ teigė Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. – Aukštas pozicijas užima ir sunkioji atletika bei dviračių sportas.“

Tiesa, pasaulyje su teigiamais testais įkliūva ir daug futbolininkų. Džiugu, kad mūsų šalis čia turi kuo pasididžiuoti – per pastaruosius 22 metus dėl draudžiamų preparatų vartojimo neįkliuvo nė vienas mūsų futbolininkas.

LLAF generalinė sekretorė N.Medvedeva (kairėje) į dopingo skandalą pateko Barselonos olimpiadoje, o po 18 metų ji drauge su federacijos prezidentu Eimantu Skrabuliu (dešinėje) ir kitais LLAF drausmės komisijos nariais diskvalifikavo tuo pačiu apkaltintą Ž.Balčiūnaitę (centre)./Alfredo Pliadžio nuotrauka

Įkliūva vis mažiau

Nuo 1992-ųjų į dopingo skandalus pateko 26 mūsų šalies sportininkai. Šioje srityje daugiausia laurų nuskynė lengvoji atletika – griežtos bausmės yra sulaukę net 8 sportininkai. Antrojoje vietoje – dviračių sportas, į liūną įklampinęs 5 lietuvius. Trečiąją poziciją dalijasi po tris nusidėjėlius turinčios sunkioji atletika ir krepšinis.

Gal šie skaičiai būtų dar didesni, tačiau sportininkai puikiai išmano įvairius triukus. Tiesiog kai kurių preparatų kartais nepavyksta „pagauti“. Pasak I.Lukošiūtės-Stanikūnienės, sunku rasti įkalčių, jei atletai "protingai" vartoja eritropoetiną, nes ši medžiaga organizme išbūna tik kelias valandas. „Būtent tokias sunkiau susekamas medžiagas sportininkai ir bando vartoti“, – teigė šalies Antidopingo agentūros vadovė.

Tiesa, laikai keičiasi. Tobulėjant technologijoms atletams vis paprasčiau sužinoti, kurie preparatai yra draudžiami. Pavyzdžiui, būdamas vaistinėje atletas per išmanųjį telefoną gali iškart pasitikrinti, ar gali vartoti norimus įsigyti vaistus.

Sykiu naujausi Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) reikalavimai verčia atletus nerizikuoti stiprinant sveikatą uždraustais preparatais. 2015-ųjų sausio pirmąją turėtų būti patvirtintas naujas WADA antidopingo kodeksas. Pagal jį standartinė bausmė sportininkui būtų nebe dvejų, o jau ketverių metų diskvalifikacija. Pagautas antrą kartą atletas turėtų sulaukti diskvalifikacijos iki gyvos galvos.

Griežtėjančios sankcijos ir stiprėjanti kova su dopingo vartotojais duoda vaisių. Bent jau Lietuvoje. Per 2013-uosius dopingo kontrolieriams įkliuvo tik vienas lietuvis, o šių metų keturi mėnesiai – visiškai švarūs. Pastarasis įkliuvęs atletas – biatlonininkas Karolis Zlatkauskas. Praėjusių metų pabaigoje jo organizme buvo aptikta draudžiamo preparato EPO. Sportininkas prisipažino vartojęs dopingą ir atsisakė tirti B mėginį.

Pirmojo nepriklausomos Lietuvos olimpinio čempiono R.Ubarto karjera irgi paženklinta tamsia dėme./Alfredo Pliadžio nuotrauka

Bausmė nutraukė karjerą

Pirmoji iš lietuvių į dopingo skandalą pateko dabartinė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. 1992-ųjų Barselonos olimpinių žaidynių šuolių į tolį varžybose N.Medvedeva užėmė ketvirtąją vietą. Tačiau netrukus šuolininkės rezultatas buvo anuliuotas, nes jos organizme buvo aptikta mezokarbo – centrinės nervų sistemos ir širdies stimuliatoriaus. Jis padeda ištverti didesnį krūvį. Sportininkė neneigė savo kaltės. Tarptautinė federacija Lietuvos atletę diskvalifikavo ketveriems metams. Pasibaigus terminui N.Medvedeva į šuolių sektorių nebegrįžo.

Olimpinio čempiono išgyvenimai

Juodajame Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) sąraše atsidūrė ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas disko metikas Romas Ubartas. Košė užvirė po 1993 metų pasaulio čempionato Štutgarte, kai atleto mėginyje buvo rasta boldenono. 1992-ųjų Barselonos žaidynių čempionas tuomet buvo diskvalifikuotas net ketveriems metams.

Į disko metimo sektorių lietuvis grįžo 1997-aisiais. Tačiau 2002 metų balandį IAAF pranešė, kad jo organizme vėl aptikta to paties boldenono. Antrą kartą įkliuvusiems sportininkams gresia diskvalifikacija iki gyvos galvos. Kadangi R.Ubartas neprisipažino vartojęs dopingą, šalies Lengvosios atletikos federacija kreipėsi į tarptautinę, kad būtų atlikti papildomi tyrimai. Dar du mėginiai buvo paimti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau birželį Lietuvą pasiekė žinia, jog R.Ubartas nekaltas, ir draudimas dalyvauti oficialiose varžybose buvo atšauktas. Tačiau IAAF taip ir nepaaiškino, kur dopingo kontrolieriai suklydo, bei sportininko neatsiprašė. Šiuo metu olimpinis čempionas treniruoja jaunuosius disko metikus.

Skandalingiausia byla

Viena skaudžiausių bylų mūsų krašto sporto istorijoje – garsiai nuskambėjęs 2010 metais Barselonoje Europos moterų maratono čempionės titulą iškovojusios Živilės Balčiūnaitės dopingo skandalas. 2010-ųjų rugsėjo 6 dieną stajerė buvo suspenduota dėl Europos čempionate Barselonoje dopingo kontrolei pateikto mėginio.

2011 metų balandžio 5 dieną posėdžiavusios LLAF drausmės komisijos sprendimas buvo griežtas - Ž.Balčiūnaitė diskvalifikuota dvejiems metams, ji neteko Europos čempionės titulo ir galimybės dalyvauti 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse. Maratonininkės bausmės laikas pradėtas skaičiuoti nuo 2010 metų rugsėjo 6-osios.

Daugybę kartų 42,195 km distanciją įveikusi Ž.Balčiūnaitė, nesutikdama su LLAF sprendimu, pradėjo kitokį maratoną – gindama savo garbę ir orumą ji stengėsi įrodyti pasauliui, kad sporto aukštumų siekė sąžiningai.

2011 metų balandžio 21 dieną Živilės advokatas, siekdamas įrodyti, kad ji nevartojo draudžiamų preparatų, ir panaikinti paskirtą diskvalifikaciją, LLAF drausmės komisijos sprendimą apskundė Sporto arbitražo teismui (CAS). Tačiau CAS, posėdyje išklausęs abiejų kariaujančių šalių argumentus, 2012-ųjų kovo 30 dieną atsiuntė į Lietuvą sprendimą, kuriuo Ž.Balčiūnaitės apeliacija buvo atmesta.

Bausmės terminas baigėsi 2012-ųjų rugsėjo 6-ąją. Jau po Londono olimpiados...

2002 metais R.Rumšo žmona Edita buvo sulaikyta Prancūzijos ir Italijos pasienyje - jos automobilyje muitininkai aptiko draudžiamų preparatų./LŽ archyvo nuotrauka

Stebėjo visą šeimą

Didelio atgarsio pasaulyje sulaukė dviratininko Raimundo Rumšo istorija. Italijos komandai „Lampre“ atstovavęs lietuvis 2002 metais prestižiškiausiose daugiadienėse dviračių lenktynėse „Tour de France“ užėmė trečiąją vietą. Visi mūsų dviratininko dopingo testai buvo neigiami, tačiau kilo skandalas dėl jo žmonos Editos. E.Rumšienė buvo sulaikyta Prancūzijos ir Italijos pasienyje, o jos automobilyje tarp vežamų medikamentų muitininkai aptiko draudžiamų preparatų eritropoetino, testosterono.

Pustrečio mėnesio praleidusi Bonvilio kalėjime dviratininko žmona buvo paleista už 20 tūkst. eurų užstatą. Tačiau šeima buvo atidžiai stebima, o Raimundas atsidūrė įtariamųjų dopingo vartojimu sąraše ir buvo reguliariai tikrinamas.

2003 metais po „Giro d'Italia“ lenktynių R.Rumšo organizme buvo aptikta eritropoetino. Nors sportininkas gynėsi nevartojęs draudžiamų preparatų, jis buvo diskvalifikuotas metams. Vėliau R.Rumšas grįžo į profesionalų sportą, tačiau tarptautinėje dviračių bendruomenėje nebebuvo laukiamas. Sportininkas ketino atstovauti Lietuvai 2007-ųjų pasaulio plento čempionate Štutgarte, bet Tarptautinė dviračių sąjunga Lietuvos federacijai atsiuntė raštą, kad R.Rumšas pasaulio pirmenybėse nepageidaujamas...

Lietuvos sportininkai, nubausti už dopingo vartojimą

Nijolė Medvedeva lengvoji atletika 1992
Romas Ubartas lengvoji atletika 1993
Dalia Matusevičienė lengvoji atletika 1995
Rita Razmaitė dviračių sportas 1996
Ramūnas Vyšniauskas sunkioji atletika 1997
Giedrius Rafanavičius plaukimas 1998
Rolandas Bučinskas kultūrizmas 1999
Irina Daraškevič rankinis 2000
Arnoldas Saprykinas dviračių sportas 2001, 2002
Rolandas Pocius kultūrizmas 2002
Rasa Drazdauskaitė lengvoji atletika 2003
Raimundas Rumšas dviračių sportas 2003
Vytautas Kancleris lengvoji atletika 2004
Saulius Ruškys dviračių sportas 2005
Edita Daniūtė sportiniai šokiai 2006
Dovilė Blažiūnaitė sunkioji atletika 2006
Audrius Mineikis krepšinis 2006
Tomas Turskis lengvoji atletika 2007
Valentinas Voveris lengvoji atletika 2008
Živilė Balčiūnaitė lengvoji atletika 2010
Dainius Šalenga krepšinis 2010
Tomas Nagys krepšinis 2011
Rasa Leleivytė dviračių sportas 2012
Aurimas Didžbalis sunkioji atletika 2012
Andrius Račkauskas rankinis 2012
Karolis Zlatkauskas biatlonas 2013

Nubaustieji lietuviai pagal sporto šakas

Lengvoji atletika 8
Dviračių sportas 5
Krepšinis 3
Sunkioji atletika 3
Kultūrizmas 2
Rankinis 2
Sportiniai šokiai 1
Biatlonas 1
Plaukimas 1
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"