Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Lietuvos futbole – portugališkas valdymo modelis

 
2017 03 15 11:30
"Stumbro" komandoje šiemet žaidžia 12 legionierių.
"Stumbro" komandoje šiemet žaidžia 12 legionierių. www.fcstumbras.lt nuotrauka

Kauno „Stumbro“ futbolo klubas pralaimėjo pirmąsias dvejas A lygos rungtynes, tačiau ambicingais ateities planais galėtų konkuruoti net su daugkartiniu šalies čempionu Vilniaus „Žalgiriu“.

Tik 2013 metais įkurtas Kauno klubas užpernai debiutavo A lygoje, o pernai patekęs į užsienio investuotojų rankas trokšta įsiveržti į pajėgiausių Lietuvos ekipų ketvertuką bei pelnyti bilietą į Europos taurių varžybas. „Stumbro“ vadovai deklaruoja, kad jie savo komandą jauniems žaidėjams nori paversti tramplinu į pajėgesnius užsienio klubus.

Abejojo dėl reputacijos

„Stumbras“ šiuo metu priklauso dalininkams iš Portugalijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos. Klubo prezidento pareigas einantis Sergejus Slyva „Lietuvos žinioms“ papasakojo, kaip komanda pateko į užsieniečių rankas: „Pasaulis mažas ir jame kartais nutinka įvairių netikėtumų. Taip buvo ir mums – susitikome su šiais žmonėmis aptarti visiškai kitų reikalų. Tuomet jie prasitarė, kad ieško klubo, į kurį galėtų investuoti ir imtis futbolo verslo. Pasikalbėjome ir po kurio laiko pasiekėme susitarimą. Naujieji klubo šeimininkai teigė, kad jei po 5 metų projektas nepasiteisins – jie pasitrauks. O kol kas laikosi duoto žodžio.“

Tiesa, į šiuos futbolo atvykėlius Lietuvoje buvo žiūrima įtariai. A lygos istorijoje netrūko atvejų, kai mūsų klubų savininkais siekdavo tapti įtartini užsienio veikėjai, turintys sąsajų su nelegalių lažybų organizatoriais. Tokių „investuotojų“ atėjimas garantuotai reikštų ankstesnę ar vėlesnę klubo mirtį ir didžiulę žalą futbolo įvaizdžiui. Todėl Lietuvos futbolo federacija (LFF) kartu su savo partneriais užsienyje labai atidžiai studijavo naujųjų „Stumbro“ savininkų biografijas. Analizė truko kelis mėnesius, kol portugalams galiausiai buvo įžiebta žalia šviesa.

„Situacija buvo keista, nes patys rėmėjai neslėpė nuostabos, kodėl vyksta toks išsamus patikrinimas. Paaiškinome, kad LFF nori apsidrausti, nes anksčiau mūsų futbolas turėjo karčios patirties po sutarčių su užsieniečiais. Į „Stumbrą“ visi žvelgė įtariai, o aš vis kartojau: duokite mums laiko. Dabar visa futbolo bendruomenė neabejoja mūsų investuotojų strategijos rimtumu“, – tvirtino S. Slyva.

„Naujieji „Stumbro“ šeimininkai teigė, kad jei po 5 metų projektas nepasiteisins – jie pasitrauks.“

Tiesa, „Stumbro“ strategijos kūrėjams prasklaidyti abejonių Kauno valdininkų galvose taip ir nepavyko. Praėjusiais metais skirstant paramą sporto klubams ir komandoms, Kauno miesto savivaldybė „Stumbrui“ neskyrė nė cento. Puse lūpų kalbama, kad šis futbolo klubas paramos gali nesulaukti ir šiemet.

„Miesto valdžia mūsų investuotojus laiko įtartinais, nenori patikėti, kad jie skatina futbolo augimą. Tikiuosi, kad toks požiūris pasikeis“, – kalbėjo „Stumbro“ prezidentas.

Tad klubas išlaikomas savo rėmėjų lėšomis. „Stumbro“ biudžetas šiemet ūgtelėjo pusantro karto ir, S. Slyvos skaičiavimais, turėtų siekti apie 450 tūkst. eurų. Visgi ir šioje srityje kauniečiai nusileidžia A lygos „Didžiojo ketverto“ klubams – Klaipėdos „Atlantas“ ir Marijampolės „Sūduva“ sukaupė apie 600 tūkst., „Trakai“ – iki 700 tūkst. eurų, o turtingiausias šalies klubas Vilniaus „Žalgiris“ – 2,28 mln. eurų.

Tikslas – padėti išvykti

2017-ųjų sezoną „Stumbre“ pradėjo net 16 naujų futbolininkų, 12 iš jų yra užsienio piliečiai. „Stumbro“ legionierių spektras labai įvairus – čia žaidžia žaidėjai iš Portugalijos, Brazilijos, Gruzijos, Prancūzijos ir kelių Afrikos valstybių. Tad šiai žmonių grupei prireiks nemažai laiko, kol „Stumbras“ ims demonstruoti darnų žaidimą. Juolab dauguma ekipos narių – vos perkopę 20-metį.

„Viską „statome“ ant jaunų žaidėjų, o dauguma jų galėtų žaisti savo šalių jaunimo rinktinėse. Vien ko vertas faktas, kad vyriausiam mūsų komandos nariui Mariui Papšiui 27 metai, – skaičiavo S. Slyva. – Antra vertus, jauni žaidėjai labiau motyvuoti ir ištroškę pergalių. Todėl tikslų nekeičiame – sieksime patekti į ketvertuką A lygoje ir prasimušti į Europos lygos atrankos varžybas.“

„Stumbro“ savininkai savo lėšas į Lietuvos futbolą investuoja vildamiesi, kad jos vėliau atsipirks su kaupu.

„Rėmėjų tikslas – padėti jauniems žaidėjams integruotis į pajėgesnius Europos klubus, o „Stumbras“ yra tik tarpinė stotelė futbolininkų karjeroje. Į šį klubą mes žiūrime kaip į verslo projektą ir to net neslepiame“, – aiškino S. Slyva.

Jis jau pateikė kelis pirmuosius savo darbo vaisius: pernai A lygoje gerai pasirodę Abdulas Basitas ir Rafaelis Broetto išvyko į Portugalijos aukščiausiosios lygos klubą Madeiros „Maritimo“, buvęs „Stumbro“ kapitonas Rimvydas Sadauskas paskolintas Airijos vicečempionams „Cork City“.

Siekia profesionalumo

„Stumbro“ žaidimui aikštėje diriguoja spalvinga asmenybė. Tai vyriausias A lygos treneris, 60-metis Indijoje gimęs portugalas Mariano Barreto. Jis dirbo treneriu Portugalijos, Kipro, Rusijos ir Saudo Arabijos klubuose, treniravo Ganos ir Etiopijos rinktines.

M. Barreto yra ir vienas „Stumbro“ bendraturčių. Klubo svetainei duotame interviu portugalas papasakojo, kad „Stumbre“ teko rūpintis ne tik treniruočių procesu, bet ir spręsti administracinius klausimus.

„Atvykę į Kauną radome pusiau profesionalią komandą. Įdedame daug darbo tam, kad pakeistume žaidėjų ir darbuotojų mentalitetą. Bandome sukurti profesionalų klubą. Tai ilgas procesas, tam reikalingi dveji treji metai. Bet jau pasikeitė daug dalykų. Kai atvykome čia, net treniruočių aprangos buvo problema. Neturėjome pakankamai aprangų, o dabar kiekvienas žaidėjas turi po kelis komplektus. Neturėjome pakankamai kamuolių, o dabar jų per 30. Po visų rungtynių komanda kartu valgo, jeigu rungtynės būna anksčiau, mes kartu pietaujame. Žaidėjams užtikrinami visi reikalingi vitaminai, turime du kineziterapeutus. Viskas pasikeitė. Nebėra taip, kaip buvo“, – aiškino treneris.

M. Barreto taip pat patikino, kad netrukus lietuviai galės įsitikinti jo darbo efektyvumu: „Po 2–3 metų mūsų jaunimas bus geriausias Lietuvoje. Neturiu jokių abejonių. Vienas ar du jauni futbolininkai kasmet išvyks į pajėgius užsienio klubus.“

„Stumbro“ treneris papasakojo ir apie komandos legionierių buitį. Pasak M. Barreto, Kaune žaidėjams išnuomotas didelis namas. Jame vienu metu gali gyventi iki 20 žmonių. Futbolininkų sveikata nuolat rūpinasi su jais gyvenantis kineziterapeutas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"