Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Lietuvos karatistai pasiryžę peršokti rusų ir japonų barjerus

 
2017 06 28 16:00
Prieš metus Europos pirmenybėse sensacingai nugalėjęs savo dievaitį rumuną Mariusą Ilasą (dešinėje) triskart žemyno čempionas Valdemaras Gudauskas (kairėje) Astanoje su juo susitiktų tik finale.Lietuvos kiokušin karatė federacijos nuotrauka
Prieš metus Europos pirmenybėse sensacingai nugalėjęs savo dievaitį rumuną Mariusą Ilasą (dešinėje) triskart žemyno čempionas Valdemaras Gudauskas (kairėje) Astanoje su juo susitiktų tik finale.Lietuvos kiokušin karatė federacijos nuotrauka

Europoje dominuojantys Lietuvos kiokušin karatė meistrai šį savaitgalį Kazachstano sostinėje Astanoje bandys įrodyti, kad jie, o ne japonai, pasaulyje diktuoja madas.

Liepos 1–2 dienomis Astanoje vyksiančiame šeštajame pasaulio čempionate, kuris rengiamas kas ketverius metus, Lietuvai atstovaus viena gausiausių delegacijų – 6 vyrai ir 7 moterys. Sportininkų skaičiumi lietuvius pranoks tik japonai, rusai ir kazachai.

Paulius Klapatauskas: „Kai kurie mūsų kovotojai jaučia, kad jiems tai yra galbūt paskutinė galimybė laimėti pasaulio čempionatą.“Lietuvos kiokušin karatė federacijos nuotrauka
Paulius Klapatauskas: „Kai kurie mūsų kovotojai jaučia, kad jiems tai yra galbūt paskutinė galimybė laimėti pasaulio čempionatą.“Lietuvos kiokušin karatė federacijos nuotrauka

Vyrai ir moterys varžysis keturiose svorio kategorijose, tad iš viso bus išdalyti 8 aukso medaliai.

Tikisi kelių medalių

„Norime, kad Kazachstame pasaulio čempionu taptų ir lietuvis“, – prieš tolimą kelionę į šių metų planetos pirmenybes sakė Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) garbės prezidentas Romas Vitkauskas.

Panašiai kalbėjo ir LKKF prezidentas Ričardas Poškaitis: „Dabartinė rinktinė suformuota iš patyrusių kovotojų, į jų gretas įsiliejo keli nauji ambicingi kovotojai. Ši rinktinė pasirengusi parvežti 2–3 medalius. Norėtume, kad bent vienas iš jų būtų aukso.“

Rinktinės treneris Paulius Klapatauskas, 2001 metų pasaulio čempionate Budapešte iškovojęs aukso medalį, pabrėžė, jog komandoje nėra turistų ar statistų, todėl visi sportininkai yra nepaprastai ambicingi.

„Kai kurie mūsų kovotojai jaučia, kad jiems tai yra galbūt paskutinė galimybė laimėti pasaulio čempionatą. Nė vienas negalvoja apie trečiąją vietą, visi mąsto tik apie pirmąją. Tai jų gyvenimo svajonė“, – per rinktinės palydas į Astaną kalbėjo P. Klapatauskas.

Kiekviena kova bus lemiama

Kas ketverius metus vykstančiame pasaulio čempionate pagal svorio kategorijas kovos 10 regioninių atrankos turnyrų geriausi sportininkai.

Vyrai varžysis keturiose svorio kategorijose – iki 65 kg (32 dalyviai), iki 75 kg (32 dalyviai), iki 85 kg (32 dalyviai) ir per 85 kg (33 dalyviai). Europai buvo skirtos 27 vietos iš 129, dėl jų karatė meistrai kovojo 2016 metų Europos čempionatuose Tbilisyje (Gruzija) ir Sofijoje (Bulgarija, čia vyko varžybos be svorio kategorijų) bei 2017-ųjų žemyno pirmenybėse Roskildėje (Danija).

Lietuvos vyrai iškovojo 6 kelialapius į pasaulio čempionatą. Tai Lukas Kubilius (per 85 kg), Edgaras Sečinskis (per 85), Eventas Gužauskas (per 85), Valdemaras Gudauskas (iki 85), Vytautas Cėpla (iki 85) ir Andrius Miseckas (iki 75). Iš jų aukščiausiai pagal reitingą (1–4 vietos) yra L. Kubilius, V. Gudauskas ir A. Miseckas.

Tituluočiausias iš Lietuvos vyrų yra L. Kubilius. Jis pakviestas dalyvauti Astanoje vietoj susižeidusio karatė legendos – pasaulio čempiono bulgaro Valerijaus Dimitrovo.

„Kiekvienas sportininkas gali pažadėti, kad bus prizininkas. Žinoma, idealiausias variantas būtų trylika medalių. O iš tiesų varžybos bus sudėtingos, nes atvyks stipriausi pasaulio regionų kovotojai. Svarbu kiekvienoje kovoje sėkmingai pasirodyti, nes kiekviena bus lemiama“, – tikino sidabro ir bronzos medalius 2013 ir 2015 metų pasaulio čempionatuose (atitinkamai sunkioje ir absoliučioje svorio kategorijoje) iškovojęs L. Kubilius.

Triskart Europos čempionas V. Gudauskas neslėpė taip nekantriai laukęs šių metų čempionato, kad net skaičiavęs, kiek dienų lieka iki jo pradžios.

„Laimės tie, kurie geriausiai viską sustrateguos, kurie pribrendę pirmajai vietai, – sakė pastaruosius kelerius metus Europoje dominuojantis Valdemaras. – Astanoje varžovai bus labai stiprūs. Tikiuosi, esu gimęs po laiminga žvaigžde, mane kažkas saugo.“

Praėjusių metų Europos čempionate Tbilisyje V. Gudauskas iškovojo istorinę pergalę – finale nugalėjo legendinį rumuną Mariusą Ilasą. Iki tol Rumunijos karatė pažiba aštuonerius metus nežinojo, kas yra nesėkmė, o dar anksčiau jį buvo nugalėję tik trys japonai ir vienas rusas.

Astanoje V. Gudauskas su savo idealu M. Ilasu, iš kurio kovų vaizdo įrašų mokėsi, galėtų susitikti tik finale, jeigu jį pasiektų.

„Bet ir jam burtais tekę varžovai neką prastesni – rumuno kelyje bus du pasaulyje dominuojantys japonai“, – sakė lietuvis.

Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas V. Cėpla neslėpė, kad čempionatas Kazachstane bus sudėtingas, nes susirinkę neatsitiktiniai kovotojai – Rusijos arba Japonijos čempionai.

„Mano kelyje bus ir rusas, ir japonas. Stengsiuosi nukeliauti kuo toliau, – sakė V. Cėpla. – Kelialapį į pasaulio čempionatą pelniau tik šių metų Europos pirmenybėse, tad neturėjau daug poilsio. Dabar esu geros sportinės formos ir sieksiu geriausio rezultato.“

Visos varžovės įveikiamos

Mūsų moterų rinktinę Astanoje sudarys septynios sportininkės. Jos varžysis keturiose svorio kategorijose (iki 50, 55, 60 ir per 65 kg). Visose kategorijose kausis po 16 dalyvių.

Lietuvos garbę gins Inga Mikštaitė (iki 60 kg), Gabija Gudeliauskaitė (iki 60), Rūta Brazdžionytė (iki 60), Daiva Kriščiūnienė (iki 50), Justina Šišaitė (iki 50), Monika Ryžkovaitė (per 60) ir Nora Vaznelytė (per 60).

Trims sportininkėms – D. Kriščiūnienei, J. Šišaitei ir M. Ryžkovaitei tai bus debiutas planetos pirmenybėse.

Lukas Kubilius dviejuose pasaulio čempionatuose yra iškovojęs sidabro ir bronzos medalius.Romo Jurgaičio nuotrauka
Lukas Kubilius dviejuose pasaulio čempionatuose yra iškovojęs sidabro ir bronzos medalius.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Jaučiuosi dar stipresnė ir dar labiau noriu laimėti auksą, – šypsojosi šiemet Europos čempione tapusi D. Kriščiūnienė. – Esu motyvuota, noriu padaryti tai, ką pavyko padaryti Europos čempionate.“

Jau antroje kovoje jos lauktų Japonijos atstovė. „Ji stipri, bet kūrėme taktiką, sunkiai dirbome. Manau, kad visos varžovės yra įveikiamos“, – optimistiškai kalbėjo planetos pirmenybių debiutantė.

Kita tokio rango varžybų naujokė M. Ryžkovaitė sakė sieksianti pasirodyti maksimaliai gerai. Šių metų pradžioje ji laimėjo Lietuvos čempionatą, o paskui – ir Europos sidabrą.

„Jau po Lietuvos čempionato laukiau šių varžybų, – kalbėjo Monika. – Varžovių neanalizavau. Man nesvarbu su kuo ir kada kovoti. Noriu geriausiai pademonstruoti ką galiu. Daug rengiausi psichologiškai ir fiziškai, Astanoje sieksiu daug.“

Po ilgesnės pertraukos rinktinėje vėl yra R. Brazdžionytė. Sportininkė sakė per tą laiką pakeitusi klubą, pradėjo sportuoti Vilniuje, todėl varžyboms rengėsi kitaip nei visada.

„Iki šiol nepavykdavo užlipti ant aukščiausio laiptelio. Tikiuosi, kad dabar pavyks pasiekti geriausią karjeroje rezultatą“, – vylėsi karatistė.

Tituluočiausia Lietuvos rinktinėje – daugkartinė Europos čempionė ir pasaulio pirmenybių bronzos laimėtoja Inga Mikštaitė. Ji iš lietuvių moterų turi aukščiausią reitingą (1–2 vieta).

Daugiausia prizininkų˙– Vilniuje

Pastarąjį kartą – 2013-aisiais – planetos pirmenybės buvo surengtos Vilniuje. Čia pagal iškovotus medalius lietuviai atsiliko tik nuo karatė madas diktuojančių japonų.

Tąkart tautos viltis pateisino Margarita Čiuplytė, apgindama pasaulio čempionės titulą. Pirmą kartą planetos pirmenybėse savo žiūrovų akivaizdoje triumfavo Orestas Procas, o L. Kubilius tenkinosi sidabro medaliu. Bronza atiteko Ritai Pivoriūnaitei, Gabijai Gudeliauskaitei, Dianai Mačiūtei, Dianai Balsytei ir Andriui Miseckui.

Vilniuje iš viso sportininkams buvo išdalyti 24 medaliai, Lietuvai jų teko 8: 2 aukso, 1 sidabro ir 5 bronzos. Mūsiškius aplenkė tik Japonija, pelniusi 11 medalių (2, 4, 5).

Paulius Klapatauskas: „Kai kurie mūsų kovotojai jaučia, kad jiems tai yra galbūt paskutinė galimybė laimėti pasaulio čempionatą.“

2013-ųjų pasaulio čempionate Vilniuje mūsų šalies garbę gynė net 17 sportininkų – 9 moterys ir 8 vyrai. 2009 metais pasaulio čempionate Sankt Peterburge (Rusija) Lietuvai atstovavo 12 sportininkų – 9 vyrai ir 3 moterys, o 2005-aisiais Osakoje (Japonija) – 4 vyrai ir viena moteris.

Tik faktai

* 1997 metų pasaulio čempionate Tokijuje (Japonija) Roma Mikšytė iškovojo aukso medalį, Ona Jomantaitė tapo vicečempione.

* 2001 metų pasaulio čempionate Budapešte (Vengrija) Paulius Klapatauskas buvo pirmas, sidabrą pelnė Gediminas Tankevičius, Jurgita Tumaitė ir Sandra Stanevičiutė.

* 2005 metų planetos pirmenybėse Osakoje (Japonija) Donatas Imbras tapo vicečempionu.

* 2009 pasaulio čempionate Sankt Peterburgas (Rusija) Margarita Čiuplytė nuskynė auksą, Inga Mikštaitė – bronzą.

* 2013-ųjų planetos pirmenybėse Vilniuje (Lietuva) čempionais tapo M. Čiuplytė ir Orestas Procas. Sidabro medalį pelnė L. Kubilius, o bronzos apdovanojimai teko Ritai Pivoriūnaitei, Gabijai Gudeliauskaitei, Dianai Mačiūtei, Dianai Balsytei ir Andriui Miseckui.

* Tiktai Tokijuje kas ketveri metai vykstančiuose pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatuose, dar vadinamais karatė olimpiada, D. Imbras ir M. Čiuplytė yra iškovoję sidabro medalius, o L. Kubilius – bronzos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"