TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Lina nepasiduoda merdinčio teniso vilionėms

2010 04 29 0:00
Lina ryški ne tik aikštelėje - už jos ribų ji tokia pat energinga ir žavi.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

24-erių Lina Stančiūtė itin reta viešnia gimtajame Vilniuje. Tai lemia dvi priežastys. Pirmoji - dabar pas mus vyrų teniso metas. Antroji - nepelnytai į šešėlį nustumta geriausia Lietuvos tenisininkė savo šalyje jau seniai nebeturi lygiaverčių varžovių.

Praėjusią savaitę L.Stančiūtė treniravosi Vilniuje. O šiuo metu ji jau žaidžia Brešijoje (Italija). Tai - paskutinis Linos turnyras šį pavasarį. Tačiau sportininkė nesirengia atostogauti. Visą gegužę ji dalyvaus klubinėse varžybose, kad užsidirbtų ir vėl galėtų važinėti į jai svarbius turnyrus.

Kelionės į Italiją išvakarėse LŽ susitiko su Lina STANČIŪTE. Pokalbis išėjo toli gražu nelinksmas. Bet labai aktualus. Bent jau tiems, o tiksliau - toms, kurios svajoja apie didįjį tenisą.

Vyrų kultas.

- Nors tarp moterų jau ilgokai esi nepralenkiama, šiuo metu Lietuvoje - vyrų teniso kultas, o ryškiausia figūra yra Ričardas Berankis. Bet gal aš neteisi?

- Taip ir yra. Antra vertus, nors Ričardo reitingas yra aukštesnis nei mano, nemanau, jog esu daug blogesnė žaidėja tarp moterų, nei jis - tarp vyrų. Tačiau pripažįstu, kad Ričardas turi daugiau perspektyvų, nes jis penkeriais metais jaunesnis.

Stebėjau Vilniuje vykusį "Davis Cup" mačą su britais. Labai džiaugiausi mūsų vaikinų pergale. O auksinį tašką pelnęs Laurynas Grigelis tokiu atsakingu momentu žaidė tiesiog fantastiškai.

- O moterų rinktinės kaip ir nebėra?..

- Labai liūdna, jog kažkas už mus nusprendė, kad šiemet vėl nedalyvausime "Fed Cup" (pasaulio moterų teniso komandinės pirmenybės - red.). Iš nuogirdų sužinojau, neva man bus neįdomu vienoje komandoje su jaunomis mergaitėmis. Bet juk vyrų komandą labai atjaunino. Ir niekam tai nepakenkė. O manęs niekas net nepaklausė, ar norėčiau vykti į varžybas su jaunomis tenisininkėmis. Žinoma, norėčiau. Juk yra perspektyvių žaidėjų - kad ir Lietuvos čempionė vilnietė Joana Eidukonytė, kuriai dabar penkiolika. Aš į "Fed Cup" pradėjau važinėti nuo keturiolikos. Tiesa, iš pradžių žaidžiau tik dvejetus. Bet tai buvo didžiulė patirtis.

Antrus metus iš eilės mūsų komanda nevyksta į "Fed Cup" pirmenybes. Skaudžiausia buvo, kai pernai internete perskaičiau, jog neturiu motyvacijos atstovauti Lietuvai. Tai absoliuti nesąmonė, nes visada labai noriu su komanda ginti šalies garbę. Pamenu, kai "Fed Cup" pirmenybėse pakilome į antrąją grupę, net nemoku apsakyti, koks nuostabus jausmas buvo žaisti toko lygio varžybose. Ko gera, netrukus mūsų komandos nebeliks ir "Fed Cup" žemėlapyje, nes Lietuvos moterų tenisas miršta. Daug pasako vien tai, kad aš vienintelė patenku į WTA klasifikaciją.

- Kodėl taip nutiko?

- Sunku pasakyti, kodėl nebežaidžia Julija Gotovskytė, Irina Cybina. Gal lėmė finansiniai dalykai. Žinoma, dabar jos geriau gyvena, studijuodamos ir dirbdamos trenerėmis.

- O gal tiesiog suprato, kad tenise niekada netaps geresnėmis už Tave? Juk pasitvirtina senokai su tėvais į Italiją persikėlusio L.Grigelio teiginys, jog treniruodamasis Lietuvoje labai geru žaidėju netapsi. Ką apie tai manai?

- Nebandysiu to neigti. Kai būnu Vilniuje, treniruojuosi SEB arenoje su jaunais vaikinukais. Tai daug geriau, nei žaisti su merginomis. Tačiau ir su vyrukais žaisdama kartais nesu patenkinta treniruočių kokybe. Gal jiems trūksta motyvacijos?.. Tokiais momentais taip norisi paraginti juos - na, pasistenkite, labiau paprakaituokite!

- Į Lietuvos čempionatus tikriausiai nesiverži?

- Nėra jokio stimulo. Latvijoje ir Estijoje yra prizų fondai. O pas mus vien starto mokestis ir licencija, suteikianti galimybę dalyvauti Lietuvoje rengiamose varžybose, kurių per metus realiai organizuojama gal dvejos, man kainuotų 150 litų. Kam man tai - juk rimtų varžovių čia neturiu.

Ko (ne)nusipelno geriausi

- Kaip geriausia šalies tenisininkė iš Teniso sąjungos turėtum gauti nors šiokią tokią paramą.

- Deja. Norėdama važiuoti į turnyrus, pirmiausia turiu užsidirbti pinigų. Atstovauju net trims klubams - Prancūzijos, Vokietijos ir Olandijos. Taigi visą gegužės mėnesį žaisiu minėtų šalių lygose, kad paskui galėčiau metus važinėti į turnyrus.

Kažkodėl man atrodo, jog Teniso sąjungos vadovai į mane žiūri nerimtai. Gal jiems atrodau jau per sena, gal per žemas mano reitingas. Pukiai suprantu, kad nesu pasaulinio lygio žvaigždė, nesu pirmajame šimtuke (šiuo metu WTA klasifikacijos lentelėje Lina užima 261 poziciją - red.), bet Lietuvoje manęs iki šiol niekas nenugali. Čia negaunu jokios stipendijos. Tačiau esu dėkinga bent jau už tai, kad leidžia nemokamai treniruotis SEB arenoje. Jei lieptų susimokėti dar ir už aikštelę, tikrai pasakyčiau tenisui sudie.

- Skaudu Tavęs klausyti. R.Berankiui pasisekė - jo treneris Remigijus Balžekas yra ir puikus vadybininkas, tad finansinių problemų Ričardas nejaučia. Juolab jo treneris - Teniso sąjungos vadovybei savas žmogus, tad ir rėmėjų paieškos paprastesnės.

- Aš džiaugiuosi, kad Ričardui taip pasisekė. Ir žinau, kad jo fone mano situacija apgailėtina. Tačiau tikrai nesiskundžiu savo dalia. Antraip dabar nebūčiau tenise.

- Tačiau geriausiai Lietuvos tenisininkei sporto vadovai privalėtų skirti nors minimalią sumą, kad ji neeikvotų jėgų užsienio lygose. Juolab žinome, kad kai kurios federacijos net labai vidutinio lygio sportininkams sugeba "išmušti" stipendijas.

- Sutinku. Panašiai mano ir mano tėtis. Jis labai principingas, nes pats buvo sportininkas (3000 m kliūtinio bėgimo šalies čempionas - red.). Bet nieko čia nepakeisi. Aš jau taip įsibėgėjau, kad apmaudu būtų staiga sustoti.

Vienatvė grūdina

- Dažniausiai renkiesi Europoje rengiamus turnyrus?

- Negaliu sau leisti skristi į Ameriką.

- Tačiau pernai skridai.

- Tai buvo ne šiaip kelionė - skridau į "US Open". Vien už dalyvavimą šiose varžybose, net jei pralaimi jau pirmajame atrankos varžybų rate, gauni apie 2000 dolerių. Pernai pasitraukiau po antrojo rato, tad atsipirko visa kelionė. Tiesa, turėjau, kur gyventi - padėjo pažįstami žmonės.

- Į turnyrus važinėji viena. Tėtis nebenori ar tiesiog negali Tavęs lydėti?

- Per brangu važinėti su treneriu, nes viskas kainuotų dvigubai. Man ir pačiai kaskart tenka riboti išlaidas. Žinoma, trenerio labai trūksta, ypač kai būna sunki dvikova. Tokiais momentais itin reikia, kad kas paskatintų nors keliais žodžiais.

- Bet būdama viena svetur ir grūdiniesi?..

- Žinoma. Ne viskas taip blogai. Kai pradėjau viena važinėti į varžybas, greičiau suaugau, nes pačiai teko rūpintis skrydžiais, viešbučiais ir pan. Tas pats ir aikštelėje: kai suvoki, kad niekas tau nepatars, viską tenka spręsti pačiai ir greitai.

Kiekvienas mato savaip

- Tenisas - individuali sporto šaka, ar čia įmanoma graži bekompromisė draugystė?

- Žinau, jog yra tarpusavyje labai nesutariančių tenisininkių. Su niekuo nesipykstu. O jei kokia žaidėja nepatinka, tai ir nebendrauju - pasilabinu, ir tiek. Turiu kelias drauges - vengrę, kroatę, prancūzę, su jomis galiu atviriau pasikalbėti. Svarbiausia, kad jos sugeba atskirti sportą ir santykius už aikštelės ribų.

- Kaip reaguoji, kai sportininkus vadina jėgos mašinomis, kurios už savojo lauko ribų nieko nemato, niekuo nesidomi?

- Manau ne tik pas mus sportininkai laikomi bukučiais. Tegul. Manęs tai nepiktina. Gal ir nesame superprotingi, nes iš tiesų neturime laiko rengti daktarinių disertacijų. Tačiau sportininkų akiratis tikrai nėra toks siauras, kaip atrodo. Pavyzdžiui, sportuojančio šešiolikmečio, kuris pamatė jau nemažai šalių, ir tokio pat amžiaus paauglio, apie viską sužinančio tik iš knygų, pasaulio suvokimas labai skiriasi. Bet dėl to nė vienas nėra blogesnis ar geresnis. Tiesiog kiekvienas mato savaip.

- O kas Tau įdomu, be sporto?

- Kremtu mokslus M.Romerio universitete - teisę ir valdymą. Esu trečiakursė. Labai sunku derinti varžybas su studijomis. Juolab dabar bus sudėtinga, nes ilgokai nebūsiu Lietuvoje. Kartais taip norisi mokytis dieniniame skyriuje. Jau vien dėl to, kad būtų kas išsamiai paaiškina tai, ko nesuprantu skaitydama vadovėlius. Savarankiškai mokytis labai sunku.

- Vyriausioji Tavo sesuo irgi teisininkė?

- Taip. Jurga baigė teisę ir dirba Briuselyje.

- O vidurinioji sesė ką veikia?

- Ivona dirba audito firmoje Vilniuje. Ji baigė verslo administravimą Vilniaus universitete. Tačiau labai domisi mados pasauliu, ji yra meniškos prigimties.

O man viskas įdomu - ir mada, ir knygos, ir kiną labai mėgstu.

Kada lūžta raketės

- Pagal tai, kiek kartų per varžybas tenisininkė trenkia raketę į žemę, galima spręsti apie jos charakterį. Kiek rakečių jau sulaužei?

- Per visą karjerą gal penkias. Kelis sykius tai padariau iš kvailumo. O du kartus tikrai labai to norėjau - tiek buvau įpykusi.

- Ant savęs?

- Kartą ant savęs, o kitą sykį - ne tik. Tada mintyse visus siunčiau po velnių, o labiausiai nukentėjo raketės. Bet visa tai nutiko treniruotėse. Varžybų metu to niekada nedarau.

Apskritai aikštelėje nebūnu labai pikta. Kartais man net norisi labiau save pakurstyti, nes sportinis pyktis suteikia didesnį malonumą kovoti.

- O gyvenime dažnai būni pikta?

- Nesu pikta. Ir nemoku ilgai pykti. O kai būnu blogos nuotaikos, stengiuosi jos neprimesti šalia esantiems.

- Žinau, kad tėtis nelabai patenkintas Tavo reitingu. Jis mano, jog šį tą reikėtų pakeisti Tavo žaidime. Pasak jo, per ilgai stypčioji vietoje...

- Žinau, kad tėčiui nelabai patinka, kaip dabar dirbu. Tiesiog ne visada absoliučiai sutampa sportininko ir trenerio nuomonės, kad ir kaip to norėtųsi. Nors puikiai žinau, kad tėtis man linki tik gera.

- Anksčiau, vardydama savo tikslus, užsimindavai apie olimpiadą. Vis dar svajoji ten patekti?

- Kad ten patekčiau, turėčiau būti geriausiųjų šimtuke. Sunkokas uždavinys. Man nebe aštuoniolika.

- Bet iki trisdešimties irgi toloka. O gal jau apsisprendei, kada sustosi?

- Sunku kalbėti apie pasitraukimą, kai tiek daug darbo įdėta. Ir ne mano vienos. Kol kas neįsivaizduoju savęs kitur. Visada sakau: baigsis metai, tada žiūrėsime, kaip bus. Man būtų labai sunku viską mesti dabar, kai žinau, kad turiu galimybę patekti į "Grand Slam" serijos turnyrus. Vien dėl to, kad prastokai žaidžiau metų pradžioje, šiemet jau atpuolė Prancūzijos ir Vimbldono čempionatai. Dabar didžiausias mano tikslas - patekti į "US Open" (atvirasis JAV čempionatas - red.) čempionato kvalifikacines varžybas.

Anapus širmos

- Jauni žmonės masiškai emigruoja. Ar negalvoji išvykti iš Lietuvos? Gal su savo draugu Tadu kuriate tokius planus?

- Nuo dvylikos metų pradėjau keliauti. Būdama svetur labai pasiilgstu namų. Tikrai nenorėčiau išvykti iš savo šalies. Man čia patinka, man čia gera. Juolab čia gyvena mano tėvai bei sesė. Tad kol kas nėra rimtų kalbų apie išvykimą.

- Ko vingiuotame tenisininkės kelyje yra daugiau - nuoskaudų ar gerų emocijų?

- Tenisas man labai daug davė. Pirmiausia esu dėkinga tėvams - mamai, kuri yra kūno kultūros mokytoja, ir daug metų mane treniruojančiam tėčiui. Jų dėka pradėjau žaisti tenisą. Labai dėkinga tėčiui, kad jis išvežė mane į Vokietiją, kai buvau vos dvylikos. Jei būčiau likusi čia, sulaukusi aštuoniolikos tikriausiai jau būčiau pasitraukusi iš teniso.

Kelionės nuo mažens labai daug duoda: pamatai kitą pasaulį, daug sužinai, bendrauji su įvairiais žmonėmis, išpažįstančiais skirtingas religijas. Aš neturiu nieko prieš kitus sportus, bet manau, kad į tenisą ateina ypatingi žmonės. Čia ir su Tadu susipažinome.

Jei reikėtų suskaičiuoti pliusus ir minusus, manau, pliusų būtų daugiau. Nors minusų irgi pakanka. Ypač nemalonu, kai kartais internete randu įžeidžiančių komentarų apie save...

Kad ir kokia būčiau žaidėja, tenisui aukoju visą gyvenimą. Rašantieji tokius komentarus mato tik fasadą - galutinį rezultatą.

- Tuomet tark kelis žodžius tiems rašeivoms.

- Būdama moksleivė, vienintelį kartą nuėjau į klasės draugo gimtadienį. Nes kasdien turėdavau anksti eiti miegoti. Kai per televizorių rodydavo labai įdomų filmą, visada pykdavausi su tėčiu. Jis neleisdavo baigti jo žiūrėti, nes ateidavo laikas miegoti. Ir turėdavau paklusti. Kai žinai, kiek malonių dalykų tenka paaukoti, kad šio to pasiektum tenise, labai skaudu skaityti nepelnytus įžeidimus.


Lina STANČIŪTĖ

* Gimė 1986 m. vasario 7 d. Vilniuje

* Dešiniarankė

* Tenisą žaidžia nuo 8-erių

* Nuo 12 metų treniravosi Vokietijoje

* Treneris - Antanas Stančius

* Per karjerą laimėjo 3 vienetų ir 2 dvejetų ITF turnyrus

* Aukščiausias WTA reitingas - 197 vieta (2009 09 28), dvejetų - 138 (2006 03 15). Dabar WTA klasifikacijoje (vienetų) - 261-a

* Studijuoja M.Romerio universitete

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"