TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

LTOK valdžia: ne mes planavome vietas

2016 09 01 6:00
Daina Gudzinevičiūtė: „Galbūt žinome, kas yra favoritai, o kas negali pretenduoti į pirmąją vietą. Bet negi dėl to pastarieji neturi teisės dalyvauti olimpiadoje?“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė nesiima vertinti kiekvieno šalies olimpiečio pasirodymo Rio de Žaneiro žaidynėse. Beveik 10 balų ji skyrė už mūsų rinktinės narių vienybę, pozityvumą ir vienas kito palaikymą olimpiniame kaimelyje. Tačiau vadovė neslėpė, kad viltys ir lūkesčiai Rio de Žaneire buvo didesni nei pasiekti rezultatai.

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, kurios vyko praeitą mėnesį, mūsų kraštui atstovavo 67 atletai. Į Lietuvą parvežti vienas sidabro ir trys bronzos medaliai. Dar šeši individualių sporto šakų atstovai ir krepšinio komanda užėmė 4–8 vietas, kurios olimpiadoje vertinamos kaip prizinės.

Todėl, pasak D. Gudzinevičiūtės, Lietuvos olimpinės rinktinės pasirodymą vertinti neigiamai būtų neteisinga. Kodėl lūkesčiai buvo didesni? Tai per kelis mėnesius turėtų išsiaiškinti specialistai ir federacijos, kurios savo sportininkams planavo galbūt per aukštas vietas.

Užstoja R. Meilutytės trenerį

– Kaip vertinate Lietuvos olimpinės rinktinės pasirodymą?˙– pasiteiravome Sidnėjaus olimpinės čempionės, LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės.

– Daug kalbama apie mūsų sportininkų pasiektus rezultatus, yra įvairių nuomonių. Viltys ir lūkesčiai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse buvo didesni nei pasiekti rezultatai, bet sportininkų pasirodymą vertinti neigiamai yra neteisinga. Keturi iškovoti medaliai ir šešios prizinės (4–8) vietos yra geras rezultatas. O dėl nepateisintų lūkesčių išvadas turėtų padaryti už sportininkų rengimą atsakingos organizacijos – valstybinė įstaiga Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), sukurta tam, kad sportininkai rengtųsi olimpinėms žaidynėms, ir sporto šakų federacijos.

Nėra nesėkmių, yra pamokos. Tikiuosi, padarytos išvados pravers rengiantis kitoms, 2020-ųjų Tokijo žaidynėms.

Manau, per artimiausius porą mėnesių sporto specialistai išanalizuos visus rezultatus.

LTOK savo lėšomis tik prisideda prie olimpinės rinktinės kandidatų rengimo. Žinoma, ir koordinuoja šių lėšų panaudojimą. Bet tiesiogiai rengiant sportininkus LTOK nedalyvauja.

Daug diskutuota, kodėl mūsų favoritės, iš kurių laukta aukso medalio, nieko neiškovojo. Tai inicijavo kalbas apie plaukikės Rūtos Meilutytės skubų trenerio keitimą (ją šiuo metų treniruoja britas Jonas Ruddas). Manome, kad tai nėra teisinga. Nes didžiulį spaudimą R. Meilutytė patyrė ne tik iš šalies gerbėjų, kurie iš jos tikėjosi aukso, bet ir iš diskusijų viešojoje erdvėje. Kaltinimai treneriui dėl neva padarytų klaidų yra skuboti ir neprofesionalūs.

– J. Ruddo darbą kritiškai įvertino ir šalies plaukimo federacijos vadovas. Vadinasi, trenerio darbas nebuvo toks geras?

– Kaltinimai treneriui, kurių sulaukta ir iš plaukimo federacijos būstinės, manau, nėra pamatuoti. O tai, kad federacijos vadovai negalėjo kontroliuoti R. Meilutytės pasirengimo žaidynėms, yra akmuo į jų pačių daržą.

– Kurie olimpiečiai jus labiausiai nuvylė?

– Nevardysiu sportininkų. Tie, kurie žaidynes žiūrėjo per televizorių, gerai žino, kur buvo labai nusivilta. Be to, labai sunku pasverti ir žiūrovų, ir sportininkų nusivylimą. Manau, ne vienam atletui buvo skaudu, kad nepasiekė savo išsvajoto, o ne planuoto, rezultato.

Realios ir nerealios vietos

– Šiemet prizinių vietų – dešimt. Londone jų buvo beveik dvigubai daugiau. Ar tai kelia nerimą?

– Jau minėjau, kad lūkesčiai buvo dideli. Bet galbūt federacijos, planuodamos savo sportininkams vietas, iš jų tikėjosi per daug. Taip, Rio de Žaneire mūsų rinktinės pasirodymas nebuvo toks tobulas, koks galėjo būti.

Jei būtume papildomai laimėję du aukso medalius, būtume turėję geriausias lietuviams žaidynes, apie ką ir svajojau. Planavimas – keistas dalykas.

Todėl svarbu išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Po kelių mėnesių galėsime jau konkrečiau pasakyti, kokios buvo padarytos pagrindinės klaidos.

– Ar normalu, kad pajėgiausiam šalies tenisininkui buvo keltas tikslas tik dalyvauti žaidynėse?

– Ne mes tvirtiname planus. Sportininkų siekius nustato federacijos ir juos tvirtina su ekspertų komisija, kuriai vadovauja LOSC direktorius (Linas Tubelis – red.).

O R. Berankiui, kiek žinau, buvo numatyta ne tik dalyvauti. Bet žinant jo reitingą, buvo logiška planuoti tokią vietą (R. Berankiui planuota 32–64 vieta, užėmė 33–64 vietą – red.).

– Kai kurie planai kelia nuostabą. Ko gero, joks ekspertas nebūtų sakęs, kad maratonininkas Remigijus Kančys pateks į trisdešimtuką, o iš jo tikėtasi 20–26 vietos (finišavo 75-as).

– Sporte prognozuoti labai sunku. Galbūt federacijos kaskart apie savo sportininkus galvoja geriau, viliasi, kad jie pasieks geresn rezultatą. Galbūt taip atletai yra pervertinami. Todėl negaliu atsakyti, kiek logiškai buvo numatyti sportininkų planai. Tik noriu pridurti, kad nuo tokio planavimo finansavimas sportininkams visiškai nesikeičia. Tad šiuo atveju planai yra daugiau moraliniai, ypač jei kalbame ne apie pirmą-dešimtą vietas.

– Galbūt federacijos specialiai savo sportininkams planuoja aukštesnes vietas, nes priešingu atveju sulauktų priekaištų dėl į žaidynes vežamų „turistų“?

– Po kiekvienų žaidynių pasigirsta kalbų apie „turistus“. Bet taip kalba tie, kurie niekada neturėjo nieko bendro su sportu. Jei atletas iškovoja teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, jis ir privalo dalyvauti. O pelnyti kelialapį į olimpiadą – tai ne tas pats, kas laimėti Lietuvos čempionatą. Patekus į žaidynes reiškia, kad tu jau pasiekei aukštą vietą. Toks sportas – kas nors yra pirmas, o kas nors – paskutinis. Galbūt žinome, kas yra favoritai, o kas negali pretenduoti į pirmąją vietą. Bet negi dėl to pastarieji neturi teisės dalyvauti olimpiadoje?

– Kaip vertinate kalbas, kad mūsų atletams reikėtų lankytis pas sporto psichologus?

– Ne kartą sakėme, kad sporto psichologai atletams yra labai svarbu. Treneriai, gydytojai ar federacijos vadovai gali rekomenduoti vienam ar kitam sportininkui kreiptis į specialistą – sporto psichologą. Mūsų lėšomis į Rio de Žaneirą buvo nuvežta sporto psichologė. Pas ją apsilankė šeši mūsų olimpiečiai. Bet psichologas, dirbantis šalia olimpinio kaimelio, yra tik tarsi greitoji pagalba. Mes jau seniai rekomendavome, kad atletai nuolat bendrautų su sporto psichologais. LTOK trejus metus vedė taikomosios psichologijos seminarus, į juos kvietėme visas federacijas. Kai kurios federacijos ir jų sportininkai bei treneriai aktyviai dalyvavo. Nebejoju, kad kai kuriems atletams tai padėjo sumažinnti stresą. Ateityje vėl ketiname rengti panašias programas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"