TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Maskvoje karaliavo Kanados ledo ritulininkai

2016 05 24 6:00
Triumfo akimirka: kanadiečiai skuba džiaugtis pasaulio čempionų titulu. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasaulio ledo ritulio čempionatas, vykęs Rusijoje, baigėsi Kanados rinktinės triumfu. Kanadiečiai apgynė pernai iškovotą titulą ir 26 kartą tapo stipriausia planetos ledo ritulio rinktine.

Finalo rungtynėse Maskvoje Kanados rinktinė 2:0 įveikė Suomiją, ši suklupo po devynių pergalių šiose pirmenybėse serijos. Billo Peterso treniruojami kanadiečiai per visas rungtynes spaudė suomius ir nesuteikė jiems daug galimybių įmušti. Pirmame kėlinyje čempionams įvartį pelnė Connoras McDavidas (11:24), o baigiantis dvikovai (59:59) ritulį į tuščius varžovų vartus pasiuntė Mattas Duchene'as.

Čempionato šeimininkai rusai tenkinosi bronzos medaliais, 7:2 įveikę amerikiečius. Nors Rusijos rinktinė svajojo apie aukso medalius, pusfinalyje jų viltis palaidojo pralaimėjimas 1:3 Suomijos komandai.

Suomiai rusus baudžia nebe pirmą kartą – 2014 metų Sočio olimpiados ketvirtfinalyje jie taip pat eliminavo aukščiausius tikslus keliančią Rusijos komandą.

Nusiminę, bet neprislėgti

Pasaulio čempionate Maskvoje lankėsi ir Lietuvos ledo ritulio asociacijos prezidentas Petras Nausėda. LŽ pokalbis su juo – apie čempionato aktualijas ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) kongresą.

– Kokie jūsų įspūdžiai iš finalo rungtynių?

– Finalas buvo labai įdomus ir intriguojantis. Tokio nebuvo jau kelerius metus. Kanados rinktinė žaidėjų sudėtimi neprilygo pernykštei čempionų komandai, kuri atrodė lyg iš kitos planetos, tačiau savo vis tiek pasiekė. Jie žaidė nuostabiai.

Kanados komandos pergalė yra didelis trenerių štabo nuopelnas. Jie puikiai išanalizavo Suomijos ekipos žaidimą ir parengė saviškiams tobulą planą. Kanadiečiai nuolat spaudė tuos suomių ledo ritulininkus, kurie turėjo pradėti savo komandos atakas. Tad šie buvo eliminuoti iš žaidimo. Kanadiečiai žaidė kietai ir atakavo vartus menkiausiai progai pasitaikius (pagal smūgius į vartus Kanada dominavo 33:16 – red.), todėl pelnytai triumfavo.

Petras Nausėda /LŽ archyvo nuotrauka

– Kaip rusai susitaikė su trečiąja vieta savo šalyje vykstančiame čempionate?

– Visi rusai buvo įsitikinę, kad jų rinktinė žais finale ir kovos tik dėl aukso. Nusivylimas juntamas didelis, tačiau visuomenė ir žiniasklaida savo ledo ritulininkų nepasmerkė. Pripažinta, kad ir bronzos medaliai nėra blogai. Žinoma, legendiniam Rusijos ledo ritulininkui Vladimirui Tretjakui buvo sunku šypsantis spausti rankas pagrindiniams varžovams kanadiečiams.

– Neatrodė, kad šis čempionatas buvo šiek tiek politizuotas? Pavyzdžiui, televizoriaus ekrane matėme žiūrovų, pasipuošusių buvusios Sovietų Sąjungos laikų simbolika.

– Šios simbolikos Rusijoje galima pamatyti kasdien, ne tik per tokio lygio varžybas. Maskvoje nemasčiau kokių nors išskirtinių reklamų ar bandymų sportą paversti politiniu įrankiu. Manau, kad to neleistų Tarptautinė ledo ritulio federacija. Nustebino tai, kad po finalo rungtynių pasveikinti kanadiečių atėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Niekas to nesitikėjo.

– Per varžybas buvo daug kalbama apie juodąją bilietų rinką ir bilietų perpardavinėtojų verslą.

– Jei ne žurnalistų pranešimai, apie tai nieko nežinočiau. Galbūt varžybų organizatoriai išvaikė tuos perpardavinėtojus? Ankstesniuose čempionatuose perpardavinėtojai buvo labiau matomi. Drąsiausi net pasigamindavo specialių stendų ar plakatų, norėdami atkreipti į save dėmesį. Maskvoje to nebuvo.

Latviams stigo ugnelės

– Mūsų kaimynai latviai kėlė tikslą patekti į dešimtuką, bet tenkinosi tik 13 vieta. Kodėl jiems nepasisekė?

– Norint objektyviai įvertinti tokio pasirodymo priežastis, reikia būti šalia komandos. Bet stebint rungtynes iš šalies buvo matyti, kad latviams stigo komandos dvasios. Latvijos rinktinėje žaidė patyrę žaidėjai ir daug potencialo turintis jaunimas, deja, neparodęs visų savo galimybių. Jiems trūko ugnelės, sportinio pykčio.

– Galbūt tai lėmė Latvijos rinktinės narių nesutarimai su šalies ledo ritulio federacijos prezidentu Kirovu Lipmaniu?

– K. Lipmanis Latvijos ledo rituliui vadovauja nuo 1998 metų – beveik du dešimtmečius. Kai kuriems žaidėjams atrodo, kad jis per ilgai užsibuvo, todėl jie reikalavo permainų. Bet tai jų problemos.

Vėl sieks čempionato

– IIHF kongrese, kuris vyko Maskvoje, dar vienai federacijos prezidento kadencijai perrinktas šveicaras Rene Faselis, savo pareigas einantis dar nuo 1994 metų. Ar tai neprimena jo tautiečio Seppo Blatterio prisirišimo prie Tarptautinės futbolo federacijos vadovo posto?

– IIHF kongresuose Lietuvos ledo rituliui atstovauju nuo 2010-ųjų. Per šiuos šešerius metus nesu nieko girdėjęs apie opoziciją ar bandymus nuversti R. Faselį. Tai, jog niekas net nebando kandidatuoti rinkimuose įrodo, kad ledo ritulio bendruomenė patenkinta dabartinio vadovo veikla. Iš tiesų R. Faselio veikla vertinama pozityviai. Jis yra aktyvus vadovas, išklausantis IIHF narių problemas ir jas sprendžiantis.

– Kokie kiti sprendimai buvo priimti IIHF kongrese?

– Pasikeitė net penki IIHF tarybos nariai, nors kas ketverius metus keičiasi tik vienas ar du.

Iš mums aktualių klausimų buvo kitų metų pasaulio čempionatų organizatorių rinkimai. Nacionalinė rinktinė vyks į IB diviziono pirmenybes Belfaste. Britai parengė puikų varžybų pristatymą ir iškovojo teisę rengti čempionatą po 25 metų pertraukos. Jaunimo iki 20 metų rinktinei teks vykti į čempionatą Estijoje, o jauniai (iki 18 metų) veikiausiai turės keliauti į Pietų Korėją. Prieš 2018-ųjų žiemos olimpines žaidynes korėjiečiai nori įgyti organizacinių gabumų rengiant tokias varžybas. Bet IIHF pasirinkimas nepradžiugino europiečių. Pavyzdžiui, mums nuvežti rinktinę į varžybas Pietų Korėjoje gali kainuoti maždaug pusę metų biudžeto. Klausimas dėl Pietų Korėjos bus sprendžiamas rugsėjį, bet 99 proc. esu tikras, kad jau turėtume ruoštis keliauti ten.

Taigi ateinantį sezoną Lietuva nerengs jokių amžiaus grupių čempionato. Dabar visą dėmesį skirsime tam, kad 2018 metais įgytume teisę ir vėl organizuoti I diviziono vyrų pasaulio čempionatą. Būtent tais metais Lietuvos rinktinei žada padėti Darius Kasparaitis. Todėl mums tai būtų išskirtinės pirmenybės.

Čempionato rikiuotė

1. Kanada, 2. Suomija, 3. Rusija, 4. JAV, 5. Čekija, 6. Švedija, 7. Vokietija, 8. Danija, 9. Slovakija, 10. Norvegija, 11. Šveicarija, 12. Baltarusija, 13. Latvija, 14. Prancūzija, 15. Vengrija, 16. Kazakstanas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"