TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Medalių dalybos vyko be rusų

2016 03 15 6:00
Martinas Fourcade'as iš pasaulio čempionato parsivežė 4 aukso medalius. AFP/Scanpix nuotrauka

Savaitgalį Oslo priemiestyje Holmenkolene (Norvegija) baigėsi pasaulio biatlono čempionatas. Per jį sportininkai išsidalijo 11 medalių komplektų.

Holmenkolene karaliavo Prancūzijos sportininkai. Jie pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos medalį. Neprilygstamas buvo prancūzas Martinas Fourcade'as, tapęs pasaulio čempionu net 4 kartus ir medalių kolekciją papildęs vienu sidabru. Jo tautietė Marie Dorin Habert iškovojo 3 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį.

Varžybų šeimininkai norvegai laimėjo 4 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimus. Treti liko vokiečiai (1 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos medaliai).

Lyderė susirgo

Lietuvos biatlonininkams Holmenkolene medaliais nė nekvepėjo, tačiau niekas aukštų vietų iš jų ir nesitikėjo.

Vyrų sprinto varžybose blykstelėjo Tomas Kaukėnas, užėmęs 21 vietą. Tai geriausias jo pasirodymas pasaulio čempionate. Tačiau persekiojimo lenktynėse T. Kaukėnas smuktelėjo į 47 poziciją, o asmeninėse varžybose po 5 netaiklių šūvių liko tik 70-as.

Šioje rungtyje nustebino į visus 20 taikinių pataikęs Karolis Dombrovskis. Bet jam stigo greičio, tad galutinėje įskaitoje lietuvis užėmė 52 vietą. Kitas Lietuvos biatlonininkas Vytautas Strolia sprinto rungtyje ir asmeninėse lenktynėse užėmė 87 vietas. Tiesa, sportininkui labai nesisekė šaudyti. Holmenkolene jo taiklumas siekė tik 60 proc. (18 iš 30). Lietuvos vyrų rinktinė estafečių 4 x 7,5 km varžybose užėmė 23 vietą – aplenkė belgus ir latvius.

Keturių olimpinių žaidynių dalyvė Diana Rasimovičiūtė-Bricė per čempionatą taip ir nepatikrino savo galimybių. Po mišrių estafečių varžybų, kuriose Lietuvos rinktinė aplenkė dvi komandas ir liko 23-ia, D. Rasimovičiūtė-Bricė pasijuto blogai, todėl parvyko namo. Gydytojai jai nustatė infekciją ir nurodė vartoti antibiotikus. Sportininkė į Norvegiją nebegrįžo.

Iš Lietuvos moterų Holmenkolene geriausiai pasirodė Natalija Paulauskaitė. Jai priklauso 69 vieta sprinto varžybose.

Per dideli lūkesčiai

Šis pasaulio čempionatas visiškai nuvylė Rusijos rinktinę. Anksčiau planetos biatlono elitui priklausę rusai iš Norvegijos neparsivežė nė vieno apdovanojimo.

Reikia pasakyti, kad jiems per 11 dienų net priartėti prie prizininkų pakylos nepavyko. Vienintelis Jevgenijus Garaničevas turėjo vilties pakovoti dėl medalio – sprinto lenktynėse jis liko šeštas.

Rusijos atstovai daug tikėjosi iš vyrų estafečių varžybų, bet per jas taip pat finišavo šešti. Nuo bronzą sensacingai iškovojusių kanadiečių rusus skyrė 43 sekundžių praraja.

Šio sezono pasaulio taurės varžybų įskaitoje antrąją vietą užimantis Rusijos komandos lyderis Antonas Šipulinas Holmenkolene nė karto nepateko į geriausiųjų aštuntuką. „Noriu atsiprašyti visų gerbėjų, kad nuvylėme juos. Bendrojo starto lenktynėse paskutinį ratą šliuožiau vos ne su ašaromis akyse. Liūdna, – sielvartavo A. Šipulinas. – Nežinau, kaip kiti, bet iš savęs per daug reikalavau, todėl jaudinausi prieš varžybas. Čempionatui pasirengėme gerai, jokių priekaištų treneriams neturime. Reikia analizuoti klaidas ir aiškintis, kodėl varžovai buvo pranašesni už mus.“

Rusų spauda kasdienes biatlonininkų nesėkmes aprašydavo su liūdesio gaida. Žurnalistų kalbinti specialistai ragino išvaikyti dabartinės rinktinės trenerius. Karjerą baigęs keturis kartus pasaulio čempionas Nikolajus Kruglovas buvo vienas iš nedaugelio, siūlęs į problemą pažvelgti plačiau ir vadovautis ne emocijomis, o analize.

„Puoselėjome per didelius lūkesčius. Kiekvieną kartą nelaimėjus medalių buvo keliama isterija. Sportininkus tai veikė neigiamai. Juk net stipriausi nervai gali neatlaikyti tokio spaudimo, – tvirtino N. Kruglovas. – Kitos rinktinės vadovaujasi rimta metodologija, kuri apima sporto mediciną, funkcinę diagnostiką ir kineziterapiją. Net masažas šiais laikais smarkiai patobulėjo. Visos šios smulkmenos duoda didžiulį efektyvumą. Rusijos sporto mokslas 1990–2005 visiškai netobulėjo, buvo apimtas stagnacijos. Todėl dabar turime tokius rezultatus. Verdame savo sultyse, kurios nėra šviežios. Reikia nesigėdyti tai pripažinti ir pradėti mokytis iš kitų.“

Lyg rusams būtų mažai problemų, vykstant pasaulio čempionatui pasklido žinia, kad jaunosios kartos biatlonininko Eduardo Latypovo dopingo testas teigiamas. 21-erių sportininkui gresia dvejų metų diskvalifikacija.

Biatlonas pagal M. Fourcade'ą

Prancūzijos biatlono pažiba 27-erių M. Fourcade'as Holmenkolene buvo arti unikalaus pasiekimo – pergalių visose keturiose vyrų rungtyse. Prancūzas neturėjo sau lygių sprinto, persekiojimo ir asmeninėse varžybose, bet iki aukso jam šiek tiek pritrūko masinio starto lenktynėse. Po ketvirtos šūvių serijos M. Fourcade'as finišo link iššliuožė drauge su norvegu Johannesu Thingnesu Bo. Visus 3 kilometrus prancūzas bandė atitrūkti nuo varžovo, bet norvegas jo spurto nepražiopsojo. Vis dėlto lemiamą ruožą pirmas įveikė daugiau energijos išsaugojęs J. Th. Bo, jis tituluotą biatlonininką aplenkė 2,8 sekundės. Šiomis dramatiškomis lenktynėmis ir baigėsi pasaulio pirmenybės.

„Žinoma, labai norėjau laimėti visas rungtis ir tapti rekordininku, tačiau sidabras taip pat gerai. Stengiausi, bet J. Th. Bo pasirinko tinkamesnę strategiją ir išsaugojo daugiau jėgų“, – teigė M. Fourcade'as.

Prancūzas taip pat pelnė auksą mišrių estafečių rungtyje. Iki medalio vyrų estafečių varžybose jam pritrūko svaresnio komandos draugų indėlio – Prancūzijos atstovai finišavo devinti. Tačiau tai nė kiek nesumenkino M. Fourcade'o talento. Tarptautinės biatlono sąjungos prezidentas Andersas Bessebergas pavadino jį „Biatlono karaliumi“. Sporto pasaulis susižavėjęs stebėjo prancūzų kariškio pasirodymus visą sezoną. Jis dar nesibaigė, bet M. Fourcade'as jau užsitikrino penktą iš eilės pasaulio taurės nugalėtojo titulą. Už tai skiriamas krištolinis gaublys.

Šiam pasaulio čempionatui M. Fourcade'as rengėsi itin kruopščiai. Dar praėjusią vasarą jis įsigijo apartamentus šalia Oslo. Ten treniravosi ir susipažino su aplinka artėjant svarbiausioms būsimo sezono varžyboms.

„Mūsų nelaimei, geriausias pastarųjų metų planetos biatlonininkas atstovauja Prancūzijai“, – su ironija rašė norvegų leidinys „Nrk“.

Komentaras

Pasaulio čempionato rezultatus vertina Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas DAUGIRDAS:

„Tikėjomės geresnio pasirodymo Norvegijoje, bet yra ir kuo pasidžiaugti. Pirmiausia – Tomo Kaukėno 21 vieta sprinto lenktynėse. Estafečių varžybose medalius laimėję norvegas Tarjei Bo, vokietis Benediktas Dollas ir kanadiečiai Brendanas Greenas, Nathanas Smithas bei Scottas Gow sprinto rungtyje Tomui liko už nugaros. Tai įrodo, kad lietuvis turi daug potencialo ir, lydimas sėkmės, pajėgus kovoti dėl aukščiausių pozicijų.

Arūnas Daugirdas. /LBF nuotrauka

Iš kitų tikėjomės daugiau. Karolis Dombrovskis sirgo sinusitu, todėl į čempionatą keliavo ne pačios geriausios formos. Asmeninėse lenktynėse jam pavyko šaudyti be klaidų, bet 52 vieta neatspindi realių galimybių. Jei būtų buvęs sveikas, Karolis galėjo pretenduoti į 20-uką. Kalbant apie Vytautą Strolią nereikia pamiršti, kad jis biatlono varžybose tik antrą sezoną. Taigi daugiau kaip 50 proc. siekiantis taiklumas nėra prastas. Ateityje Vytautas šaudys dar taikliau.

Nepasisekė merginų komandai. Apmaudu dėl Dianos Rasimovičiūtės-Bricės. Jai pasikartojo tos pačios sveikatos bėdos, kankinusios prieš 5 metus. Tai vadinama mononukleoze. Šis virusas organizme gali tūnoti daug metų, tačiau pasireiškia itin retai. Taip atsitikus sutrinka raumenų darbas. Sportininkas gali jaustis gerai, bet prireikus padidinti krūvį, spurtuoti apima raumenų skausmai ir nieko negali padaryti. Dėl mononukleozės šį sezoną praleido baltarusė Darija Domračiova. Prieš dvejus šis virusas puolė ir prancūzą Martiną Fourcade'ą, bet liga nustatyta tada, kai buvo ankstyvos stadijos. Blogiausia, kad mononukleozei malšinti nėra jokių gydomųjų priemonių. Vienintelis vaistas – poilsis.

Manau, tokias problemas lemia įtemptas varžybų grafikas. Kitos komandos turi didesnį biatlonininkų pasirinkimą, juos rotuoja, o mes esame priversti nuolat dalyvauti varžybose ir rinkti taškus. Mažas biudžetas neleidžia samdytis gydytojo, kuris važinėtų su sportininkais visą sezoną.

Džiugu, kad Tautų taurės įskaitoje išsaugojome 23 vietą. Į kito sezono pasaulio taurės varžybas vėl galėsime deleguoti po 3 sportininkus. Tačiau tai irgi turi savo kainą. Dėl šio tikslo nukentėjo pasirengimo procesas pasaulio čempionatui, nes rinkdami taškus dalyvavome visose varžybose ir sportininkams pritrūko poilsio. Apibendrindamas viską turiu pripažinti, jog nesame patenkinti rezultatais, bet rankų nenuleidžiame. Svarbu nekartoti klaidų kitą, ypač svarbų sezoną, nes per jį bus kovojama dėl olimpinių kelialapių.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"