TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Mūsų ambicijos viršija galimybes

2012 09 13 8:38
Po pusmečio pertraukos M.Stankevičius (dešinėje) vėl atstovavo "Lazio" komandai draugiškose rungtynėse. /AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos futbolo rinktinė pasaulio čempionato atrankos varžybas pradėjo be vieno svarbiausių savo žaidėjų - Mariaus Stankevičiaus. 31-erių Romos "Lazio" (Italija) gynėjas pastaruoju metu dažniau varstė gydytojų kabinetų ir reabilitacijos centrų, o ne treniruočių aikščių duris.

Paskutines oficialias rungtynes su "Lazio" komanda M.Stankevičius sužaidė dar vasario mėnesį. Vėliau lietuvį iš rikiuotės ilgam išvedė Achilo sausgyslės trauma, vėliau atlikta operacija, po jos atsiradusios komplikacijos...

Dabar "Lazio" legionierius tvirtai stovi ant kojų. Praėjusią savaitę jis jau pasirodė aikštėje per neoficialias Romos komandos draugiškas rungtynes su Kataro klubu "Al Wakra". Po jų lietuvis tikino besijaučiantis vis geriau.

Šiandien LŽ pokalbis su Mariumi STANKEVIČIUMI - apie jo sveikatą, šalies rinktinės galimybes ir Lietuvos futbolo sopulius.

Norai lemia ne viską

- Ar sunku sekti rinktinės pasirodymą nebūnant komandos dalimi?

- Per gydymo laikotarpį rinktinei ėmiau jausti didelę nostalgiją. Visada norėjau būti jos dalimi. Ir dėl troškimo padėti siekti rezultatų, ir dėl puikaus komandos mikroklimato. Sunkiu momentu išryškėja komandinė vienybė. Dabartinis laikotarpis Lietuvos rinktinei nėra geras. Bet kadangi tvirtai palaikome vienas kitą, tikiu, kad situacija pagerės.

- 1 taškas per pirmąsias rungtynes su slovakais ir graikais - daug ar mažai?

- Gaila, neturėjau galimybės stebėti šių rungtynių. Girdėjau tik atsiliepimus iš draugų, žiniasklaidos. Todėl sunku vertinti pačiam nemačius dvikovų.

Kad ir kaip būtų, mūsų rinktinė niekada nebuvo priskiriama favoritams. Mes turime daug ambicijų, bet galimybės taip ir neleidžia parodyti, ko norėtume. Pasižiūrėkime, kiek mūsų žaidžia stipriuose užsienio klubuose, o kiek - varžovų žaidėjų. Kokios didelės ambicijos ir noras būtų, daug lemia meistriškumas.

- Netikite, kad galima pakovoti dėl bilieto į pasaulio čempionatą?

- Tikiu. Mes visada norime laimėti, tik ne visuomet tai pavyksta padaryti. Bet, kaip minėjau, mums trūksta aukšto meistriškumo žaidėjų. Po rungtynių su Graikija perskaičiau mūsų žaidėjų komentarus, kad negalėjo graikams atkakliau pasipriešinti, nes šių meistriškumas aukštesnis. Sunku skaityti tokias mintis, tačiau tai yra plika akimi matoma tiesa.

- C.Laszlo vadovaujamoje rinktinėje dar nežaidėte, bet su treneriu jau susipažinote?

- Vasaros pradžioje buvau atvykęs į Šveicariją, kai Lietuva žaidė draugiškas rungtynes su Rusija. Pastaruoju metu jis dažnai man skambino, teiravosi, kaip jaučiuosi, ar sveikstu. Netgi siūlė visokeriopą pagalbą. Esu jam dėkingas už parodytą dėmesį.

Nėra vienybės

- Ką manote apie skandalą futbolo federacijoje, kai teismo sprendimu nuo pareigų laikinai buvo nušalintas jos prezidentas Julius Kvedaras?

- Į šią situaciją žvelgiu dvejopai. Yra žmonių, kurie nori, kad viskas pasikeistų. Viską užbraukti lengva, tačiau ar jie sugebės atlikti perversmą? Ar patys nesuklys, ar jų ketinimai geri? Visa tai primena ankstesnio LFF prezidento Vytauto Dirmeikio laikus. Visi jį kaltino lėšų švaistymu. Taip ir dabar...

Man norėtųsi, kad visi funkcionieriai labiau stengtųsi dėl futbolo, o ne dėl savęs. Visų pirma reikia keisti požiūrį ir mąstymą.

- Pasigendate vienybės?

- Taip. Vienybė yra atskirose grupelėse, tačiau ne visumoje. Ten kiekvienas gyvena dėl savęs, o tokioje mažoje šalyje turėtų padėti vienas kitam. Nuo to bus tik geriau.

- Ką reikėtų keisti?

- Pagaliau susirūpinti jaunąja karta. Ugdyti žaidėjus, kurie stiprintų rinktinę. Kad jaunimas neišsibėgiotų svetur, o keltų nacionalinio čempionato lygį ir taip kauptų patirtį. Galėtume imti pavyzdį iš didžiųjų futbolo valstybių - Ispanijos, Vokietijos, kurios prieš dešimtmetį padarė perversmą savo talentų ugdymo programose ir grįžo į pergalių kelią.

A lygoje sezoną pradeda vienas komandų kiekis, o baigia kitas. Nuolat kažkas pasitraukia arba yra išmetamas sezono eigoje. Situacija juokinga. Mes plaukiame pasroviui ir gyvename kaip statistinis lietuvis - pagal kažkieno sugalvotas taisykles, leisdami valdžiai tyčiotis iš savęs. Taip negalime, turėtume subruzdėti. Kai kalba pasisuka apie Lietuvą, noriu, kad man nebūtų gėda, o turėčiau kuo pasigirti. Tai ne tik futbolo, bet visos šalies problema. Pasitaikius progai, visi bėga į užsienį. Atrodo, kad Lietuvėlė nyksta...

Nauji iššūkiai

- Grįžote į normalų treniruočių grafiką. Jūsų padėtis "Lazio" tikriausiai sunki - laukia alinantis darbas, kol vėl pateksite į pagrindinę sudėtį?

- Bus nelengva, nes, galima sakyti, esu paskutinis prie komandos treniruočių prisijungęs žaidėjas. Ir reikės nemažai laiko. Tačiau esu tam pasirengęs ir dirbsiu, kad vėl pelnyčiau trenerio pasitikėjimą. Šiuo metu esu sveikas. Dar ne optimalios formos, tačiau ji atsiranda, kai sužaidi kelias rungtynes iš eilės.

- Galbūt "Lazio" svarsto jus iškeisti ar išnuomoti kitai komandai? Juk sezonas jau prasidėjęs, sudėtis suformuota be jūsų...

- Sunku apie tai galvoti, kai nesi visiškai pasirengęs. Be to, kažin ar kas norėtų imti traumuotą žaidėją. Dabar pažiūrėsime. Galiu pasakyti, kad vasarą sulaukiau kitų komandų dėmesio. Tik derybas sujaukė trauma. Vis dėlto malonu, kad manimi domisi, kažkam esu reikalingas. Tai nuteikia pozityviai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"