Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Nekenčiamas treneris virto dievuku

 
2017 02 07 6:00
Ant rankų nešiojamas treneris Hugo Broosas dar pernai Kamerūne nebuvo mėgstama persona.
Ant rankų nešiojamas treneris Hugo Broosas dar pernai Kamerūne nebuvo mėgstama persona. AFP/Scanpix nuotrauka

22 mln. gyventojų turintis Kamerūnas šėlsta iš laimės. Šios šalies futbolininkai triumfavo greta esančiame Gabone vykusiame Afrikos futbolo čempionate.

Tai penktasis toks Kamerūno titulas. Stipriausi Afrikoje kamerūniečiai anksčiau tapo 1984, 1988, 2000 ir 2002 metais.

2017 metų čempionato finale Librevilyje „Nesutramdomieji liūtai“, kaip vadinama Kamerūno rinktinė, 2:1 įveikė Egipto futbolininkus. Finalo rungtynių herojumi tapo lemiamą įvartį įmušęs Kamerūno rinktinės puolėjas Vincentas Aboubakaras, rungtyniaujantis Turkijos klube Stambulo „Besiktas“. Būdamas dviejų varžovų apsuptyje jis priėmė tolimą komandos draugo perdavimą, pasitaisė kamuolį ir vienu lietimu nukreipė jį į vartus. V. Aboubakaras čempionate įmušė vieną įvartį, bet jis nulėmė finalo baigtį.

O pagrindinis Kamerūno rinktinės pergalės kalvis – 64 metų treneris iš Belgijos Hugo Broosas. Nuo 2009-ųjų jis tapo jau aštuntuoju treneriu prie Kamerūno rinktinės vairo.

„Tai nuostabi pergalė, mes nusipelnėme jos. Ši komanda puiki. Tai ne šiaip žaidėjų grupė, tai labai gerų draugų grupė“, – sakė H. Broosas.

Dabar belgas nešiojamas ant rankų, o kai pernai atvyko dirbti į šią šalį, nesulaukė jokio pasitikėjimo. Leidiniui „World Soccer“ H. Broosas papasakojo, kaip sunkiai pelnė kamerūniečių meilę ir palankumą. Per mažiau nei metus jis iš pagrindų atjaunino „Nesutramdomųjų liūtų“ sudėtį ir pakeitė žaidėjų mąstymą.

– Kai prieš metus Kamerūno futbolo federacija ieškojo naujo trenerio, iš pradžių net nebuvote patekęs tarp galimų kandidatų. Jūsų tai netrikdė?

– Ne, bet atrodo, kad tai labai trikdė kitus. Kai pasiūliau savo paslaugas, man pasakė, kad turiu 90 proc. tikimybę gauti šį darbą. Po trijų dienų sulaukiau žinutės, jog federacija nori bendradarbiauti su manimi. Visai nesvarbu, kad pasirenkant mane kamerūniečių nuomonės nesutapo. Jei visa šalis palaikytų mano kandidatūrą, o rezultatų nebūtų – kas iš to?

Atvykus čia mano pirmoji spaudos konferencija buvo neįtikėtina. Niekada nebuvau patyręs tokio priešiškumo ir neigiamo nusistatymo iš vietos žiniasklaidos. Neturėjau jokio palaikymo, viską privalėjau pradėti nuo nulio. Vėliau situacija gerėjo, bet faktas, kad H. Brooso pavardės nebuvo išankstiniame kandidatų sąraše, daugeliui žmonių buvo didelė problema.

– Iš kur tiek negatyvo?

– Rinktinės trenerį Kamerūne renkasi trys žmonės – valstybės prezidentas, futbolo federacijos vadovas ir sporto ministras. Tai labai svarbus sprendimas šaliai, jis nepalieka abejingo nė vieno gyventojo. 2–3 mėnesius žmonės nuolat kalba apie tai, spėlioja, kas treniruos jų rinktinę. Iš pradžių buvo keli kandidatai prancūzai, taip pat serbas ir vietinis specialistas. Mano pavardė tarp kandidatų neatsirado, ir tai buvo esminė problema. Po mano paskyrimo žmonės sutriko ir pasipiktino, padarė išvadą, kad būsiu prastas treneris.

– Jus nustebino, kad futbolas Kamerūne yra nacionalinės svarbos klausimas?

– Taip. Žinojau, kad futbolas šioje šalyje labai svarbus. Bet netikėjau, kad toks svarbus. Daug svarbesnis, nei galėjau įsivaizduoti.

– Kokios buvo pirmosios jūsų dienos naujame darbe?

– Po tos keistos spaudos konferencijos su asistentu, taip pat belgu, sugrįžome į viešbutį ir svarstėme, ką toliau darysime. Iš karto pasakiau: „Darysime tai, ką privalome daryti. Jei mums nepavyks, jau po 3–4 mėnesių būsime namie. Bet jei pasiseks – liksime čia ilgam.“ Taigi, puolėme prie darbų. Beje, kitą dieną į viešbutį užsukęs žurnalistas pamatė mane palinkusį prie kompiuterio. Jis paklausė, ką čia veikiu. Atsakiau, kad dirbu jų rinktinės labui. Jis padarė kelias nuotraukas ir kitą dieną laikraštyje išėjo straipsnis pavadinimu „H. Broosas jau dirba“. Požiūris į mane ir nuomonė po truputį ėmė gerėti.

– Kokias permainas įvykdėte?

– Pirmiausia priverčiau žaidėjus pakeisti mentalitetą. Dabar rinktinėje visi vieningi, kartu vakarieniauja. Anksčiau buvo kelios susiskaldžiusios grupuotės, nebuvo komandinės dvasios. Jaunesni žaidėjai pajuto, kad gali gauti šansą. Anksčiau to nebuvo. Vyresni žaidėjai, tokie kaip Carlosas Kameni, nebuvo motyvuoti ir manė, jog visada žais rinktinėje. Kodėl? Man reikia ne grupuočių ir pavardžių, o pergalių. Sprendimas atsisakyti C. Kameni ir kompanijos nesulaukė populiarumo, bet jis buvo būtinas. Mūsų požiūriai į futbolą kardinaliai skyrėsi.

Dabar kviečiami žaidėjai yra laimingi, kad atstovauja rinktinei. Įvedžiau discipliną. Sykį žaidėjas pavėlavo atvykti į stovyklą vieną dieną ir liepiau jam važiuoti namo, nes rinktinėje privalėjo būti vakar. Kiti futbolininkai buvo labai nustebę. Tačiau jie suprato, kad jei nebus drausmės, komandoje vyraus chaosas.

– Ar tikėjotės laimėti šį Afrikos čempionatą?

– Tikėjausi kelerių metų perspektyvoje. Afrikos čempionate apie 80 proc. rinktinių panašaus pajėgumo ir sužibėti gali kiekviena iš jų. Prieš išvykdami į Gaboną kalbėjome, kad su šia atjaunėjusia komanda geras rezultatas būtų patekti į ketvirtfinalį, o pasiekę pusfinalį būtume laimingi. Tačiau kiekviena komanda gali laimėti, jei bus tinkamai pasiruošusi. Mums pavyko. Ši pergalė labai svarbi ir dėl to, kad kitas Afrikos čempionatas 2019-aisiais vyks Kamerūne.

– Jaučiatės patenkintas įrodęs Kamerūno žurnalistams, kad jie klydo?

– Konfrontacija su žiniasklaida ir revanšo siekimas būtų kvailiausias dalykas, kurį treneris gali padaryti. Nematau bėdos, jei spauda kritikuoja komandą. Tačiau kritika turi būti objektyvi ir argumentuota. Esu laimingas, kad laimėjome, ir tikiuosi, kad mūsų santykiai su žurnalistais pagerės.

Afrikos čempionatas

Finalas. Egiptas – Kamerūnas 1:2 (1:0). Librevilis, 38 250 žiūrovų. Teisėjas – J. Sikazwe (Zambija). Įvarčiai – M. Elneny (22); N. Nikoulou (59), V. Aboubakaras (88).

Dėl 3 vietos. Burkina Fasas – Gana 1:0 (0:0). Por Žantilis, 20 720 žiūrovų. Teisėjas – M. A. Charefas (Alžyras). Įvartis – A. Traore (89).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"