TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Nuoskauda: nei Lietuvai, nei Azerbaidžanui

2012 10 18 8:10
R.Alijevas (su kamuoliu) vis dar nepraranda vilties būti pakviestas į Lietuvos rinktinę./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę niekada nekviečiamas 192 cm ūgio 27 metų įžaidėjas Rolandas Alijevas nutarė atstovauti Azerbaidžanui. Nepasisekė. Visą vasarą su šios šalies rinktine praleidęs krepšininkas taip ir neužsivilko kitos valstybės marškinėlių.

Krepšininko tėtis - azerbaidžanietis, mama - lietuvė. Tad nenuostabu, jog R.Alijevas sulaukė kvietimo padėti Azerbaidžano rinktinei per 2013 metų Europos čempionato atrankos varžybas. Sportininkas sutiko paaukoti vasaros atostogas, kad galėtų debiutuoti Azerbaidžano rinktinėje. Net ir sutartį pasirašė. Tačiau ši neįsigaliojo, sulaukus Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) verdikto.

Su Rolandu Alijevu LŽ kalbėjosi po pirmadienį sostinės "Siemens" arenoje įvykusių Vilniaus "Lietuvos ryto" ir Samaros "Krasnyje Krylja" Vieningosios lygos rungtynių. Vilniečiai Rusijos klubą įveikė 81:70. Samaros ekipoje rungtyniaujantis R.Alijevas prisipažino, jog sezono pradžioje sunku greitai įsibėgėti. Krepšininkas per 6 minutes taškų nepelnė, tačiau jis neabejoja, kad netrukus savo žaidimu deramai prisidės prie komandos rezultatų.

Paaukota vasara

- Kas sutrukdė debiutuoti Azerbaidžano rinktinėje?

- Su Azerbaidžano rinktine buvau pasirašęs sutartį, tad visą vasarą treniravausi ir ruošiausi joje žaisti. Bet likus penkioms dienoms iki oficialių varžybų paaiškėjo, kad FIBA neleidžia manęs registruoti. Priežastis paprasta: turiu du medalius, laimėtus su Lietuvos rinktinėmis - 2005 metais su jaunimo komanda tapau pasaulio čempionu, o 2007-aisiais iškovojome universiados auksą. Manau, tai neteisinga. Jei nesu kviečiamas į Lietuvos nacionalinę rinktinę, vadinasi, man turi būti leista pasirinkti, kur žaisti. Gal kitais metais pavyks...

- Turite Azerbaidžano pilietybę?

- Paso kol kas neturiu. Jis jau buvo padarytas, bet jo neatsiėmiau.

- O jei kitąmet jus pakviestų į Lietuvos rinktinę?

- Dar turiu galimybę atstovauti Lietuvos rinktinei. Bet viskas priklauso ne tik nuo manęs. Azerbaidžaniečiai dar tikisi, kad ateityje galėsiu atstovauti jų rinktinei.

- Tikriausiai apmaudu, kad pastaraisiais metais nesulaukdavote kvietimo į nacionalinę rinktinę?

- Turėjau gerų sezonų. Laukiau kvietimo. Maniau, gal bent jau norės išbandyti mane treniruočių stovyklose. Bet nepakvietė. Ką gi, toks likimas. Ir vis dėlto tikiuosi, jog dar ateis ta diena. O gal ir neateis.

- Gal ir azerbaidžaniečiai kalti, kad prieš kviesdami jus į rinktinę neišsiaiškino visų atstovavimo galimybių niuansų?

- Galbūt jie bandė aiškintis, bet nesulaukdavo galutinio atsakymo. Jie vis gaudavo laiškų, kuriuose būdavo reikalaujama pateikti įvairių papildomų dokumentų. Azerbaidžane turiu daug giminių, todėl šioje šalyje būnu dažnai. Ieškojome optimalaus rezultato, kad leistų man žaisti rinktinėje, bet galiausiai sulaukėme neigiamo atsakymo.

Dukrytę auginantys Rolandas su Goda (abu dešinėje) vis dažniau susimąsto apie šeimos pagausėjimą./LŽ archyvo nuotrauka

- Turint tokią garsią pavardę neturėjo kilti jokių problemų...

- (Šypsosi.)

- Ar išties šios šalies krepšinio lygis toks žemas?

- Azerbaidžano krepšinio federacijos vadovai džiaugėsi pasirašę su manimi sutartį - būčiau bene vienintelis tokio aukšto lygio rinktinės žaidėjas azerbaidžanietis.

Iš tiesų Azerbaidžano čempionato lygis yra nekoks. Šiemet visokių žaidėjų buvo pakviesta į rinktinę - natūralizuotų amerikiečių, Turkijoje atrastų pusiau azerbaidžaniečių, tokių kaip aš. Buvo nebloga komanda.

- Vadinasi, vasara buvo tuščiai paaukota?

- Nukentėjo šeima, nes ją mažai mačiau. Antra vertus, dirbdamas su Azerbaidžano rinktine pasiruošiau sezonui. Be to, buvo įdomu pamatyti Azerbaidžano rinktinę iš vidaus.

Permainos - į gera

- Naują Lietuvos rinktinės trenerį Joną Kazlauską asmeniškai pažįstate?

- Neteko su juo dirbti. Bet kai jį sutinku, pasisveikinu.

- Ką manote apie permainas Lietuvos rinktinėje? Ar tikrai reikėjo keisti trenerį?

- Galiu pasakyti tik kaip žiūrovas. Teisti ką nors, kad buvo blogas rezultatas, negalima. Krepšininkai stengėsi, kovojo. Visko juk būna. Pavyzdžiui, galingai Serbijos rinktinei dabar irgi nesiseka, bet ji turi įsibėgėti. Manau, kiekvieni pokyčiai būna tik į gera. Visi nori patekti į rinktinę, pamatyti savo pavardę popieriuje. O viską sprendžia treneris. Linkiu sėkmės rinktinei.

Samaroje savas

- Per vasarą sulaukėte pasiūlymų persikelti į kitą klubą?

- Rusijos klubas mane perpirko iš Kijevo "Budivelnyk" komandos, todėl apie kitokius variantus net nesvarsčiau. Ir dabar nesvarstau.

- Kokie tikslai "Krasnyje Krylja" ekipai keliami šį sezoną?

- Kadangi šį sezoną Rusijos krepšinio čempionate nebus atkrintamųjų varžybų (10 komandų tarpusavyje susitiks po du kartus, ir taip bus išaiškinti prizininkai - red.), norime turnyro lentelėje užimti kuo aukštesnę vietą. Vieningojoje lygoje planuojame patekti į pusfinalį, o "FIBA Europe" Iššūkio taurės turnyre sieksime tik pirmosios vietos. Kaip matote, tikslai aukšti. O mūsų komanda suburta gera.

- Kas Rusijoje kalbama apie Lietuvos krepšininkus, trenerius?

- Rusai žino, kad Lietuva turi gerų krepšininkų, trenerių, kad turime puikias krepšinio mokyklas. Jiems visada malonu atvažiuoti žaisti į mūsų šalį. Visi žino, kad su Lietuvos komandomis žaisti bus sunku.

- Kaip įsikūrėte Samaroje, ar ten lengvai pritapote?

- Miestą jau gerai pažįstu - šiame klube rungtyniavau 2007-2008 metų sezoną. Į Samarą iš Kijevo persikėliau praėjusio sezono kovo mėnesį, tad atvykęs jaučiausi tarsi namie. Šįkart jau atsisakiau vairuotojo, pats norėjau važinėti po miestą. Samaroje man nieko netrūksta, sąlygos geros. Juk tai aukšto lygio komanda.

- Samaroje daugiausia laiko praleidžiate su kitu komandoje rungtyniaujančiu lietuviu Tautvydu Lydeka?

- Taip, man sekasi: vis pateku į komandas, kuriose yra lietuvių. Praėjusį sezoną Kijevo "Budivelnyk" ekipoje taip pat buvau ne vienas - žaidėme kartu su Michailu Anisimovu. Linksmiau ir man, ir mano šeimai.

- Žmona Goda su dvejų su puse metukų dukrele Tėja gyvena su jumis?

- Vos tik jos atvyko į Samarą, aš iškart turėjau palikti šeimą - išskridau į Vilnių žaisti su "Lietuvos rytu".

- Šeimos pagausėjimą planuojate?

- Visada to norisi, galvojame apie tai. Pusiau planuojame (šypsosi). Neabejoju, kad šeima pagausės, vienu vaiku neapsiribosime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"