TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Olimpiečiai turės naują vedlį

2012 09 15 6:05
Šią vasarą vykusios Londono vasaros olimpinės žaidynės A.Poviliūnui (kairėje, šalia - sidabro medalio laimėtojas kanojininkas J.Šuklinas) buvo paskutinės esant LTOK prezidentu. /Sauliaus Ramoškos nuotrauka 

Nuo 1988-ųjų gruodžio 11 dienos Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) vadovavęs 61 metų Artūras Poviliūnas nutarė nebesiekti prezidento posto.

Šią savaitę žadėjęs pranešti, ar bandys mesti pirštinę į LTOK prezidento kėdę nusitaikiusiems olimpiniams čempionams šaulei Dainai Gudzinevičiūtei ir sportininko karjerą baigusiam disko metikui Virgilijui Aleknai, A.Poviliūnas vakar išplatino pareiškimą, kuriuo numalšino smalsautojų troškulį.

Paaiškės spalio 12-ąją

"Priėmiau sprendimą nekandidatuoti į LTOK prezidento postą, - rašoma A.Poviliūno pranešime. - Sprendimas nebuvo lengvas - organizacijai pašvęsti ne vieneri gyvenimo metai, LTOK asamblėjose organizacijos veikla visada būdavo įvertinama gerai, galiausiai - ne per seniausiai sulaukiau kelių dešimčių šalies sporto federacijų raginimo toliau vadovauti LTOK. Vis dėlto išreikšdamas padėką visiems, kurie manimi tiki, mane palaiko ir ragina kandidatuoti, pranešu, jog apsisprendžiau nebekandidatuoti į LTOK prezidento pareigas."

Tai reiškia, kad spalio 12 dieną vyksiančioje LTOK generalinės asamblėjos ataskaitos ir rinkimų konferencijoje bus išrinktas naujas prezidentas.

Organizacijos vadovu A.Poviliūnas tapo būdamas 37-erių ir šalies sporto bendruomenės labui dirbo 24 metus - šešias kadencijas. Jis neslepia, jog tai pareikalavo daug jėgų ir sveikatos.

"Suprantu, kad turi vykti organizacijos evoliucija, kad atėjo metas prie organizacijos vairo stoti kitiems, galbūt - jaunesniems - asmenims. Spartėjantis gyvenimo tempas, laikmečio iššūkiai, galiausiai - spaudimas, kurį pastaruoju metu patiria organizacija, reikalauja, kad naujasis organizacijos vadovas būtų entuziazmo, energijos bei optimizmo nestokojantis asmuo. Vis dėlto svarbiausia - organizacijos vardas, o ne personalijos", - pareiškime teigia LTOK prezidentas.

Palaikė skirtingus kandidatus

Po Londono olimpinių žaidynių apie savo ketinimus siekti LTOK prezidento posto prabilo tik du olimpiniai čempionai - Sidnėjuje triumfavusi šaulė D.Gudzinevičiūtė ir iš Sidnėjaus bei Atėnų auksą parsivežęs disko metikas V.Alekna. Pastarajam, kuris rugsėjo 7 dieną "Deimantinės lygos" varžybose paskutinį kartą kaip sportininkas švystelėjo diską, dalyvauti prezidento rinkimuose pasiūlė susirinkę lengvosios atletikos, krepšinio, šiuolaikinės penkiakovės, bokso, dziudo, automobilių sporto ir golfo federacijų vadovai.

Savo ruožtu beveik trisdešimties olimpinių federacijų vadovai kandidatuoti dar vienai kadencijai ragino A.Poviliūną. Jį palaikė ir Lietuvos trenerių profesinė sąjunga (LTPS).

"Atrodo, visiems dabar svarbiausia išversti iš posto A.Poviliūną. Motyvas - per ilgai dirba... Neskaidrus valdymas? Patikrinkite LTOK veiklą! Vienintelis A.Poviliūno minusas - kad neišsiugdė sau tinkamo įpėdinio. Ispanas Juanas Antonio Samaranchas Tarptautiniam olimpiniam komitetui vadovavo iki 81-erių", - ketvirtadienį surengtoje konferencijoje tvirtino LTPS vadovas ir sportinio ėjimo treneris Kastytis Pavilonis.

Reikės ne vien rankas spausti

A.Poviliūnas puikiai supranta jaunesnius ir energingesnius žmones, kurie tiki, jog atsidūrę LTOK prezidento kėdėje galėsiantys nuveikti kur kas daugiau. Tačiau jis kandidatus perspėja, jog vadovauti LTOK nereiškia tik spausti rankas sportininkams ar valdžios pareigūnams, sveikinti jubiliatus ar medalininkus, pozuoti prieš objektyvus ir kameras.

"Tai sunkus kasdieninis darbas, reikalaujantis politinės nuovokos ir strateginio mąstymo, gebėjimo principingai ir argumentuotai atstovauti sportininkų interesams bei Olimpinės chartijos principams, daryti kartais sunkius, bet reikiamus kompromisus, - sakoma A.Poviliūno pareiškime. - Reikia ir gabumų ginti įvairių sporto šakų - ne tik didžiausią populiarumą turinčių bei daugiausiai privačių rėmėjų sutraukiančių - interesus, padėti joms. Galiausiai - gebėjimo suburti komandą bendram darbui, telkti, o ne skaldyti šalies sporto bendruomenę."

Padėkojęs visoms sporto organizacijoms, valstybės institucijoms ir sportininkams, A.Poviliūnas pasižadėjo su naujuoju LTOK prezidentu pasidalyti patirtimi, per daugelį veiklos metų užmegztais asmeniniais ryšiais tarptautinėje sporto bendruomenėje.

"Patarsiu tiek, kiek manęs patarimo bus klausiama", - teigė A.Poviliūnas.

Koks turės būti?

Skaitytojams pateikiame kelias Artūro Poviliūno mintis, kurias jis LŽ išsakė duodamas interviu savo šešiasdešimtmečio proga.

- LTOK vadovaujate nuo pat jo įkūrimo, 1988-ųjų. Kas padeda išlikti šiame poste?

- Nesilaikau šio posto ir suprantu, kad anksčiau ar vėliau reikės baigti darbą LTOK. Man jau šešiasdešimt, jauni žmonės galbūt geriau ką nors padarys, nei aš nuveikiau.

O šiame poste, manau, išlikti padeda netgi hipertrofuotas atsakomybės jausmas. Nepatikėsite, bet per 23 metus nė sykio nepraleidau vykdomojo komiteto posėdžio, kurie vyksta kiekvieną mėnesį. Tai parodo didelį atsakomybės jausmą. Ir aš atsakau ne už save, o organizaciją, kuri mane palaikė ir per pirmą suvažiavimą, ir perrenkant LTOK vadovu. Per paskutinius (2008 m. - red.) rinkimus dvejojau, ar verta toliau vadovauti. Bet daug sportininkų ir federacijų pasirašė peticiją, kad kandidatuočiau. Sutikau, nes pasilikti manęs prašė geriausi Lietuvos sportininkai.

Po 2012 metų Londono olimpinių žaidynių savo misiją, manau, būsiu atlikęs. Nenoriu nieko garsiai sakyti, bet reikės galvoti apie žmones, kurie toliau vadovautų olimpiniam komitetui.

- Kokios būtinos savybės, norint būti LTOK prezidentu?

- Turi būti atsakingas už veiksmus, kurių imiesi. Reikia būti dideliu diplomatu, nes daug ko negalima viešai sakyti, ypač bendraujant su sportininkais, treneriais bei valdžios žmonėmis. Ir reikia būti tolerantišku. Bet reikia suprasti, kad žmonės mąsto skirtingai, todėl ne viskas jiems gali patikti.

Mūsų aukso fondas yra žmonės. Juos reikia puoselėti ir kaip įmanoma dažniau jiems sakyti gerus žodžius. Stengiuosi, kad valdžia daugiau dėmesio kreiptų į mūsų trenerius.

- Turite gausybę įvairiausių ordinų, tarptautinių apdovanojimų, apsigynėte mokslų daktaro laipsnį. Ar dar turite ko siekti?

- Klausimas ir geras, ir sudėtingas... Puikiai žinau, kad visi apdovanojimai skirti ne man. Visi apdovanojimai - kaip mūsų sportininkų laimėjimų simbolis. O aš esu tarsi vėliava: jei nebūtų tvirto koto, kuris yra mūsų olimpinis sąjūdis, LTOK, jei nebūtų sportininkų sukeliamo vėjo, vėliava, kurią tarsi simbolizuoju, būtų kaip skuduras.

Kai išeisiu iš olimpinio komiteto, visus apdovanojimus paliksiu LTOK. Nes jie skirti mūsų olimpinei šeimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"