TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Olimpietės aplinkoje - nesusikalbėjimo aidai

2014 03 04 6:00
Ketvirtus metus Čekijoje besitreniruojanti A.Sereikaitė (centre) vietoj jai paskirto trenerio pasirinko J.Hruzą (sėdi šalia). Alfredo Pliadžio nuotrauka

Sočio žaidynėse aukščiausią – šešioliktąją - vietą tarp devynių mūsų šalies pasiuntinių užėmusios greitojo čiuožimo atstovės Agnės Sereikaitės neadekvatūs startai ir ją treniruojančio čeko Jarmilo Hruzos drastiški pareiškimai išprovokavo garsiai prabilti Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentą Antaną Vilčinską.

Praeityje buvęs geras slidininkas ir biatlonininkas prieš 22 metus ėmė propaguoti anksčiau Lietuvoje nekultivuotą greitąjį čiuožimą trumpuoju taku. Prieš dešimt metų jis, pamatęs ant ledo A.Sereikaitę, iškart įžvelgė čiuožėjos talentą ir ėmė rengti ją skrydžiui į didįjį sportą. Tad pirmiausia - A.Vilčinsko nuopelnas, kad šiandien turime devyniolikmetę olimpietę A.Sereikaitę.

Po paskutinio Agnės starto Sočyje ją treniruojantis buvęs čiuožėjas J.Hruza pažėrė kritikos lietuvę rengusių specialistų adresu. LGČA vadovas ir jo dukra Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė (ji irgi treniravo A.Sereikaitę) nebeištvėrę parašė atvirą laišką. O po kelių dienų LŽ susitiko su Antanu Vilčinsku.

Čiuožėjos pasirinkimas

A.Vilčinskas: „Greitojo čiuožimo asociacija buvo nušalinta nuo pasirengimo žaidynėms proceso.“ / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

- Agnę treniruojantis 32-ejų čekas J.Hruza viešai pareiškė, kad talentinga lietuvė į jo rankas pateko techniškai ir taktiškai neparengta, - LŽ pradėjo pokalbį su pirmuoju A.Sereikaitės treneriu.

- Ir dar jis tame interviu teigė, kad tik nuvykusi į Čekiją A.Sereikaitė pradėjo rengtis olimpiadai. Norėčiau patikslinti, kad dar prieš 2010-ųjų Vankuverio žaidynes patvirtintuose olimpiečių sąrašuose figūravo Agnės pavardė. Žinoma, jai buvo per anksti startuoti Vankuveryje, tačiau jau tada pradėjome rengtis Sočio olimpiadai. Technikos Agnę mokė geriausi pasaulio treneriai kasmet po kelis kartus organizuojamose dešimties dienų stovyklose Italijoje ir Vengrijoje. Agnė Europoje visada būdavo lyderė savo amžiaus grupėje. Mes su dukra Virginija parūpinome jai ir keturių mėnesių stažuotę Kanadoje. Iš ten Agnė grįžo labai patobulėjusi, tad nenustebome, kai 2012-ųjų pasaulio jaunimo čempionate Melburne ji 500 m distancijoje iškovojo sidabrą.

Beje, su Agne Lietuvoje treniravosi dar du talentingi čiuožėjai – Laura Kurilaitė ir Paulius Glušinas. Laura Europos jaunių pirmenybėse buvo antra, po Agnės, o Paulius savo amžiaus grupėje - trečias. Tačiau po Vankuverio žaidynių pavasarį mums už nugarų L.Kurilaitę ir P.Glušiną išbraukė iš besirengiančiųjų olimpinėms žaidynėms sąrašų. Kai vyko LTOK darbo grupės posėdis, sėdėjau savo darbo vietoje už keliolikos metrų, tačiau ten nebuvau pakviestas. Kreipiausi visur, tačiau iki šiol jokio paaiškinimo negavau, kodėl iš sąrašų buvo išbraukti du talentingi sportininkai. Tame pačiame posėdyje Agnei metams buvo paskirta tik 3 tūkstančiai litų. Su tokia suma rengtis olimpiadai neįmanoma. Tuomet kreipiausi į savo bičiulį Jindrichą Pariką, Čekijos greitojo čiuožimo federacijos generalinį sekretorių, jis yra ir Čekijos čiuožėjos Katerinos Novotnos treneris. J.Parikas sutiko dirbti su Agne. Bet ten ji susirado kitą trenerį...

Tik po metų sužinojau, kad Agnę treniruoja nebe J.Parikas, o J.Hruza. Kai nuvykdavau į Čekiją, ledo arenoje su sportininkais dirbdavo J.Parikas, o J.Hruza tuo metu jam talkindavo. Maniau, viskas gerai. Kai sykį ten nuvažiavęs J.Pariko nebeišvydau, puoliau aiškintis. Jis man ir pasakė, kad Agnė pareiškė norą treniruotis su J.Hruza. Tai nutiko prieš trejus metus. Jos sprendimą palaikė ir mūsų Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) bei LTOK vadovai.

Likus metams iki Sočio olimpiados, Agnė buvo įregistruota Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC). Naują sutartį su čekais LOSC pasirašė be mūsų žinios. Kad ir kaip stengiausi sužinoti, kodėl taip pasielgta, niekas man nepaaiškino. LGČA apskritai buvo nušalinta nuo pasirengimo žaidynėms proceso.

Pakeista akreditacija

- Bet į Sočį juk vykote su Lietuvos olimpine delegacija?

- Taip. Gavau akreditacijos pasą, kuriame buvo pažymėta, kad visur galėsiu įeiti. Susiplanavau, kokias varžybas žiūrėsiu, kieno treniruotes stebėsiu, ką ir kur filmuosiu. Kai nuvykome į Sočį, gavau visai kitą akreditaciją. Kreipiausi į akreditacijos centro vadovą. Jis atsinešė mūsų LTOK pateiktus dokumentus ir parodė, jog prie mano pavardės pažymėta: pakeisti akreditaciją. Ir šalia - misijos vadovės Vidos Vencienės parašas. Gal jai kas liepė taip padaryti... Štai kopija dokumento, čia - surašytos visos man suteiktos privilegijos Sočyje. O V.Vencienės parašas jas panaikino. Ji man nieko nepaaiškino.

- Su A.Sereikaite susitikote Sočyje?

- Ne. Iš manęs buvo atimta galimybė prieiti prie sportininkės.

- O jei būtumėte prileistas prie Agnės?

- Pirmiausia būčiau ją nuraminęs. Mačiau, kaip ji jaudinosi. Kai dirbau su Agne, to nebūdavo. Gerai pasirengęs sportininkas yra visai kitokios būsenos prieš startą.

Per jos pirmąją rungtį sėdėjau tribūnose toliausiai - antroje eilėje nuo viršaus. Tokie bilietai man buvo nupirkti. Tad nei patogiai stebėti, nei nufilmuoti čiuožiančiųjų neturėjau galimybės. Per septynias dienas Sočyje nepadariau nieko, ką buvau suplanavęs.

Medalį tikrai iškovos

- Kaip vertinate Agnės startus?

- Nustebau, kai čiuoždama 500 m distanciją Agnė pro kairę pusę praleido korėjietę. Anksčiau ji niekada nedarydavo tokių klaidų. Supratau, kad yra nepasirengusi žaidynėms. Kai pernai pavasarį Vilniuje, Edukologijos universiteto laboratorijoje, buvo atlikti jos tyrimai, mane informavo, kad funkcinis pasirengimas krito. Sočyje tai buvo akivaizdu. Ji gerai pradėdavo, bet kai reikėdavo finišuoti, pritrūkdavo jėgų. Dėl to paskutinis jos startas (1000 m distancijoje) man pasirodė tarsi iš anksto suplanuota diskvalifikacija. Agnė neabejotinai žinojo, kad už neleistiną veiksmą trasoje ji bus diskvalifikuota.

- Kokia nauda sąmoningai siekti diskvalifikacijos?

- Matyt, nusprendė, jog geriau būti diskvalifikuotai nei paskutinei. Esu tikras, kad J.Hruza suvokė, jog olimpiadai nepasirengta, tad jam irgi reikėjo pasiteisinti. Jo duotas interviu vienam Lietuvos žurnalistų yra absoliutus melas. Kadangi šiam treneriui už Agnę mokami pinigai, viešėdamas Čekijoje paprašiau parodyti jo kompetenciją liudijančio diplomo kopiją. Pasirodo, J.Hruza jo neturi, nes nebaigė jokių mokslų. Bet išdrįso imtis treniruoti Agnę, nors nėra parengęs nė vieno sportininko.

- Įdomi situacija: tarp visų mūsų olimpiečių A.Sereikaitė užėmė aukščiausią vietą, antra vertus - iš trijų rungčių vienintelėje, ne itin mėgstamoje 1500 m distancijoje ji įveikė atrankos barjerą.

- Tikėjausi, kad jau iš Sočio Agnė grįš su medaliu. Prieš olimpinį ciklą buvau sutaręs su Olandijos rinktine, kad ši priims treniruotis Agnę. Ir vengrai siūlėsi mums padėti – ten dirba puikūs Kinijos treneriai. Bet mūsų sporto vadovams tai nerūpėjo.

Iki paskutinio Agnės starto Sočyje niekam jokio blogo žodžio apie visa, kas vyksta, nepasakiau. Bet dabar nebegaliu tylėti.

Olimpinį medalį Agnė tikrai iškovos, jei pasikeis mūsų sporto vadovų požiūris į greitąjį čiuožimą. Manau, netrukus susitiksime su Agne ir apie viską pasikalbėsime. Mūsų pareiga surasti jai gerą komandą ir gerą trenerį, kad talentinga čiuožėja svarbiausioms varžyboms rengtųsi kaip visi geriausi pasaulio sportininkai.

Klausimai LTOK atstovei

Pakomentuoti situaciją LŽ paprašė Lietuvos misijos Sočyje vadovės, LTOK vyriausiosios referentės žiemos sporto šakoms Vidos Vencienės.

V.Vencienė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

- Ką manote apie Agnės pasirodymą Sočyje – ar ji čiuožė pagal savo galimybes?

- Mėgstamiausioje distancijoje (500 m) Agnei nepasisekė, ji tikėjosi užimti aukštesnę nei 24-oji vietą. Bet čiuoždama 1500 m ji pagerino savo rezultatą ir buvo patenkinta. Mačiau, kaip Agnė džiaugėsi, kaip jie su treneriu J.Hruza analizavo kiekvieną startą.

- O kaip paaiškintumėte Agnės diskvalifikaciją 1000 m distancijoje?

- Kai kalbėjausi su Agne ir jos treneriu, jie sakė, jog visai ne taip buvo, kaip mano A.Vilčinskas. Ji ne tyčia stūmė varžovę, o padarė techninę klaidą. Juk tai yra didysis sportas. Net ir olimpiniai čempionai išlekia iš trasos. Ir kaip galima žaidynių metu mesti tokį akibrokštą.

- Bet juk atviras laiškas pasirodė jau po paskutinio A.Sereikaitės starto.

- Taip, po starto. Bet, kalbėdama misijos vardu, turiu pripažinti, kad pas mus tvyrojusi aura pasikeitė šimtu procentų. Taip ir neperskaičiau iki galo to atviro laiško. Ir tik vakar perskaičiau J.Hruzos interviu, kuris ir išprovokavo A.Vilčinską ir V.Ogulevičienę taip sureaguoti.

- Tiesą sakant, man irgi keistai nuskambėjo I.Hruzos teiginys, kad į jo rankas Agnė pateko visai neparengta.

- Žinoma, Čekijos komanda niekaip negalėtų to teigti. Kartais nesąmoningai taip gali pasakyti. Jie gavo Agnę parengtą. Ji Antano (Vilčinskso) buvo išvežiota, išpuoselėta. Jo įdėta labai daug pastangų. Ir, manau, Agnė tai vertina.

- Supratau, jog A.Vilčinskas susirūpinęs A.Sereikaitės pasirengimu, nes J.Hruzos kompetencija jam kelia abejonių. Ir nors praėjusį ketvirtadienį LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas, aptardamas Lietuvos olimpiečių rezultatus, teigė, jog federacijos tiesiogiai atsakingos už savo sportininkų veiklą, pasak LGČA prezidento, jo iniciatyvos yra blokuojamos.

- Kodėl taip teigiate?

- Kad ir dėl to, jog be A.Vilčinsko žinios praėjusį pavasarį buvo pasirašyta sutartis su treneriu J.Hruza.

- Mes nieko nepasirašėme. LOSC pasirašė. Mes tai žinome, bet nieko nepasirašėme. Agnė jau dvejus metus buvo praleidusi Čekijoje. Ir viskas ten jai buvo gerai. Tik pernai vasarį pradėtas kelti klausimas dėl trenerio J.Hruzos. Gal ir reikėjo keisti trenerį, keisti šalį, bet prieš olimpinę atranką taip daryti – didžiulė rizika.

- Kodėl prieš ketverius metus iš olimpiečių sąrašų buvo išbraukti du perspektyvūs greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovai L.Kurilaitė ir P.Glušinas?

- Dabar neprisimenu. Kiekvienais metais peržiūrimi sąrašai, ir jie mažėja. Niekas specialiai nekenkė A.Vilčinskui.

- Tuomet kodėl LGČA prezidentas net nebuvo kviestas į posėdį, kuriame nuspręsta minėtus du čiuožėjus eliminuoti iš sąrašų?

- Neabejoju, kad A.Vilčinskas dabar stovi šalia jūsų.

- Su juo kalbėjausi prieš kelias dienas. Jis parodė kopiją dokumento, kuriame pažymėta vietoj jam numatytos akreditacijos Sočio olimpiadoje išduoti kitą – be jokios prieigos prie sportininkų, net be teisės patekti olimpinį kaimelį. Ten - Jūsų parašas.

- Akreditacija jam pakeista prieš du mėnesius. Jam apskritai pasisekė, kaip ir kai kurių kitų federacijų vadovams, kad gavo akreditaciją.

- Manote, A.Vilčinskas jos nenusipelnė?

- Jokiu būdu taip nesakau. Visada lenkiu galvą prieš pirmuosius trenerius. Bet šita akreditacija buvo pakeista anksčiau.

- Tuomet kaip LGČA prezidentas galėjo to nežinoti, jei ant minėto dokumento buvo Jūsų parašas?

- O kokia data to dokumento?

- Ar tai ką nors keičia, jei žmogus nebuvo informuotas nei prieš du mėnesius, nei prieš pat kelionę į Sočį?

- Nė vienos federacijos prezidentui nebuvo numatyta misijos akreditacija. Antanas tiesiog ne taip suprato tą akreditaciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"