TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Olimpinė bronza tauresnė už pasaulio čempionato auksą

2016 08 18 6:00
Donata Vištartaitė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Trečiadienio naktį namo parskridusi irkluotoja Donata Vištartaitė vis dar negali suvokti, kokią karjeros pergalę iškovojo. Olimpinėse žaidynėse ji su porininke Milda Valčiukaite (treneris – Kęstutis Keblys) laimėjo bronzos medalius dviviečių valčių varžybose.

Į Vilnių D. Vištartaitė grįžo be savo partnerės – M. Valčiukaitė nusprendė dar kelias dienas pasimėgauti olimpine Rio de Žaneiro atmosfera. „Aš labiau pasiilgau namų, – nusijuokė olimpiados prizininkė. – Brazilijoje buvome ilgiau kaip tris savaites. Pakankamai laiko, ir pailsėti spėjau.“

Mintyse – atostogos

– Ar jau apsipratote su mintimi, kad tapote olimpiados prizininkėmis? – paklausėme Donatos Vištartaitės.

– Parvežti iš olimpiados medalį yra neįtikimai smagu. Emocijos tarsi nuslūgo, tačiau su Milda vis dar negalime suvokti, ką padarėme. Reikia laiko norint suprasti tokio laimėjimo svarbą. Labai džiaugiamės, net sapnavome medalius. Šiuo metu nepamenu finalinio plaukimo starto akimirkos. Viskas vyko automatiškai. Visi sportininkai svajoja apie aukščiausios prabos medalį, bet mes patenkintos ir bronza. Nuolat apie tai galvojome.

– Ar olimpiadoje pasitaikė nenumatytų iššūkių?

– Nerimą kėlė oro sąlygos. Finalo išvakarėse buvo neaišku, ar dėl stipraus vėjo ir bangavimo varžybos įvyks. Tai slėgė psichologiškai, kėlė stresą. Tačiau viskas pavyko labai gerai.

– Prieš startą tikriausiai jautėte jaudulį. Kaip jį nugalėjote?

– Jaudulio tikrai buvo, tačiau mums pavyko susikaupti. Manau, padėjo mudviejų su Milda patirtis. Savo pasirodymo dar neanalizavome, bet daug klaidų, regis, nedarėme. Su vėju susidorojome, jau po pirmų 500 metrų plaukėme trečios ir išsaugojome šią poziciją iki finišo.

– Prieš trejus metus tapote pasaulio čempionėmis. Ar olimpinis medalis – tauresnis?

– Galima sakyti taip. Olimpinės žaidynės turi sunkiai nusakomą aurą. Vien pagalvojus apie olimpinį medalį apima jaudulys. Olimpiada vainikuoja visą sportininko karjerą, yra visų siekiamybė.

– Ar šis sezonas jau baigtas?

– Taip. Kurį laiką dar šiek tiek treniruosimės, palaikysime formą. Bet krūvio nedidinsime. Dėl įtempto treniruočių grafiko nebuvo kada suplanuoti atostogų, tačiau laiko poilsiui tikrai skirsime. Pabūsime su šeimos nariais ir draugais. Labai jų pasiilgome, nes sezono metu daug keliaujame, todėl matomės itin retai.

Nuvylė žaidynių organizavimas

– Jums tai buvo antroji olimpiada. Kuo ji skyrėsi nuo žaidynių Londone?

– Kadangi Londono olimpiada man buvo pirmoji, ji paliko neišdildomų įspūdžių. Tiesa, Rio de Žaneire tikėjausi įspūdingesnio renginio. Kai kurie sportininkai įsivėlė į nemalonius incidentus, todėl buvo baugoka palikti olimpinio kaimelio ribas. Ir pačiame kaimelyje netrūko organizacinių nesklandumų. Skalbykloje dingdavo drabužiai, tekdavo laukti krepšių atsiėmimo punktuose, strigdavo treniruočių planavimas. Buvo trukdžių, tačiau viską atperka medalis.

– Kokia situacija dėl Rio de Žaneiro vandens kanalo užterštumo ir uodų?

– Tik paskutinėmis dienomis įgėlė keli uodai, bet šių gyvių ten labai mažai. Nuo vandens nė viena neužsikrėtėme ir nesusirgome, nors žiniasklaidoje nuolat mirgėjo pranešimų apie kanalo užterštumą.

Komandą sudarė nedvejodamos

– Su M. Valčiukaite dvivietę irkluojate trejus metus. Prieš tai dalyvaudavote vienviečių valčių varžybose. Ar prieš susiburdamos į komandą nejautėte nerimo ir dvejonių?

– Ne. Jau pirmos mudviejų treniruotės įrodė, kad netrukdome viena kitai, nors tai būtų normalu sudarius naują duetą. Ankstesnis mūsų treneris Algirdas Arelis iš karto pasakė regintis labai gerą komandą. Jei ir abejojome savo galimybėmis, po pirmųjų startų visos dvejonės išsisklaidė.

– Tai patvirtino ir pirmą sezoną jūsų iškovotas pasaulio bei Europos čempionių titulas. Ar dažnai naujas duetas taip greitai pasiekia aukštumas?

– Iš tikrųjų nedažnai. Bent aš tokių pavyzdžių neprisimenu (juokiasi).

– Po ketverių metų vyks Tokijo olimpiada. Gal ten jau sieksite aukso medalių?

– Kol kas nenoriu nieko žadėti ir spėlioti. Galiu patikinti, kad su Milda ir toliau būsime komanda, rengsimės startams Tokijuje. O ten tikslas bus pasirodyti ne prasčiau negu Rio de Žaneire.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"