TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Olimpinis boksas: kodėl jis toks skandalingas

2016 08 20 6:00
Varžovą smarkiai apdaužęs airis Michaelas Conlanas (kairėje) buvo pripažintas pralaimėjusiuoju. AFP/Scanpix nuotrauka

Pasikeitus bokso varžybų teisėjavimo sistemai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse nukentėjo ne vienas kovotojas.

eisėjų sprendimus keiksnojo ir anksti iš varžybų pasitraukę mūsiškiai Eimantas Stanionis bei Evaldas Petrauskas, ir kitų šalių boksininkai. O didžiausiu skandalu virto ruso Vladimiro Nikitino ir airio Michaelio Conlano dvikova svorio kategorijos iki 56 kg varžybų ketvirtfinalyje.

Lemtingi pakeitimai

M. Conlanas gerokai aptalžė V. Nikitiną ir neabejojo savo pergale. Bet kai ringo teisėja pasibaigus kovai iškėlė ruso ranką, airis įsiuto ir ilgai negalėjo patikėti tuo, kas įvyko.

„Mano svajonė iškovoti olimpinį auksą buvo sužlugdyta. Tai tikras apiplėšimas“, – sielojosi M. Conlanas. Dėl naujosios tvarkos jis net negalėjo pateikti apeliacijos.

Ironiška, bet po patirtų galvos sužalojimų V. Nikitinas atsisakė kovoti pusfinalyje su amerikiečiu Shakuru Stevensonu. Tačiau namo išsivežė bronzos medalį.

Bokso specialistai piktinasi, kad teisingumo šioje olimpiadoje nėra – keliems boksininkams visiškai nepelnytai teko pralaimėti.

Vidas Bružas.Alfredo Pliadžio/LTOK nuotrauka

Viskas prasidėjo, kai Tarptautinė bokso federacija (AIBA) šiemet pakeitė pagrindines taisykles. Žaidynėse ne tik leista kovoti profesionalams, panaikinti apsauginiai šalmai, apeliacijų galimybė, bet ir pakeista taškų vertinimo sistema. Dabar kovą stebi penki teisėjai, o kompiuteris atsitiktinai atrenka trijų iš jų balsus. Skiriant taškus atsižvelgiama į smūgiavimo jėgą ir techniką, kovotojo agresyvumą, taktinį pranašumą, net kojų judesius. Kiekvieno teisėjo favoritas gauna 10 taškų, pasirodęs silpniau – 9. Todėl visi raundai baigiasi rezultatais 30:27 arba 29:28.

Nuo 1980 metų teisėjai tiesiog skaičiuodavo boksininkų tikslius smūgius, o paskui sumuodavo bendrus taškus. Tačiau AIBA nusprendė, kad ši sistema paseno, ir ėmėsi permainų.

Po skandalo, kilusio dėl M. Conlano, viešai teisintis teko AIBA vykdomojo komiteto nariui Tomui Virgetsui: „Reikia pripažinti, kad nauja sistema dar neveikia gerai. Turime ją tobulinti. Tačiau tai pereinamasis procesas – juk ir Roma ne per dieną buvo pastatyta.“

Tik nuo to nei M. Conlanui, nei E. Stanioniui, nei E. Petrauskui nė kiek ne lengviau. Iškalbingas ir kitas faktas – iš olimpiados bokso varžybų jau pašalinti septyni teisėjai, trys jų dirbo per lietuvių kovas.

Trūksta objektyvumo

Apie pasikeitusią taškų skaičiavimo sistemą „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Lietuvos bokso trenerių tarybos pirmininku Vidu Bružu.

– Kaip vertinate teisėjavimą olimpiadoje? Ar jis atrodo normalus?

– Nauja sistema būtų normali, jei arbitrai dirbtų objektyviai. Viskas priklauso nuo žmogaus sąžinės. Pagal dabartinius kriterijus taškų skaičiavimo sistema neišvengiamai tapo subjektyvi.

– Kuo AIBA motyvavo taisyklių pakeitimus?

– Norėta kuo ilgiau išlaikyti kovos intensyvumą ir atkaklumą, kad boksininkas nežinotų, ar pirmauja, ir kovotų maksimalia jėga visą laiką. Pagal senąją taškų skaičiavimo sistemą galėdavai įgyti pranašumą prieš oponentą, o tada atsitraukti, naudoti gynybinę taktiką. Žiūrovams būdavo neįdomu. Dabar, laimėjęs vieną raundą, pranašumo į kitą nenusineši. Norėta, kad sportininkai stengtųsi visus tris raundus. Akcentuojami smūgiai, iniciatyva, kovingumas.

– Taigi nauja sistema ne tokia ir bloga. Problema – objektyvumas?

– Taip, objektyvumo labai stinga. Nereikia kalbėti apie kompetencijos stoką – olimpiadoje dirba prityrę teisėjai, jiems tikrai nesunku perprasti naują sistemą. Pasikartosiu – tai sąžinės reikalas.

Atsiribojo nuo protestų

– AIBA nutarė neleisti teikti apeliacijų. Kuo pagrįstas šis keistas sprendimas?

– Kad nebūtų protestų (šypsosi). Padėtis absurdiška, nes teisėjavimas per bokso varžybas nėra toks objektyvus, kad nereikėtų apeliacijų. Visose sporto šakose įmanoma apeliuoti, aiškintis galimas teisėjų klaidas, o bokso – ne. Situacija tokia, lyg tave muštų, bet neturėtum galimybių apsiginti. Per Londono olimpiadą AIBA gavo daug protestų. Tad dabar padarė taip, kad niekas neprotestuotų. Daugeliui tai nepatiko.

– Ar gali kas nors keistis po olimpinių žaidynių?

– Visi laukia AIBA reakcijos. Kokį nors sprendimą juk turi priimti. Rio de Žaneire buvo ne viena kova, kuri baigėsi keistai.

– Ar pagrįstos kalbos apie galimą korupciją tarptautinės federacijos viršūnėlėse?

– Pasakysiu taip: tvarkos ten nėra, o problemų – daug.

– Bet ir pats AIBA atstovas T. Virgetsas pripažino, kad naują sistemą dar reikia tobulinti.

– Jis kalbėjo labai gražiomis frazėmis. Tačiau nesuprantu, kiek tas pereinamasis procesas gali trukti. Tarptautinės federacijos funkcijos ir yra imtis priemonių, kad visuomet laimėtų stipresnis. Dabar mažų valstybių boksininkams labai sunku konkuruoti su didesniųjų atstovais. Mes ir kvotų į varžybas gauname mažiau, o dar teisėjų subjektyvumas... Rusai, kazachai, uzbekai turi šitiek boksininkų ir trenerių, bet neįstengia švariai laimėti. Jei nesugeba parengti sportininkų, tai turėtų būti jų, o ne AIBA problema. Juokinga stebėti, kai silpnesnis sportininkas pripažįstamas nugalėtoju.

Sistemos įkaitai

– E. Staniono ir E. Petrausko pasirodymas – arbitrai juos, liaudiškai tariant, „nuteisėjavo“?

– Negaliu to komentuoti, bet teisėjų sprendimus pavadinčiau labai keistais. Esu įsitikinęs, kad ir E. Stanionis, ir E. Petrauskas buvo pranašesni už uzbeką Šachramą Gijasovą bei indą Manojų Kumarą...

– Kaip sportininkai jaučiasi dabar?

– Ne itin gerai, nusivylę. Tačiau reikia susitaikyti su tuo, dirbti toliau ir tikėtis, kad ateityje panašių dalykų nepasikartos. Daugiau nieko negalime padaryti.

– Taigi akivaizdu, jog boksas tapo kur kas subjektyvesnis, nei buvo iki šiol.

– Boksininkų kovos privalo būti gražios, o teisėjų sprendimai – pavyzdingi. Čia negali likti vietos nekompetencijai ir nesąžiningumui. Norom ar nenorom klystantys teisėjai turėtų būti baudžiami griežčiau – atimant licencijas ir ilgam laikui šalinant nuo varžybų. Žmonės 4 metus rengiasi olimpiadai, kasdien sunkiai dirba ir tikisi pergalių, o jų likimą nusprendžia pašalinės jėgos. Tai tas pats, lyg eitum į darbą ir už tai negautum atlygio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"