TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Olimpinis čempionas koją įkėlė į Vilnių

2014 09 04 6:00
Olimpiniai prizininkai Jevgenijus Sapronenka (kairėje) ir Igoris Vihrovas Vilniuje atidarė vieną moderniausių savo gimnastikos centrų. Sauliaus Ramoškos nuotraukos

Jei atsiverstume Latvijos istorijos knygą ir paskaitytume skyrių „Pirmas olimpinis čempionas“, ten išvystume įrašytą gimnastą Igorį Vihrovą. Visiems netikėtai triumfavęs 2000-aisiais Sidnėjuje latvis iki šiol neapleidžia šios sporto šakos ir stengiasi, kad ją pamėgtų net ką tik vaikščioti išmokę vaikai.

Per pokalbį su LŽ pirmasis nepriklausomos Latvijos olimpinis čempionas prisipažino niekada nepamiršiąs, kaip 2000-ųjų rugsėjo 25 dieną sportinės gimnastikos laisvųjų pratimų varžybų finale jam viskas sekėsi. Po šuolių nusileisdamas ant žemės jis nepadarė nė vienos klaidos. Taip būna tik kartą gyvenime.

Su sportininku kalbėjomės šią savaitę duris atvėrusiame beveik 500 kv. m plotą užimančiame Tarptautiniame gimnastikos klube Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Tai I. Vihrovo ir jo draugo – 2004 metų Atėnų olimpinių žaidynių sidabro medalininko Jevgenijaus Sapronenkos – projektas. Du gimnastikos klubus jie turi Rygoje ir Daugpilyje, tris – Maskvoje. Vilniuje atidarytas jau šeštas lavinamosios gimnastikos centras.

Už nuopelnus – salė

– Kas pasikeitė tapus pirmuoju Latvijos olimpiniu čempionu? – pasiteiravome Igorio Vihrovo.

– Mūsų valstybei tai buvo reikšmingas įvykis. Niekas nesitikėjo, bet man pavyko laimėti ir į Latviją parvežti pirmą olimpinį auksą.

Mano gyvenimas pasikeitė iš esmės. Iki olimpiados mano maršrutas buvo nuobodus: mokykla-salė-namai. Nieko daugiau nemačiau, tik treniruotes. Kai grįžau iš Sidnėjaus, važiavau mašina, visi į langą barškino ir sakė „šaunuolis“.

Ir toliau intensyviai sportavau. Dalyvavau 2004 metų žaidynėse Atėnuose, ten laimėti nepavyko. Juk mūsų šalis maža, sunku rengtis, kai valstybė nepadeda. Bet šioje olimpiadoje sidabrą iškovojo kitas Latvijos gimnastas J. Sapronenka.

Už mūsų nuopelnus olimpiniame centre Rygoje buvo pastatyta gimnastikos salė, kuriai pradėjome vadovauti ir dirbame ten iki šiol. Nusprendėme, jog reikia žmones artimiau supažindinti su šia sporto šaka, todėl pradėjome propaguoti lavinamąją gimnastiką. Ji skirta ne siekti sporto rezultatų, o harmoningai fiziškai vystytis. Paskui savo gimnastikos sales atidarėme Daugpilyje, Maskvoje, dabar – ir Vilniuje. Tai bene vienintelis sportas, kur nuo nulio gali pradėti užsiiminėti pusantrų ar dvejų metų vaikai.

Igoris Vihrovas atlieka pratimus ant žiedų.

Finale – be klaidų

– Medalis Sidnėjuje jums buvo netikėtas?

– Pergalės tikėtis buvo sunku, nes nemažai įtakos turėjo ir politika. Pasakysiu taip – olimpiados finale bet kuris sportininkas gali būti pirmas. Bet atsižvelgiant į politinius motyvus auksą Sidnėjuje turėjo laimėti Rusijos gimnastas (Aleksejus Nemovas – red.). Jis nuolatos laimėdavo įvairaus lygio turnyrų laisvųjų pratimų varžybas. Jei būčiau pasirodęs taip, kaip ir kiti favoritai, vilčių neturėčiau. Bet man Sidnėjuje laisvuosius pratimus pavyko atlikti visa galva geriau. Prisimenu, rezultatų skaičiavimas užtruko, todėl maniau, kad geriausiu atveju būsiu antras arba trečias. Tačiau teisėjai dirbo sąžiningai ir man skyrė pirmąją vietą. A. Nemovas liko antras.

Visi buvo nustebinti, kad finale man viskas sekėsi puikiai. Sportinėje gimnastikoje svarbiausia – po šuolio nusileidžiant nepadaryti žingsnio. Aš visus šuolius atlikau idealiai!

– Taip būna tik kartą gyvenime?

– Porąsyk anksčiau yra taip buvę, bet kad tai nutiks per svarbiausias gyvenimo varžybas – olimpiadą, ir dar – finale, niekada netikėjau. Juk per treniruotę iš dešimties šuolių tik du atlikdavau be klaidų – nusileidęs nepadarydavau žingsnio. Kur garantija, kad viską idealiai atliksiu olimpiadoje? Jos niekas neduos.

Gimnastika tapo populiari

– Iki šiol jaučiatės nacionaliniu didvyriu?

– Jei atsiverstumėte Latvijos istorijos knygą ir paskaitytumėte skyrių „Pirmas olimpinis čempionas“, ten pamatytumėte mano pavardę. Todėl puikiai suprantate, kaip galiu jaustis (šypsosi). Šio įrašo jau niekas neišbrauks. Juk buvusių olimpinių čempionų nebūna.

Žinoma, tai malonu ir verčia su šia našta, ne, ne našta, o atsakomybe toliau dirbti savo šalies labui.

– Po jūsų triumfo olimpinėse žaidynėse gimnastikos populiarumas Latvijoje išaugo?

– Žinoma. Juk mes, gimnastai, olimpinius medalius laimėjome ir 2000, ir 2004 metais. Tuo metu nebuvo kitos sporto šakos, kad dvejose iš eilės žaidynėse būtų pelnomi medaliai. Juolab Latvijos istorijoje iki tol joks šalies vyras gimnastas nebuvo pelnęs jokio olimpinio medalio. O čia iškart auksas! Paskui – sidabras.

Gimnastika krašte tapo populiari, todėl mes tuo pasinaudojome ir atidarėme savo gimnastikos klubą. Paaukojome 25 metus, kad mūsų vardai būtų žinomi. Dabar vardai dirba mums.

Tarptautiniame gimnastikos klube Vilniuje sportuoti gali vaikai nuo pusantrų metų.

Sunku be finansavimo

– Kokią matote gimnastikos situaciją Lietuvoje?

– Latvija ir Lietuva – mažos valstybės. Tokių šalių sportininkams sunku prasimušti, nes valstybės finansavimo, deja, beveik nėra. Latvijoje yra taip: parodyk rezultatą ar medalį - gausi finansavimą. Jei to neturi, 20 metų reikia kapstytis patiems, padedamiems tėvų ir rėmėjų. Kaip šiuo atveju Lietuvoje – nežinau.

Mūsų šalyje gausiai finansuojamas ledo ritulys ir krepšinis. O kitos sporto šakos gyvena taip, kaip išgali. Todėl iš tokių federacijų tikėtis gerų rezultatų – sunku.

– Kodėl nutarėte gimnastikos centrą atidaryti ne, tarkime, Taline, o Vilniuje?

– Mes specialiai neieškojome. Čia, Vilniuje, turime gerų draugų, kurie ir vadovaus gimnastikos salei. Jie susipažino su mūsų formatu, jiems patiko, todėl greitai radome bendrą kalbą. Mes nieko prieš plėsti tokį gimnastikos salių tinklą.

– Vilniuje atidarytame Tarptautiniame gimnastikos klube supirkta moderniausia įranga?

– Ir čia, ir kituose mūsų įkurtuose centruose naudojama prancūzų bendrovės „Gymnova“ įranga. Ši gamintoja yra oficiali olimpinių žaidynių ir Europos čempionatų gimnastikos įrangos tiekėja. Vilniuje daugiausia supirkta vaikiškos įrangos, bet ji pagal kokybę nesiskiria nuo skirtos suaugusiesiems. Ši salė viena geriausių iš mūsų turimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"