TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Olimpinis fechtavimosi turnyras ir jo atgarsiai Lietuvoje

2016 08 11 17:10

Rio 2016 olimpinėse žaidynėse baigėsi indvidualios fechtavimosi kovos. Daugausia medalių, net 4, pelnė Rusijos sportininkai. Po tris laimėjo Vengrijos ir Italijos sportininkai.

Šį turnyrą įdėmiai stebėjo ir Lietuvos špagos entuziastai. Viena iš seniausių olimpinių sporto šakų yra skirstoma į tris kategorijas pagal ginklo tipą. Atletai kaunasi špagomis, rapyromis ir kardais. Vėliau vyksta komandinės varžybos. Vyrai ir moterys kaunasi atskirai. Nors kiekvienai ginklo kategorijai taikomos skirtingos kovos taisyklės, visas vienija pergalei pasiekti reikalinga 15 taškų riba bei kovos laiko apribojimai.

Sunki vengrės pergalė bei korėjiečio triumfas

Šiemet olimpinį fechtavimosi turnyrą pradėjo moterų špagos turnyras, kuriame, kaip įprasta, kovėsi 64 geriausios pasaulyje sportininkės. Aukso medaliu pasidabino vengrė Emese Szász, po permainingos kovos nugalėjusi italę Rossellą Fiamingo. Iki finalo visas kovas užtikrinta persvara laimėjusi vengrė, finale vos neišleido pergalės iš savo rankų. Rezultatui esant 10:6 pralaiminti E. Szasz pademonstravo fantastišką fechtavimąsi ir perėmusi iniciatyvą sugebėjo išplėšti pergalę rezultatu 15:13. Bronzos medalį iškovojo Kinijos atsotovė, Sun Yiven, įveikusi pusfinalyje būsimai aukso medalio laimėtojai pralaimėjusią prancuzę Lauren Rembi.

Vyrų špagos finalas buvo itin įspūdingas. Jame susitiko dvidešimtmetis Pietų Korėjos atstovas Park Sang-Youngas, kuris pasaulyje reitinguojamas 21-as, bei dvigubai už savo oponentą vyresnis pasaulio čempionas ir ketvirtas pasaulyje vengrų fechtuotojas Géza Imre. Pastarasis olimpinį bronzos medalį yra laimėjęs 1996 metais Atlantos olimpinėse žaidynėse. Tai greičiausiai buvo paskutinės šio špagos meistro olimpinės varžybos. Finalą stebėjo ir savo šalies atstovą palaikė Vengrijos prezidentas Janas Aderas. Rezultatui esant 14:10, kai vengrą nuo aukso medalio skyrė tik viena, taikli ataka vilties Park Sang-Youngui atrodė nebėra, tačiau sportininkas netikėtai pakeitė taktiką ir, pademonstravęs fantastišką fechtavimąsi, pelnė penkis taškus iš eilės išplėšdamas nepakartojamą pergalę. Bronzos medalį laimėjo pirmą reitingą pasaulyje turintis prancūzas Gauthier Grumieras. Kovoje prasidėjusioje taškas į tašką, jis sugebėjo keliais taškais atsiplėšti nuo 13 reitingą pasaulyje turinčio šveicaro Benjamino Steffeno, kuris nesugebėjo rasti priešnuodžio puikiai prancūzo gynybai. Kova baigėsi rezultatu 15:11.

Istorinis Tuniso medalis bei užtikrinta italo pergalė

Moterų rapyros finalinėse kovose netrūko emocijų. Finale, pasibaigus kovos laikui, Londono olimpinių varžybų čempionė Elisa Di Francisca 11:12 nusileido antrai pasaulio rapyrai rusei Inai Deriglazovai. Dėl bronzos kovėsi tunisietė Boubakri Ines ir rusė Aida Šanajeva. Nors ilgą laiką rusė pirmavo, pirmą olimpinį fechtavimosi medalį savo šaliai pelnė, įspūdingą sportinį charakterį pademosntravusi ir rezultatą persvėrusi Tuniso atletė.

Vyrų rapyros turnyro finale taip pat netrūko intrigos. Jame susitiko pasaulyje pirmą reitingą turintis amerikietis Aleksandras Masialis bei antrą reitingą turintis italas Danielis Garozo. Nors ketvirtfinalio kovą prieš kitą italą Giorgio Avolo A. Masialis sugebėjo laimėti, panaikindams net 6 taškų deficitą, finale sėkmės jam pritrūko. Rezultatui esant lygiam, D. Garozo net 7 kartus iš eilės tiksliai pataikė į savo varžovą ir triumfavo bendru rezultatu 15:11. Dėl trečiosios vietos kovėsi rusas Timuras Safinas, jis užtikrintai įveikė britą Richardą Kruse 15:13.

Rusių finalas ir vengro dublis

Moterų kardo finale susitiko dvi rusės: Jana Egorian ir Sofija Velikaja. To paties trenerio treniruojamos fechtuotojos kovėsi pragamtiškai ir be didesnio užsidegimo. Visgi, po įspūdingos ir staigios atakos rezultatu 15:14 pergalę išplėšė visą kovą savo varžovę besivijusi J. Egorian. Dėl trečios vietos kovėsi dukart pasaulio čempionė Olga Kharlan ir vos dvidešimties metų prancūzė Manon Brunet. O. Kharlan, kuri jau turi iškovojusi bronzos medalį Londono olimpinėse varžybose, išliejo pyktį dėl pralaimėto pusfinalio ir užtikrintai laimėjo 15:10. Ukrainietė neslėpė ašarų ir už puikų fechtavimąsi iš arenos buvo išlydėta gausiomis, net ir tiesiogines oponentes, rusių atletes, palaikiusių sirgalių ovacijomis. Viena iš turnyro staigmenų tapo dukart olimpinės čempionės lietuvių kilmės amerikiečių sportininkės, Marielos Zagunis pralaimėjimas rusų atletei Jakterinai Diačenko trečiajame turnyro etape.

Vyrų kardo turnyre sau lygių vėl neturėjo vengras Szilágyi Áronas. Londono olimpiados aukso laimėtojas finale palaužė amerikietį Darylą Homerį rezultatu 15:8. Vengras užtikrintai pirmavo nuo pirmų kovos minučių ir neišleido iniciatyvos ik pat pergalingo kirčio. D. Homeris taip ir nesugebėjo atsigauti po daugybės jėgų pareikalavusio pusfinalio. Bronzos medaliu pasidabino Pietų Korėjos sportininkas, Kim Junghwanas rezultatu 15:8 nugalėjęs, per plauką į finalą vos nepatekusį iranietį Abedinį Mojtabą. Numeris vienas pasaulyje puikiai pradėjo kovą pelnydamas net 6 taškus iš eilės, taip nepalikdamas vilčių iraniečiui.

Olimpinių medalių dar teks palaukti

Pasak jau 13 metų su špaga savo gyvenimą siejančio Lietuvos fechtavimosi federacijos atstovo spaudai Jurgio Atroškevičiaus, šis sportas Lietuvoje nėra jokia naujiena. Pirmasis oficialus fechtavimosi čempionatas Lietuvoje įvyko 1949 metais – tai ir galėtume laikyti šio sporto sistemingo vystymosi mūsų šalyje pradžia. Turėjome ir vieną olimpietį – Juozą Udrą, dalyvavusį 1952 metų ir 1956 metų Olimpinėse žaidynėse, o po nepriklausomybės atkūrimo ryškiausi pasiekimai – Rasos Ažukienės 8 vieta Europos čempionate, Tomo Krasikovo 8 vieta Europos jaunimo čempionate, medaliai Šiaurės šalių čempionate įvairiose amžiaus grupėse, Rasos Rimgailienės auksas ir Jurijaus Mašalo bronza pasaulio veteranų čempionatuose. Lietuvos rinktinės nariai beveik kiekvieną mėnesį vyksta į varžybas užsienyje, kasmet dalyvaujama Europos ir pasaulio čempionatuose. Dažniausiai mūsų sportininkams pavyksta įsitvirtinti dalyvių sąrašo viduryje, tam tikru požiūriu esam stiprūs vidutiniokai. Europos fechtuotojams pakliūti į olimpiadą pagal reitingą – gana sudėtinga, kadangi konkurencija milžiniška. Bet to, šiuo metu suaugusę sportininkai neturi galimybės treniruotis profesionaliai – jiems tenka derinti olimpines viltis su nuolatiniu darbu kitose srityse.

Lietuvoje tampa vis populiaresnis

Pasak Vilniaus fechtavimo klubo trenerės Vilmos Kasiulynienės, šiuo metu Lietuvoje yra per tris šimtus aktyviai fechtavimu užsiimančių žmonių. Šiuo sportu domisi ar anksčiau domėjosi dar daugiau žmonių. Anot užsienyje trenerės patirtį gilinusios Vilmos, ši sportinė veikla Lietuvoje vienareikšmiškai populiarėja:darbą pradeda daug naujų trenerių, kuriasi nauji klubai. Nesenai prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prisijungę Šiauliai aktyviai bando atkurti fechtavimosi tradicijas šiame mieste. Daugelio Lietuvoje vykusių turnyrų ir čempionatų lauretė bei laimėtoja Vilma kartu su kitais špagų, kardų ir rapyrų entuziastais aktyviai stebi olimpinį turnyrą. Pasak jos, prognozuoti komandinių varžybų rezultatus labai sunku, fechtavimasis sunkiai nuspėjama sporto šaka. Nepaisant puikių individualių pasiekimų ir laimėtų medalių, komandinėse varžybose pergalę lems tik nuoseklus bendras darbas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"