TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Paauglių komanda sugriovė britų tvirtovę

2010 03 09 0:00
Treneriai R.Balžekas (antras iš kairės) ir W.Rota (kairėje) dėkoja savo auklėtiniams už pergalę.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Per Deviso taurės mačą, kuris praėjusį savaitgalį Vilniaus teniso arenos tribūnose visas tris dienas išlaikė aukščiausią įtampą, Lietuvos tenisininkai 3:2 nugalėjo Didžiosios Britanijos komandą. Gražesnės pergalės nė negalėtume įsivaizduoti Kovo 11-osios išvakarėse.

Žinome, kaip tenisas gerbiamas Anglijoje, kiek į jį kasmet investuojama ir kiek atgaunama po kiekvieno Vimbldono turnyro. Nei tada, nei dabar negalime lyginti savęs su daugiau nei šimtą metų teniso tradicijas puoselėjančia Jungtine Karalyste.

Kai buvome jauni...

Sovietiniais laikais Lietuva vienintelė iš penkiolikos pavergtųjų neturėjo nė vieno uždarojo teniso aikštyno. Ir treniruotės, ir varžybos vykdavo sporto salėse ant medinių grindų. Bet net ir tada sužibėdavo vienas kitas perliukas. Daugkartiniai Lietuvos čempionai vilnietis Vytautas Mažeika ir kaunietis Gracijus Remeikis galėjo išplaukti į plačiuosius vandenis net nykiais okupacijos laikais, jei pirmasis būtų sutikęs iš Vilniaus persikelti į Maskvą, o antrasis - išsižadėjęs Australijoje gyvenusio senelio...

Tuo metu jų bendraamžiai švedas Bjornas Borgas, amerikiečiai Vitas Gerulaitis, Jimmy Connorsas, britas Johnas Lloydas sukosi pasaulio teniso žvaigždyne. Žavūs, jauni, nepriklausomi.

Ir štai atėjo metas, kai viena eksžvaigždžių - J.Lloydas - atvyko į Lietuvą. Jau laisvą, per dvidešimt nepriklausomybės metų spėjusią pasistatyti ne vieną uždarąjį teniso aikštyną. Viešėdamas Vilniuje britų komandos kapitonas J.Lloydas prieš Deviso taurės pirmenybių Europos ir Afrikos zonos antrosios grupės mačą su Lietuva negailėjo gražių žodžių Vilniui ir šviesaus atminimo savo bičiuliui V.Gerulaičiui. Pastarajam lietuvių kilmės tenisininkui J.Lloydas 1977 metais pralaimėjo Grand Slam serijos turnyro finale Australijoje, tačiau tai nė kiek neatvėsino jų draugystės. 55-erių britas prisiminė harizmatiškąjį Vitą, kurio net ir dabar jam labai trūksta. Britų komandos kapitonas teigė, kad jam smagu viešėti Vito tėvų žemėje. Jis neslėpė, kad į Lietuvą atvyko tik pergalės.

Tačiau vakar išskrisdamas iš Lietuvos J.Lloydas, ko gera, pamiršo visus sentimentus, nes vyko į pragarą. Jo tėvynėje jau griaudėjo visa spauda - Didžioji Britanija 2:3 pralaimėjo Lietuvos paauglių komandai. Taip britų žiniasklaida pavadino mūsų vyrų teniso rinktinę, kurios amžiaus vidurkis - 17 metų. Iš tiesų paauglių komanda...

Ričardui Berankiui - devyniolika, Laurynui Grigeliui - aštuoniolika, Dovydui Šakiniui - septyniolika, atsarginiam Lukui Mugevičiui - penkiolika. O jiems vadovavęs treneris Remigijus Balžekas po mačo teigė nuo pradžių tikėjęs, kad lietuviai laimės.

Auksinio taško autorius

Šio mačo išvakarėse LŽ išspausdino pokalbį su rinktinės lyderiu Ričardu Berankiu, kuriam teko didžiausias krūvis. Niekas neleido sau net pagalvoti, kad Ričardas gali pralaimėti. Ir jis laimėjo. Abu susitikimus.

O šiandien pristatome lemiamo - auksinio - taško autorių Lauryną GRIGELĮ, kuris, pasitelkęs valią ir drąsą, galingu smūgiu nokautavo visą Didžiąją Britaniją.

- Pakomentuok penktadienio dvikovą su Jamesu Wardu.

- Aš pirmasis pradėjau penkių susitikimų mačą su britais. Tad buvau truputį susikaustęs. Manau nekaip servavau. Ir sunkiai tvarkiausi priimdamas varžovo padavimą. Tačiau žinojau, kad antroji mano dvikova bus geresnė.

- Kai sekmadienį žaidei lemiamą susitikimą, didžiulė atsakomybė Tavęs nesugniuždė, o Tavo pergalė tapo neįkainojama.

- Tai buvo geriausias mano mačas. Tiek emocijų dar nebuvau patyręs. Publika buvo fantastiška. Jos dėka nejutau jokio nuovargio, nors žaidžiau jau trečią dieną iš eilės. Mano varžovas Danielis Evansas žaidė gerai, bet, manau, šį kartą buvau geresnis už jį.

- Labai atsakingais momentais nebijodavai rizikuoti. Kas paskatino taip drąsiai žaisti?

- Prieš lemiamą susitikimą pasitarėme su treneriu ir nusprendėme, kad su D.Evansu reikia žaisti atakuojantį tenisą. Taip ir dariau. Ir beveik viskas pavyko.

- Ko norėtum palinkėti Lietuvos tenisui po tokio sėkmingo savo debiuto Deviso taurės turnyre?

- Linkiu, kad kuo greičiau tobulėtų perspektyviausi mūsų jauniai, kad kuo daugiau mūsų žaidėjų būtų pasauliniame reitinge. Ir kad kuo greičiau patektume į Deviso taurės pirmenybių pirmąją grupę, paskui ir į pagrindinę - pasaulinę.

- Kaip manai, ar lietuviams, svajojantiems apie tenisininko profesionalo karjerą, būtina išvykti treniruotis į užsienį?

- Šiuo metu, manau, kad būtina. Ten labai gerai organizuotas darbas, ten yra daugiau gerų įvairaus stiliaus žaidėjų. Aš nesigailiu, kad išvažiavau.

- Norėtųsi daugiau sužinoti apie Tave. Kaip atėjai į tenisą?

- Tiesiog tėvelis perskaitė viename Klaipėdos laikraštyje, kad buriama vaikų teniso grupė. Nutarėme pabandyti. Nuėjau - ir man iš karto patiko šis žaidimas.

- Kodėl jūsų šeima nusprendė palikti Klaipėdą ir išvykti į Italiją?

- Klaipėdoje mano teniso mokytoja Valdonė Povilionienė treniravo puikią žaidėją Aureliją Misevičiūtę. Kai ši patyrė traumą ir nusprendė nebetęsti tenisininkės karjeros, trenerė nutarė pailsėti. O aš norėjau sparčiai žengti į priekį. Kai mano tėveliai kreipėsi į kelias Italijos teniso akademijas, netrukus iš ten sulaukėme pasiūlymų. Tada su tėveliais ir išvykau į Italiją. Ten treniruojuosi netoli Milano - Brusaporte, Bergamo provincijoje. Mokausi vienuoliktoje klasėje. Internetu gaunu užduotis, o mokslo metų pabaigoje grįžtu į Lietuvą ir atsiskaitau už abu pusmečius.

- Kas Tave treniruoja Italijoje?

- Ta proga labai norėčiau padėkoti Italijoje su "Future Talent" komanda dirbantiems žmonėms. Mane ten treniruoja Williamas Rota, kuris drauge su manimi atvyko į Vilnių.

- Ar daug žaidi kasdien?

- Pirmoji treniruotė iš ryto trunka tris valandas, o po pietų - maždaug pustrečios.

- Gyveni su tėveliais?

- Taip. Tačiau namie nužsibūnu, nes dažnai važinėju į turnyrus.

- Ar yra tenisininkas, kurio žaidimas Tau daro didžiulį įspūdį?

- Man labai patinka Novakas Džokovičius. Manau, kad mano žaidimo stilius panašus į jo. Tik, žinoma, iki jo man dar kaip iki dangaus.

- Tikriausiai jau turi viziją, kur ir kada turėtum pakilti, kopdamas į pasaulio tenisininkų piramidę?

- Pirmiausia esu numatęs patekti į pirmąjį šimtuką. Per treniruotes ir varžybas atiduodu visas jėgas, tad tikiuosi, kad rezultatai ateityje turėtų tik gerėti.

- Ar dažnai lankaisi Lietuvoje?

- Gana retai - per metus čia praleidžiu maždaug porą savaičių.

Anksčiau, kai vasarą Vilniuje ant grunto vykdavo du iš eilės tarptautiniai vyrų turnyrai, dalyvaudavau juose. O kai dabar liko tik Prezidento taurė - atsisakyta V.Gerulaičio turnyro, - dėl vieno nebevažiuoju. Juolab man labiau patinka žaisti ant kietos dangos, tad ir stengiuosi kuo daugiau rungtyniauti ant "hardo" (angl. - kieta danga).

- Be teniso, kokiomis sporto šakomis domiesi?

- Patinka futbolas. Esu Milano "Inter" aistruolis.

- Itališkai kalbi?

- Jau beveik laisvai.

Lietuva - Didžioji Britanija 3:2

Pirmoji diena. Laurynas Grigelis (523) - Jamesas Wardas (252) - 4:6, 2:6, 4:6

Ričardas Berankis (198) - Danielis Evansas (257) - 6:1, 4:6, 7:6 (7:5), 3:6, 6:3

Antroji diena. L.Grigelis ir Dovydas Šakinis (858) - Colinas Flemingas (dvejetų reitingas 56) ir Kenas Skupskis (dvejetų reitingas 52) - 0:6, 7:6 (7:2), 5:7, 3:6

Trečioji diena. R.Berankis - J.Wardas 7:6 (7:4), 6:3, 6:4

L.Grigelis - D.Evansas 6:7 (7:6), 7:5, 6:0, 2:6, 6:4

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"