TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Padaugės olimpinių sporto šakų

2015 10 07 6:00
Karatistės Rita Pivoriūnaitė (dešinėje) ir Diana Mačiūtė prieš dvejus metus tapo pasaulio čempionato prizininkėmis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) sulaukė rekomendacijų į 2020 metų Tokijo vasaros olimpiados programą įtraukti penkias naujas sporto šakas.

Į olimpines žaidynes veržiasi beisbolas, softbolas, karatė, riedučių sportas ir alpinizmo atmaina – laipiojimas sienomis. Dar trys sporto šakos – boulingas, skvošas ir ušu – nesulaukė visuotinio pritarimo.

Demonstruoja ryžtą

Galutinį sprendimą IOC vykdomasis komitetas priims savo sesijoje per kitų metų Rio de Žaneiro olimpiadą Brazilijoje. Kol kas nepranešama, kiek sporto šakų bus įtraukta į olimpinę programą.

Beisbolas ir softbolas neseniai buvo olimpinėmis šakomis, tačiau neteko šio statuso po 2008 metų Pekino olimpiados.

Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai palankiai įvertino IOC ketinimus, mat visos penkios minimos sporto šakos yra populiarios Japonijoje. Ypač beisbolas ir karatė.

Tiesa, japonams teks priimti daugiau olimpiados svečių, nei buvo numatyta. Papildžius sporto šakų sąrašą, į žaidynes atvyktų 144 beisbolininkai, 180 softbolininkų, 80 karatistų ir po 40 riedučių sporto atstovų bei alpinistų.

„Visų penkių sporto šakų federacijos demonstruoja didžiulį ryžtą bei potencialą būti įtrauktos į olimpinių žaidynių programą“, – teigė Tokijo olimpiados organizacinio komiteto atstovas Fujio Mitarai.

Kiekvienai sporto šakai įsiliejimas į olimpinę programą būtų milžiniškas progreso šuolis.

Šansas karatistams

Tarptautinė karatė federacija (WKF) dar nuo 1999 metų bando nutiesti kelius į olimpiadą, tad su džiaugsmu priėmė IOC suteiktą šansą.

„Olimpiada yra milijono karatistų visame pasaulyje svajonė. Vienijame 190 nacionalinių federacijų, todėl manau, kad esame verti būti olimpinėje šeimoje“, – tvirtino WKF prezidentas Antonio Espinosas.

Manoma, kad visame pasaulyje karatė reguliariai užsiima apie 100 mln. sportininkų.

„Karatė šaknys glūdi Japonijoje, o šio sporto gimtinė yra Tokijas. Būtų simboliška olimpinėse žaidynėse debiutuoti būtent čia“, – pridūrė A. Espinosas.

Jei karatė sportas bus įtrauktas į olimpiados programą, Lietuvai atsiras gera proga papildyti olimpinių medalių kraitį. Mūsų karatė meistrai pastaraisiais metais nuolat laimi tarptautinius apdovanojimus.

Per du pastaruosius dešimtmečius Lietuvos karatistai pasaulio čempionatuose yra iškovoję 17 apdovanojimų, 5 iš jų – aukso. 2013-ųjų pirmenybėse Vilniuje čempionais tapo Margarita Čiuplytė ir Orestas Procas, sidabrą laimėjo Lukas Kubilius, bronzą – Rita Pivoriūnaitė, Diana Mačiūtė, Gabija Gudeliauskaitė, Diana Balsytė ir Andrius Miseckas.

Olimpinėse žaidynėse karatė būtų varžomasi kata ir kumitė rungtyse trijose svorio kategorijose.

2016-ųjų olimpiada

* XXXI vasaros olimpinės žaidynės Rio de Žaneire vyks kitų metų rugpjūčio 5–21 dienomis.

* Prognozuojama, kad olimpiadoje varžysis 10,5 tūkst. sportininkų iš 206 valstybių. Lietuvai, be krepšinio rinktinės, turėtų atstovauti apie 60 atletų.

* Rio de Žaneire bus varžomasi 28 sporto šakose. Mažasis regbis R-7 ir golfas debiutuos olimpinėje programoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"