TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Panevėžio Bosas - optimistas

2011 10 06 0:00
M.Savėnas (kairėje) apie Lietuvos rinktinės nesėkmes: "Jei kas nors galvoja, kad mums nusispjauti - labai klysta."
Erlendo Bartulio nuotrauka

Lietuvos futbolo čempionų Panevėžio "Ekrano" gretose vėl rungtyniauja žmogus, prieš keletą metų laikytas klubo simboliu ir neatsiejama jo dalimi - Mantas Savėnas.

Prieš savaitę per A lygos rungtynes su Marijampolės "Sūduva" 29 metų M.Savėnas "Ekrano" marškinėlius apsivilko po ketverių metų pertraukos. Panevėžio ekipoje saugas rungtyniavo 1999-2007 metais, vėliau trejus su puse metų praleido Rusijoje, atstovavo Novotroicko "Nosta", Novosibirsko "Sibir", Orenburgo "Gazovik" komandoms. Nepavykus įsitvirtinti Orenburge, vasaros pabaigoje M.Savėnas grįžo į Panevėžį, kur kelias savaites pasitreniravęs su gimtojo miesto klubu sudarė sutartį iki 2012-ųjų pabaigos su galimybe nutraukti ją anksčiau laiko. Kaip pats futbolininkas sako - grįžo, kad pasirengtų naujam karjeros šuoliui.

LŽ pokalbis su Mantu Savėnu - apie sugrįžimą namo ir nesėkmes Rusijoje.

"Sveikas sugrįžęs"

- Kodėl vėl pasirinkote "Ekraną"?

- Taip nutiko, kad kol nutraukiau sutartį su "Gazovik", perėjimų langas Europoje buvo pasibaigęs ir pakeisti komandos nespėjau. Didelio pasirinkimo neturėjau, nes sėdėti ant atsarginių suolo Orenburge pabodo, nutariau geriau padėti "Ekranui".

- Po rungtynių su "Sūduva" komandos treneris Valdas Urbonas jūsų žaidimo pagirti negalėjo...

- Pirmosios mano rungtynės pavyko ne taip, kaip tikėjausi. Iš tiesų su komanda tik įvažiavus į Marijampolę sužinojau, kad gavau oficialų leidimą žaisti. Buvau ne itin gerai pasirengęs, bet vėliau išsijudinau ir kitose rungtynėse su Gargždų "Banga" jaučiausi geriau.

- Kaip jus pasitiko Panevėžys?

- Ištikimiausi komandos gerbėjai - itin šiltai. Jie iškėlė vėliavą su užrašu "Sveikas sugrįžęs, Bosai!" Esu jiems labai dėkingas.

- Būtent Panevėžyje jums "prilipo" Boso pravardė. Kas ją sugalvojo?

- Tai buvo labai seniai, dar vaikystėje, per treniruotes. Nežinau, kodėl kažkas taip sugalvojo, nebūdavau nei lyderis, nei iniciatyvos imdavausi.

Ne laiku ir ne vietoje

- Lietuvoje sakoma, kad jei futbolininkas po pertraukos sugrįžta į A lygą, jo karjeroje tai yra žingsnis atgal.

- O aš sakau, kad geriau padaryti du žingsnelius atgal, kad vėliau galėtum žengti vieną didelį į priekį. Įvairių ekspertų nuomonių pilna ir neverta jų paisyti. Man jau pakaks trinti "Gazovik" atsarginį suolą, geriau grįžti namo ir gauti žaisti. O po to žiūrėsime.

- Ką Lietuvos futbole radote po 4 metų?

- "Ekranas" visada garsėjo kaip stabilus klubas, laiku mokantis algas ir turintis stiprią sudėtį, draugišką kolektyvą. Po ketverių metų radau vos tris žaidėjus, su kuriais žaidėme anksčiau, bet su visais kitais taip pat sutariu puikiai. Net su treneriu V.Urbonu anksčiau yra tekę žaisti kartu.

- Kodėl jums nesisekė "Gazovik" komandoje?

- Visur įvyksta įvairiausių dalykų, bet dažniausiai jie nutinka man. Aš - lyg užkeiktas. Tikrai nesu problematiškas ir konfliktiškas. Su "Gazovik" treneriu Konstantinu Galkinu nesutapo požiūris į futbolą. Jis nematė man vietos aikštėje. Kantrybė trūko, kai grįžęs iš rinktinės stovyklos net nebuvau įtrauktas į 18 žaidėjų sąrašą Rusijos pirmenybių rungtynėms. Sako: nesi pasirengęs. O aš kaip tik po rinktinės rungtynių buvau geros formos. Treneris žadėjo, kad "Gazovik" šiemet kovos dėl iškilimo į Rusijos aukščiausiąją lygą. Dabar kovoja dėl išlikimo pirmojoje. Po pirmojo rato komandą paliko 13 žaidėjų, atėjo 11 naujų.

- Tačiau ir "Sibir" klube jums nesisekė...

- Taip jau gavosi, kad nesivėliau į konfliktus, tačiau nesisekė. Dabar pagalvojau, kad kartais vertėjo įžiebti tą kibirkštį.

Rusijoje man tik pirmieji dveji metai buvo geri, kai žaidžiau "Nosta" komandoje ir vėliau su "Sibir" patekome į aukščiausiąją lygą. Po to patekau ne ten, kur turėjau, ne laiku ir ne vietoje, kur savi žaidimai galbūt vyko... Nieko baisaus, man 29-eri, o ne 39-eri, dar galiu žaisti.

Apie nesėkmes

- Ne paslaptis, kad A lygos žaidėjai į nacionalinę rinktinę kviečiami retokai. Nebijote prarasti pozicijų rinktinėje?

- Galima sakyti, tvirtų pozicijų joje ir neturėjau. Kiekvieną kartą pakviestas į rinktinę stengiausi įrodyti savo vertę. Anksčiau kvietė, dabar nekviečia. Ką gi, nenusimenu.

- Vos prieš mėnesį jus kvietė, nors nežaidėte jokiame klube...

- O dabar, kai suradau klubą, nekviečia (juokiasi). Tai sprendžia trenerių štabas, ne aš.

- EURO 2012 atrankos ciklas Lietuvai tapo nusivylimu. Kodėl mums taip nepasisekė?

- Regis, ir kolektyvas geras, ir nusiteikimas nėra prastas. Niekada negalvojome apie lengvas rungtynes. Tačiau mums, lietuviams, vis kažko pritrūksta, vis kažkas atsisuka prieš mus. Tikriausiai trūksta tos sportinės sėkmės.

- Ar po nesėkmių atmosfera komandoje nesuprastėja?

- Mums patiems būna labai nemalonu. Jei kas nors galvoja, kad mums nusispjauti - labai klysta. Ilgai galvojame apie tuos pralaimėjimus, išgyvename dėl žiūrovų, kurie mus palaiko. Tikiuosi, kad vyrai bent kiek pataisys padėtį paskutinėse rungtynėse su Čekija antradienį Kaune. Kaip žinoma, galime pralaimėti bet kam, bet ir nugalėti bet ką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"