TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Paplūdimio tinklinis turi etatines medalininkes

2012 08 23 8:06
M.Povilaitytė (kairėje) ir I.Dumbauskaitė jau žino tikrąją medalio kainą./Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos paplūdimio tinklininkės septyniolikmetės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė per vieną dieną dukart verkė - pirmąsyk karčiomis pralaimėjimo ašaromis, antrąkart - švytinčiomis bronza.

Šį sezoną susiplanavusios nuskinti po tris medalius jaunosios sportininkės ryžtingai įgyvendina svajones. Liepos viduryje Kipre jos tapo pasaulio jaunimo iki 19 metų čempionėmis, o pirmadienį iš Austrijos parvežė Europos jaunimo iki 20 metų čempionato bronzą.

Klaipėdietės I.Dumbauskaitės ir M.Povilaitytės iš Tytuvėnų duetas nepalūžta, kai, regis, jau viskas prarasta. Monika į Austriją vyko beveik nesitreniravusi, stipriai skaudančia nugara. Po pergalės ketvirtfinalyje ji krito ir pravirko iš skausmo, nebegalėdama pajudėti. Treneriai ją masažavo, maitino vaistais, ir ji atlaikė. Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas ir vienas sportininkių trenerių Marius Vasiliauskas bei su merginomis dirbantis Tadas Donėla sunkiai tramdė ašaras, kai merginos kovodamos dėl bronzos nugalėjo ruses.

Mažajame finale lietuvės po labai atkaklios ir permainingos kovos įveikė antrąjį reitingą varžybose turėjusias ruses Ksenią Dabizhą ir Anną Garbunovą 2:1 (21:16; 15:21; 15:12). "Mačo pabaigoje jaučiau, kad reikia valerijono. Širdis pradėjo keistai kalatotis. Galima ir "užlinkti" stebint tokią pabaigą", - taip M.Vasiliauskas apibūdino savo fizinę būklę per bronzinę merginų dvikovą.

Tarp 24 čempionate dalyvavusių komandų tik 13 reitingą turėjusios Ieva ir Monika Austrijoje per tris dienas sužaidė aštuonias dvikovas, iškovodamos septynias pergales. Laimėjusios keturių porų A grupės turnyrą, o atkrintamosiose varžybose įveikusios olandes, ukrainietes ir ruses, pusfinalyje mūsiškės 0:2 (18:21, 18:21) neatsilaikė prieš lenkes Katarzyną Kociolek bei Jagodą Gruszczynską. Šias varžoves lietuvės prieš mėnesį nugalėjo pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionato finale.

Pernai Vilniuje surengtame Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate auksą laimėjusios, o šiemet jau po du medalius nuraškiusios I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė iš Austrijos į Lietuvą grįžo laimingos.

Bronza saldi

- Jums tai buvo sunkiausias čempionatas?

I.D. - Man psichologiškai sunkesnis buvo pasaulio čempionatas. Tačiau kaip ir prieš pasaulio pirmenybes, Austrijoje tyliai svajojome apie medalius. Apie jų spalvą negalvojome.

M.P. - Mūsų tikslas buvo patekti į šešetuką. Pirmos šešios vietos Europoje užtikrina teisę kitąmet žaisti pasaulio jaunių čempionate.

- Savo gerbėjus išpaikinote aukso medaliais. Ar ši bronza jums saldi?

M.P. - Taip, nes buvo labai sunku pusfinalyje. Kai šią kovą pralaimėjome, palūžome. Buvo daug ašarų. Bet paskui susitvarkėme - manėme, reikia pasistengti dėl trečiosios vietos, nes tai irgi medalis.

I.D. - Pusfinalyje nepadarėme to, ką liepė treneriai. Buvo skaudu, nes labai norėjome žaisti finale. Bet džiaugiamės tuo, ką turime, nes mačas dėl bronzos buvo sudėtingiausias. Su tomis pačiomis rusėmis žaidėme jau trečią kartą. Ankstesnius du sykius jas pavyko nugalėti.

Laimi drąsesni

- Treneris M.Vasiliauskas prisipažino, jog stebint kovą dėl trečiosios vietos jam prireikė valerijono.

I.D. - Sunkiau žiūrėti, nei žaisti. Man irgi būdavo baisu žiūrėti, kai treneriai žaisdavo Lietuvos čempionate (juokiasi).

- Kur jūsų stiprybė, kad daugumą varžovių įveikiate mačo pabaigoje?

I.D. - Susitarimas, didelis noras. Gal treneris gali pasakyti?

M.V. - Per varžybas dėl trečiosios vietos pirmą partiją laimėjo lietuvės, antrąją - rusės. Visus kamuolius merginos padavinėjo į silpniau žaidžiančios rusės pusę. Bet ta "silpnoji" tądien žaidė labai gerai. Baigiantis kovai mūsų merginos pradėjo padavinėti kamuolį geresniajai žaidėjai, šios širdis neatlaikė - varžovė pralaimėjo visą pabaigą. Trečioje partijoje mes atsilikome 9:11, o laimėjome 15:12. Šiame sporte laimi drąsesnis, kovingesnis, mokantis susikoncentruoti dvikovos pabaigoje. Mūsų žaidėjų geros širdys, belieka sutvarkyti taktiką ir techniką.

I.D. - Kai atsilikome 9:11, pamanėme - negi grįšime namo be medalių? Ketvirtoji vieta yra tragiškiausia. Supratome, kad reikia kažką daryti...

Apšilimas gatvėje

- Kaip atsitiko, kad prieš lemiamą čempionato kovą apšilinėti teko gatvėje ant asfalto?

I.D. - Turėjome problemų dėl transporto. Sportininkai buvo išmėtyti per septynis viešbučius. Iš ryto 7.30 val. paskambinau, kad autobusiukas atvažiuotų mūsų paimti, bet iki 8 valandos niekas neatvažiavo. Mačas turėjo prasidėti 9 valandą, todėl apšilimą - tempimo pratimus - pradėjome daryti gatvėje. Visaip būna (juokiasi).

- Austrijoje žaidėte aštuonis mačus, iš jų net keturis - pagrindinėje aikštelėje. Esate organizatorių favoritės?

I.D. - Pogrupyje teko žaisti su šeimininkėmis austrėmis, tad natūralu, jog mačas vyko pagrindinėje aikštelėje. Kova su rusėmis dėl patekimo į ketvertą - labai svarbi. Organizatoriai žinojo, kad mes su jomis žaidėme pasaulio čempionato pusfinalyje. O pusfinaliai ir finalai visada žaidžiami centrinėje aikštelėje.

- Ar jaučiate, kad varžovių požiūris į jus keičiasi?

I.D. - Prieš moterų varžybas nejaučiame ypatingo jaudulio ar baimės. Varžovės žino mūsų laimėjimus jaunių kategorijoje, o geresnės komandos net nežaidžia su mumis visa jėga. O su bendraamžėmis varžovėmis - lenkėmis, rusėmis - gerai sutariame. Jos puikiai mus pažįsta. Kai atvažiuojame į varžybas, nebesame pilkos pelytės, nors ir stengiamės neišsišokti (juokiasi).

M.V. - Rusijos treneriai jau turi alergiją lietuvėms - per mėnesį rusės tris kartus pralaimėjo mūsiškėms labai svarbiose varžybose. Treneriai nelabai džiaugiasi, varžovėmis gavę mūsų merginas.

Pakėlė ant kojų

- Monika, turėjote rimtų problemų dėl nugaros?

M.P. - Jau prieš išvykstant į Austriją kamavo skausmai. Ir iki šiol tas pats - neaišku, kas yra. Kai patekome į šešetą, po varžybų atsisėdau ant žemės - man buvo visiškai blogai.

I.D. - Kai nuėjau pasirašyti rungtynių protokolo, žiūriu, Monika klūpo ant žemės, padėjusi galvą ant suolelio ir verkia. Klausiu, kas yra, sako negalinti atsikelti. Buvo daug streso. Treneris ramino: patekote į šešetą, o dabar - kaip bus, taip.

M.P. - Bet treneriai pamasažavo, davė vaistų, ir pakilau (šypsosi).

M.V. - Prieš Europos čempionatą buvome pas medikus, padarė nuotraukas, sakė, yra stipriai patemptas raumuo. Reikia ramybės - nesportuoti. Bet tai jau sezono pabaiga, mes buvome nusprendę važiuoti į šias varžybas. Vykdami nežinojome, kiek mačų žaisime ir ar iš viso žaisime. Todėl bronzos medalis turi didelę vertę. Dar du savaitgaliai - ir merginos turės ramybę.

- Kas vyks per tuos savaitgalius?

M.V. - Trečiadienį (vakar - red.) merginos išvyksta į Zelenogradską (Kaliningrado sritis, Rusija), Rytų Europos moterų čempionato finalines varžybas, kuriose dalyvaus aštuonių valstybių stipriausi duetai. O dar kitą savaitgalį keliaus į Suomiją, moterų "World Tour" serijos varžybas.

- Ko iš merginų tikitės?

M.V. - Prieš sezoną kalbėjome, kad šiemet reikia trijų medalių. Du laimėjome. Trečias buvo numatytas Kanadoje, kur vyko pasaulio (iki 21 metų) čempionatas. Bet nežinojome, ar į jį pateksime, nes pernai Europos (iki 20 metų) čempionate merginos buvo devintos. Nepatekome. Tad bandysime medalio siekti Kaliningrade.

Plaukė su R.Meilutyte

- Turėjote laiko pasidomėti, kaip Londone vyksta olimpinės paplūdimio tinklinio varžybos?

I.D. - Žinoma. Finalo dieną buvome turnyre Lichtenšteine. Per olimpinį moterų finalą mums teko žaisti, o vyrų finalą drauge žiūrėjome. Domėjomės ne tik paplūdimio tinkliniu. Sekėme lietuvių pasirodymą Londone. Po Rūtos Meilutytės ir Lauros Asadauskaitės finalinių pasirodymų verkiau ir džiaugiausi. Su R.Meilutyte, galima sakyti, kartu plaukiau (juokiasi). Sportininkai puikiai žino, kokios tai emocijos.

- Olimpinio paplūdimio tinklinio moterų varžybų finale susikovė amerikietės. Jauniausiai finalininkei - 30 metų, vyriausioms - po 35-erius. Koks amžius yra pati branda paplūdimio tinklinyje?

M.V. - Tarp 30 ir 35 metų. Bet stipriausiųjų ketverte buvo du 39-erių vyrai. Tai sporto šaka, kurioje galima ilgai varžytis.

- Vadinasi, merginos turi dar bent dešimties metų rezervą?

M.P. - Mes norime greičiau...

- Apie Rio de Žaneiro olimpiadą jau pasvajojate?

I.D. - Tai mūsų pagrindinis tikslas, labai norime dalyvauti olimpiadoje.

Kai kas nepatinka

- Kas jums patinka paplūdimio tinklinyje ir kas ne?

I.D. - Nepatinka, kai būna dvylika laipsnių šilumos ir lyja.

M.P. - Nepatinka žaisti trumpa apranga. O jei labiau kas nepatiktų, mes nebūtume tinklininkės. Tai nuostabus sportas.

M.V. - Manau, dar joms nepatinka verkti pralaimėjus.

I.D. - Bet tokių emocijų irgi reikia. Jos užgrūdina.

M.V. - Per vieną dieną merginos paverkė ir iš liūdesio, ir iš džiaugsmo.

- Ar lieka laiko sau, draugams, koncertams?

M.P. - Būna laisva viena ar dvi dienos per savaitę.

M.V. - Dabar visi draugai "facebooke".

I.D. - Na, treneri... (tarsi supyko). Mokslo metais nelabai galiu sau leisti linksmintis.

M.P. - Kasdien treniruojamės po du kartus, tad nelabai ir norisi kur nors eiti.

I.D. - Vasarą kiek laisviau, bet vis tiek reikia laikytis režimo, negalima paleisti vadelių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"