Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Pasaulio biatlono čempionate lietuviai varžysis senomis slidėmis

 
2017 02 09 6:00
Biatlono federacijos vadovai tikisi, kad iškeltus tikslus gali įvykdyti Tomas Kaukėnas.
Biatlono federacijos vadovai tikisi, kad iškeltus tikslus gali įvykdyti Tomas Kaukėnas. AFP/Scanpix nuotrauka

Austrijos miestas Hochfilcenas vienuolika dienų bus pasaulio biatlono varžybų sostine. Šiandien čia prasideda 49-asis šios nenuspėjamos žiemos sporto šakos pasaulio čempionatas.

Austrijoje vyrų ir moterų rungtyse bus išdalyta po 5 medalių komplektus, dar 1 komplektas atiteks mišrių estafečių prizininkams.

Lietuvai šiose planetos pirmenybėse atstovaus 8 sportininkai. Vyrų varžybose dalyvaus Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia ir Rokas Suslavičius, moterų – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Natalija Paulauskaitė ir ketverių olimpinių žaidynių dalyvė Diana Rasimovičiūtė-Bricė.

Jau šiandien mišriose estafetėse startuos N. Kočergina, D. Rasimovičiūtė-Bricė, V. Strolia ir R. Suslavičius. Penktadienį vyks moterų sprinto varžybos, šeštadienį sprinto rungtyje kovos vyrai.

Arūnas Daugirdas: „Yra valstybių, kurios nekultyvuoja biatlono, nes neturi tradicijų arba nemato perspektyvos. Mes turime ir perspektyvą, ir tradicijas. Tik kodėl nėra noro daugiau investuoti į šią sporto šaką?“ Alinos Ožič nuotrauka
Arūnas Daugirdas: „Yra valstybių, kurios nekultyvuoja biatlono, nes neturi tradicijų arba nemato perspektyvos. Mes turime ir perspektyvą, ir tradicijas. Tik kodėl nėra noro daugiau investuoti į šią sporto šaką?“ Alinos Ožič nuotrauka

Daugiausia tikimasi iš T. Kaukėno

– Ar estafetėje mūsiškiai gali pasirodyti geriau nei pernai, kai užėmė 23 vietą? – „Lietuvos žinios“ kalbino Lietuvos biatlono federacijos prezidentą Arūną Daugirdą.

– Viskas priklausys nuo to, kaip susiklostys lenktynės. Jei seksis mūsiškiams taikliai šaudyti, gali užimti ir aukštesnę vietą. Didelių vilčių į mišrią estafetę nededame. Iš vaikinų pavardžių patys matote – treneriai nusprendė į estafetę pasitelkti ne pagrindinius sportininkus. Pagrindiniai mūsų atletai rengiasi individualioms rungtims. Jų daug, programa ilga. Be to, pagrindiniai mūsų vaikinai pastaruoju metu kiek sirguliavo, todėl norime pataupyti jų jėgas.

– Mūsų lyderiams keliate tikslus patekti į trisdešimtuką. Ar tai įmanoma?

– Manau, kad T. Kaukėnas pajėgus įgyvendinti šią užduotį. Tai jis jau pademonstravo pasaulio taurės varžybose pelnęs įskaitinius taškus. Be to, pasaulio čempionate kovoti galbūt lengviau, nes yra apribota didžiųjų rinktinių kvota. Čia valstybei vienoje rungtyje gali atstovauti ne daugiau kaip keturi sportininkai, o pasaulio taurės varžybose – net septyni. Mes, tiesa, vienoje rungtyje galime deleguoti tik tris atletus, bet vis tiek tai palengvina mūsų atstovų galimybes.

O D. Rasimovičiūtė-Bricė šį sezoną startuoja labai banguotai, todėl sunku vertinti jos galimybes. Kalbėjausi su ja antradienį. Diana gerai nusiteikusi. Ji – kovotoja. Ir pasaulio taurės varžybose ne specialiai užima žemesnes vietas. Toks sportas. Jei Diana patektų į trisdešimtuką, tai būtų fantastiškas rezultatas.

– Hochfilceno trasos mūsiškiams pažįstamos?

– Net labai gerai. Hochfilcene mūsų komanda sutiko Naujuosius metus, čia ji stovyklavo.

– Varžybos Austrijoje traktuojamos kaip vienas pasaulio taurės etapų?

– Taip. Visos individualios rungtys yra įskaitinės. Todėl mums labai svarbu ne tik dėl užimtų vietų planetos pirmenybėse, bet ir dėl kaupiamų taškų pasaulio taurės varžybų komandų įskaitoje. Šie taškai lems, kiek turėsime sportininkų kitų metų žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange.

Keistas požiūris į biatloną

– Kaip vertinate šio sezono lietuvių rezultatus pasaulio taurės varžybose?

– Tikėjomės geresnio pasirodymo. Mūsų sportininkai neatrodo prasčiau nei praėjusį sezoną. Išnagrinėję techninius protokolus matome, kad didžioji dalis mūsų biatlonininkų yra pagerinę asmeninius rezultatus. Kalbu apie greitį, taiklumą. Bet ne visada įvertiname tai, kad kiti taip pat nemiega ir padaro dar daugiau. Mes atrodome geriau nei pernai, bet varžovai – dar geriau.

Ne kartą minėjau, kad nuo sezono pradžios turėjome problemų dėl finansavimo. Netekome trenerio, buvo problemų dėl aptarnaujančio personalo. Paprasčiausiai trūko žmonių, nes tai kainuoja. Įsigyti naujausią inventorių pavėlavome, nes neturėjome pinigų. Iš gamintojų T. Kaukėnui gavome tik vieną porą naujausių slidžių. Čia mes stringame, nes kitos rinktinės prieš sezoną atnaujino visą savo inventorių.

Tomas pusę sezono čiuožė savo dvejų metų senumo slidėmis, nes nebuvo galimybių atsinaujinti. Jei būtume žinoję federacijos biudžetą ir galimybes įsigyti slidžių, dar praėjusį sezoną būtume užsakę jų bent po keturias poras sportininkams. Bet buvo neaiškumų dėl pinigų, sukome galvą, kaip išgyventi, kaip užtikrinti sportininkų pasirengimą, nuvežti juos į stovyklą, sumokėti maistpinigius.

Lietuvoje vyksta sporto reorganizacija, į olimpinę atranką šalies sporto organizacijos žiūri keistai. O juk 2017-ieji yra svarbiausi, nes šiemet vyksta olimpinė atranka. Niekas iš mūsų sportininkų nesitiki medalių, todėl, matyt, ir požiūris į biatloną Lietuvoje yra atitinkamas. Palyginti su konkurentais, mes esame vargingesni. Taip, mūsų sportininkai varžosi pasaulio taurės varžybose, bet kad jose pakiltų aukščiau, reikia didesnių investicijų.

Juk yra valstybių, kurios nekultyvuoja biatlono, nes neturi tradicijų arba nemato perspektyvos. Mes turime ir perspektyvą, ir tradicijas. Tai esame įrodę jau ne kartą. Tik kodėl nėra noro daugiau investuoti į šią sporto šaką? Mes tik dabar turėsime naują šaudyklą. Kodėl to nebuvo galima padaryti prieš penkiolika metų? Kodėl nebuvo galima sukurti internatuose biatlono sporto grupių? Tai dalykai, kurie visą gyvenimą egzistavo vasaros sporto šakose. Mums sako: kodėl vasaros sporto šakos turi medalių? Aš atsakau: jei turėtume tokias pačias sąlygas, kaip ir vasaros sporto šakos, gal ir mes turėtume medalių.

Tarsis, kaip bausti

– Hochfilcene jūs dalyvausite Tarptautinės biatlono sąjungos kongrese. Gal žinote, kas jame numatyta svarstyti?

– Jis rengiamas dėl visą pasaulį sudrebinusio Rusijos sportininkų dopingo skandalo. Negalima užsimerkti prieš tai, kad Rusijos valdžia toleravo ir skatino dopingo vartojimą. Reikia ko nors imtis ir visa tai sustabdyti. Kongrese bus sprendžiama, kokiomis priemonėmis tai stabdyti. Kiek žinau, bus kalbama apie baudas sportininkams ir nacionalinėms federacijoms. Yra daug pasiūlymų iš įvairių valstybių. Susipažinau su Balkanų valstybių pasiūlymais. Pavyzdžiui, prieš svarbiausias varžybas sportininkai suserga, jiems leidžiama atlikti tam tikras procedūras, bet nežinoma, kas slypi už tų procedūrų. Nes tai neviešinama. Balkanai siūlo visa tai paviešinti. Nes galbūt tuo užsiima ne tik Rusija.

Atranka į olimpiadą

* Kiek mūsų biatlonininkų matysime 2018-aisiais Pjongčange, priklausys nuo to, kaip šį sezoną pasaulio taurės varžybose pasirodys vyrų ir moterų komandos.

* 2015–2016 metų sezonas mūsų komandoms baigėsi neblogai. Minimalūs tikslai įvykdyti, o vyrai net pranoko lūkesčius. Vyrai pasaulio taurės varžybose užėmė 20 vietą, moterys liko toje pačioje 22 pozicijoje.

* Šio sezono maksimalūs tikslai – vyrų ir moterų komandų pasaulio taurės varžybose patenka į dvidešimtuką. Vidutiniai tikslai – viena ekipa dvidešimtuke, kita – ne žemiau už 22 vietą. Minimalūs tikslai – kad po sezono mūsų vyrų ir moterų komandos būtų ne žemiau nei 22 vieta.

* Jei po šio sezono atrankos vyrų komanda išsilaikytų dvidešimtuke, o moterų komanda pasaulio taurės įskaitoje patektų į dvidešimtuką, turėtume net po penkis vyrų ir moterų kelialapius. Jei komandos užimtų 21–22 vietas – po du kelialapius. Jeigu mūsų moterys ir vyrai užimtų 23–28 vietas, tuomet į olimpiadą galėtų pretenduoti tik mūsų sportininkai pagal geriausią rezultatą tarp tų atletų, kurių atstovaujamos valstybės irgi nepateko į 22-uką.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"