Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
SPORTAS

Pasaulio čempionas - prieš šachmatų Mozartą

 
2013 11 06 6:00
V.Anando ir M.Carlseno tarpusavyje žaistų partijų santykis naudingas pasaulio čempionui - 6:3, tačiau dvi pastarąsias laimėjo pretendentas į šachmatų karūną. AFP/Scanpix nuotrauka

Artėja didžiųjų šachmatų šventė - lapkričio 7-28 dienomis Indijos mieste Čenai vyks iškiliausių pastarojo laikotarpio didmeistrių mačas dėl pasaulio čempiono karūnos.

Titulą ginsiančio 43-ejų Indijos šachmatininko Viswanathano Anando varžovas 12 partijų mače - šachmatų Mozartu vadinamas talentas iš Norvegijos Magnusas Carlsenas, kuriam lapkričio 30 dieną sukaks 23-eji.

Pirmoji partija bus žaidžiama šeštadienį.

Skirtingos patirtys

1988 metais tapęs pirmuoju didmeistriu savo šalyje V.Anandas užsibrėžė tikslą ir atkakliai skynėsi kelią šachmatų karaliaus sosto link. Garsindamas Indiją pasaulyje jis susilaukė išskirtinio dėmesio ir pelnė didžiulę pagarbą savo krašte. V.Anandas pirmą kartą pasaulio čempionu tapo 2000 metais ir šį titulą išlaikė iki 2002-ųjų. 2007 metais Meksike (Meksika) kovodamas dėl pasaulio karūnos V.Anandas įveikė Vladimirą Kramniką iš Rusijos. Po metų Bonoje (Vokietija) žaisdamas su tuo pačiu pretendentu indas apgynė pasaulio čempiono titulą. 2010-aisiais Sofijoje iš sosto jį bandė išversti varžybų šeimininkas bulgaras Veselinas Topalovas. Nesėkmingai. O 2012 metais Maskvoje V.Anandas išsaugojo titulą, atsilaikydamas prieš Izraelio didmeistrį Borisą Gelfandą.

Danijos didmeistrio P.H.Nielseno protą labai vertina abu mačo dėl titulo varžovai. /aekchessclub.blogspot.com nuotrauka

Dabar karūną iš V.Anando bandys paveržti jaunasis šachmatų genijus iš Norvegijos. Dvidešimčia metų už pasaulio čempioną jaunesnis M.Carlsenas teisę kovoti dėl garbingiausio titulo pelnė šių metų pavasarį Londone vykusiame aštuonių pretendentų turnyre. Ten jis ir V.Kramnikas surinko daugiausia taškų (po 8,5), tačiau nugalėtoju tapo jaunasis norvegas, iškovodamas viena pergale daugiau nei pagrindinis jo varžovas iš Rusijos.

Eidamas keturioliktus M.Carlsenas pelnė didmeistrio vardą. Kai jam buvo 19 metų ir 32 dienos, tapo jauniausiu visų laikų šachmatininku, pasiekusiu FIDE reitingo viršūnę. Šių metų sausį paskelbtoje FIDE šachmatininkų klasifikacijoje M.Carlsenas viršijo nuo 1999-ųjų liepos legendiniam Gariui Kasparovui priklausiusį reitingo taškų rekordą (2851), jų surinkdamas net 2861. Kai šiemet po Londone laimėto pretendentų mačo žurnalistai pasiteiravo M.Carlseno, kaip jis jautėsi sumušęs minėtą daugkartinio pasaulio čempiono G.Kasparovo rekordą, jaunasis norvegas teigė puikiai suvokiąs, jog teks dar gerokai paplušėti, kad pelnytų vietą šalia tokių šachmatų milžinų kaip G.Kasparovas ir Bobby Fischeris.

M.Carlsenas tebėra FIDE reitingo lyderis (2870 tšk.), antrąją poziciją užima V.Kramnikas (2796), o šachmatų karaliaus titulą netrukus ginsiantis V.Anandas - septintas (2775).

V.Anandas ir M.Carlsenas tarpusavyje yra žaidę devynis kartus - 6:3 pirmauja pasaulio čempionas, tačiau pastarąsias dvi partijas laimėjo pretendentas į šachmatų karūną.

Šachmatų populiarumo kaina

Neeilinio mačo išvakarėse įdomu išgirsti kompetetingo žmogaus nuomonę apie varžovų galimybes, jų stipriąsias savybes ir pažeidžiamumą. Šiandien - “Lietuvos žinių” pokalbis su išskirtinio talento šachmatų treneriu 59-erių Gediminu Rasteniu.*

- Atrodo, pastaruoju metu sumažėjo domėjimasis mačais dėl pasaulio šachmatų karūnos. Džiaugčiausi, jei tai paneigtumėte. Jei ne – tuomet kas lėmė tokius pokyčius?

- Čia svarbu, kuriuos laikotarpius lyginsime. Tokį susidomėjimą ir ažiotažą, koks buvo per 1972 metų Boriso Spaskio ir B.Fischerio mačą, dabar sunku įsivaizduoti. Tada sportas buvo didžiulė politika, ir kiekvienas laimėjimas būdavo pateikiamas kaip SSSR sistemos pranašumas. O B.Fischeris buvo ne tik didžiausio SSSR priešo - JAV - atstovas, jis pasikėsino į 24 metus iš eilės trunkančią SSSR pasaulio šachmatų čempionų hegemoniją. Tad rengtis kovai su B.Fischeriu buvo pasitelkti SSSR didmeistriai, psichologai, KGB. Niekas nepadėjo – B.Fisheris buvo gerokai stipresnis. O 1975 metų mačas dėl pasaulio šachmatų karūnos neįvyko, nes Anatolijus Karpovas ir jo komanda nepriėmė B.Fischerio sąlygų. Tada pasaulio čempionu buvo paskelbtas A.Karpovas. Įdomiausia, kad po devynerių metų A.Karpovas ir G.Kasparovas dėl titulo kovojo jau tomis sąlygomis, kurių anksčiau pageidavo B.Fischeris. Tuo metu susidomėjimas šachmatais buvo vėl pakilęs, ypač kai 1985-aisiais čempionu tapo G.Kasparovas: ilgai trunkanti jo ir A.Karpovo priešprieša traukė dėmesį. Tad jei šachmatų populiarumą lyginsime su minėtais laikotarpiais, dabar susidomėjimas žymiai smukęs. Pagrindinė to priežastis – FIDE (Tarptautinės šachmatų federacijos) vykdytos reformos ir G.Kasparovo įkurta Profesionalių šachmatų asociacija, egzistavusi 1993–1996 metais. Ši konkuravo su FIDE. Tada net ir šachmatininkams buvo neaišku, kas čempionas ir pagal kokią versiją. Tik 2006-aisiais buvo sužaistas suvienijantis mačas, kuriame V.Kramnikas nugalėjo V.Topalovą.

Bet pastaruosius mėnesius pastebiu, kad susidomėjimas kyla – nuo pat pretendentų turnyro Londone. Tai matyti per tiesiogines turnyrų transliacijas - stebinčios publikos nuolat daugėja. Svarbu ir tai, kad daugelis šalių (Vokietija, JAV, Kinija, Švedija, Kanada, Rusija, Argentina ir kt.), taip pat ir Europarlamentas priėmė sprendimą šachmatus įdiegti mokyklose – kaip nepaprastai naudingą vaikams discipliną, lavinančią intuiciją, atmintį, mąstymą, koncentraciją.

- Vadinasi, daugės žaidžiančių, stebinčių, besidominčių šachmatais?

- Susidomėjimas visada padidėja, kai atsiranda naujas ryškus talentas, kuris pradeda visus lupti. Kaip dabar - M.Carlsenas.

Argumentų dėlionė

- 1978 ir 1981 metais dėl pasaulio čempiono vardo kovėsi SSRS didmeistriai A.Karpovas ir Viktoras Korčnojus. Abu sykius triumfavo A.Karpovas, 20 metų jaunesnis už savo varžovą. Toks pat amžiaus skirtumas ir tarp būsimojo mačo herojų. Tiesa, pirmą kartą pasaulio čempionu A.Karpovas tapo 1975-aisiais, būdamas 24-erių. M.Carlsenui dabar – 22-eji. Ar minėtos sąsajos tėra atsitiktinės?

- Jos ne atsitiktinės. Pasaulio čempionatų mačų istorijoje tai kartojasi nuolat: du tris mačus pasaulio čempionui dažniausiai tenka žaisti su savo kartos varžovais, o jau vėliau pakliūva jaunesnės kartos atstovai - su naujomis koncepcijomis ir sava filosofija. Todėl tokie mačai visada būna labai įdomūs.

- Gerokai jaunesnis, mažiau patyręs šachmatininkas tokio rango mače turi neabejotinai daugiau šalininkų visame pasaulyje. Jei dalį jų būtumėte priverstas pervilioti į V.Anando pusę, kokius argumentus pasitelktumėte?

- Kad namuose ir sienos padeda. Kad V.Anando žaidimų tokiuose mačuose patirtis nepalyginamai didesnė.

Lietuvos nusipelnęs šachmatų treneris Gediminas Rastenis. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

- O kuo Jums imponuoja M.Carlseno žaidimas? Ir ko jam dar trūksta?

- Imponuoja pozicine nuojauta, įvairumu ir kantrybe. M.Carlsenas gali labai ilgai laukti klaidos, kurią išprovokuoja nuostabus gebėjimas laikyti varžovą įtampoje. Jo „žudiko instinktas“ veikia neužsikirsdamas. Stebėdamas procesą jauti, kad žaidimas M.Carlsenui teikia malonumą. Kartą žurnalistė jo paklausė, kokiu gyvūnu norėtų būti. Magnusas atsakė: "Krokodilu, nes jis tik guli sau atsipalaidavęs ir gali nužudyti bet kurį kitą gyvūną…"

M.Carlsenui dar trūksta sugebėjimo pakelti didelės atsakomybės naštą: pretendentų turnyre Londone jis pralaimėjo dvi partijas iš paskutinių trijų ir tik per plauką išsilaikė pirmojoje pozicijoje. Kai žurnalistas pasiteiravo M.Carlseno, ar jis labai krimtosi dėl minėtų nesėkmių, jaunasis norvegas prisipažino, kad po pralaimėtos partijos Vasilijui Ivančiukui nueidamas nuo scenos iš apmaudo spyrė į šiukšliadėžę. Užtat paskutiniame rate V.Ivančiukas jam pasitarnavo nugalėdamas V.Kramniką.

Laiminga P.H.Nielseno ranka

- 10 metų (2002 – 2012) V.Anandą treniravęs Danijos didmeistris Peteris Heine Nielsenas šiemet tapo M.Carlseno treneriu. Su P.H.Nielsenu, iškilios mūsų šachmatininkės Viktorijos Čmilytės artimu draugu, ne sykį bendravote - tikriausiai žinote tokių pokyčių motyvus. Gal tai ženklas, jog netrukus sulauksime naujo pasaulio čempiono?

- P.H.Nielsenas jau anksčiau yra treniravęs M.Carlseną: 2005 metais pasaulio taurės turnyre - tada M.Carlsenas tapo jauniausiu visų laikų žaidėju patekusiu į pretendentų mačus, 2007-aisiais jis konsultavo norvegą labai stipriuose tarptautiniuose turnyruose Wijk an Zee ir Linarese. Peteris sakė, kad dirbdamas su Anandu 95 proc. laiko skirdavo debiutams, o darbas su M.Carlsenu bus bendresnio pobūdžio: reikės psichologinio ir moralinio palaikymo. Mačas, P.H.Nielseno nuomone, bus labai įdomus, nes abu varžovai yra universalūs: M.Carlsenas gal labiau orientuojasi į ilgesnį pozicinį žaidimą, V.Anandas labiau mėgsta dinamiškas pozicijas. Bet abu džiaugtųsi žaisdami ir vadinamojoje priešo teritorijoje, jeigu tik pozicija būtų objektyviai geresnė. Aš irgi manau, kad tai yra ženklas, jog sulauksime naujo čempiono. P.H.Nielseno ranka laiminga.

- Vadinasi, dalyvaudamas totalizatoriuje, favoritu pasirinktumėte norvegą?

- Taip. Įvertinęs visus faktorius, rinkčiausi M.Carlseną.

- Didysis mačas užtemdys tą pačią dieną Lenkijoje prasidėsiančias Europos šachmatų komandines pirmenybes, kuriose dalyvaus ir garsiausia Jūsų auklėtinė V.Čmilytė. Kokios ji dabar formos?

- Tiksliai savo formą pamatai tik pradėjęs žaisti… Pastarieji turnyrai rodo, kad Viktorijos forma gerėja.

***

* Gedimino Rastenio mokiniai plačiai garsino Lietuvą anais laikais ir dabar. Šachmatų specialistas treniravo 1985 metų SSRS čempioną Viktorą Gavrikovą (emigravo į Šveicariją), 1987 metų pasaulio merginų čempionę Kamilę Baginskaitę (emigravo į JAV) , o pastaruosius septyniolika metų G.Rastenis dirba su iškiliausia visų laikų Lietuvos šachmatininke V.Čmilyte - 2006 metų pasaulio čempionato prizininke ir 2011-ųjų Europos čempione.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"