Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Pasaulyje nenugalėta, bet Europoje neįvertinta

 
2017 10 21 12:00
Marija Lasickienė: „Atstovauti neutraliai valstybei buvo nesuprantama, nemalonu. Galvojau, koks yra žiaurus tas pasaulis, kodėl turiu atsakyti už kitų klaidas?“
Marija Lasickienė: „Atstovauti neutraliai valstybei buvo nesuprantama, nemalonu. Galvojau, koks yra žiaurus tas pasaulis, kodėl turiu atsakyti už kitų klaidas?“ Reuters/Scanpix nuotrauka

Šį sezoną nė vienų varžybų nepralaimėjusi, o pasaulio čempionato Londone auksu ir pagrindiniu Deimantinės lygos prizu metus pabaigusi šuolininkė į aukštį Marija Lasickienė nujautė, kad netaps geriausia 2017-ųjų Europos lengvaatlete. Nuojauta neapvylė. Tačiau dėl to Rusijos sportininkė neišgyvena, nes metai jai išties buvo auksiniai: finalai, pergalės ir vestuvės su lietuviškų šaknų turinčiu mylimuoju Vladu Lasicku.

Iki praėjusio sezono Marija varžybose dalyvavo mergautine – Kučinos – pavarde. Už rusų sporto žurnalisto V. Lasicko ji ištekėjo 2017-ųjų kovą. Vestuvės vyko Kabardoje-Balkarijoje esančioje pilyje.

Kelias į žvaigždes

M. Lasickienė galėtų pasigirti įspūdinga pergalių serija. Pastarąjį kartą ji pralaimėjo 2016 metų birželį, tąkart Rusijos čempionate į priekį praleido olimpinę čempionę Anną Čičerovą. Paskui M. Lasickienė, kaip suskaičiavo jos vyras, laimėjo 27 turnyrus, kuriuose dalyvavo.

Nuo pat vaikystės su nedidelėmis pertraukomis Mariją treniruoja Genadijus Gabrilianas. Vienu metu šuolininkė Volgograde dirbo su kitu specialistu – Borisu Gorkovu. Būtent tuo metu sportininkė atkreipė į save gerbėjų dėmesį. Būdama septyniolikos metų ji laimėjo jaunimo olimpines žaidynes.

Pirmą aukso medalį suaugusiųjų varžybose Marija iškovojo 2014-aisiais pasaulio uždarų patalpų čempionate Lenkijoje, Sopote. Tąkart ji pirmąją vietą pasidalijo su lenke Kamila Licwinko. Tų pačių metų vasarą M. Lasickienė laimėjo tris Deimantinės lygos etapus ir tapo pagrindinio varžybų prizo laimėtoja.

Iki šių metų pasaulio čempionato Londone didžiausias sportininkės laimėjimas buvo 2015-ųjų planetos pirmenybėse Pekine. Ten ji aplenkė dvi superžvaigždes Blanką Vlasič ir A. Čičerovą. Visos trys atletės pasiekė vienodą rezultatą (201 cm), bet Marija atliko mažiau šuolių.

Dviejų metrų aukštį M. Lasickienė pirmąkart įveikė 2014-ųjų sausį per varžybas Čeliabinske. Dabar asmeninis jos rekordas – 206 centimetrai. Ji ne kartą kėsinosi į pasaulio rekordą (209 cm), kurį 1987 metais pasiekė Stefka Kostadinova. Aukščiau už Mariją per visą istoriją yra šokusios tik šešios atletės.

Čempionė klausėsi IAAF himno

Šių metų pasaulio čempionatas Marijai buvo išskirtinis. Ne vien tuo, kad pavyko apginti stipriausios pasaulio šuolininkės į aukštį titulą.

Rusijos dopingo skandalo metu Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) nusprendė pašalinti šios šalies atletus iš tarptautinių varžybų. Į Londoną vyko devyniolika šios šalies lengvaatlečių, kurie turėjo įrodyti neturėję nieko bendro su šalies vykdyta dopingo sistema ir tikrinosi kitose sankcionuotose antidopingo agentūrose. Visi šie sportininkai atstovavo neutraliai valstybei.

Ir M. Lasickienei triumfavus planetos pirmenybėse, pirmą kartą pasaulio lengvosios atletikos čempionate nugalėtoja neišgirdo savo šalies himno. Čempione tapusi sportininkė, kuri varžėsi neutraliu statusu, klausėsi IAAF himno.

Galbūt todėl, kad yra iš Rusijos, kurioje garsiai nuskambėjo dopingo skandalas valstybiniu lygmeniu, šuolininkė į aukštį dar prieš Vilniuje surengtą Europos lengvosios atletikos asociacijos (EA) geriausių Europos lengvaatlečių „Golden Tracks 2017“ apdovanojimų ceremoniją žinojo, jog nebetaps Metų sportininke. Pagrindiniai laurai atiteko Graikijos šuolių su kartimi žvaigždei Katerinai Stefanidi. Tačiau ši žinia M. Lasickienei, kuri atstovauja klubui CSKA ir turi leitenanto laipsnį, nuotaikos nesugadino.

Marija Lasickienė: „Atstovauti neutraliai valstybei buvo nesuprantama, nemalonu. Galvojau, koks yra žiaurus tas pasaulis, kodėl turiu atsakyti už kitų klaidas?“

„Vilnius pasitiko lietumi ir auksiniu rudeniu. Vakaras nuostabus, atmosfera draugiška, renginio vedėjai nuostabūs. Džiaugiuosi čia atvykusi. Ir nėra jokio liūdesiu, jog nelaimėjau. Mes tam buvome pasirengę, – po iškilmingos apdovanojimų ceremonijos kalbėjo Atėnuose įsigyta žalia suknele iš svečių būrio išsiskirianti M. Lasickienė. – Esu laiminga dėl Stefanidi. Ji verta būti geriausia. Pastaruosius sezonus ji pasirodo stabiliai.“

Sezonas nuostabus, pavardė graži

– O kaip įvertintumėte savo sezoną? – teiravomės Marijos Lasickienės.

– Mano sezonas buvo sunkus ir nuostabus. Kuo sunkus? Psichologiškai. Juk atstovavau neutraliai valstybei, buvo įvairių nuomonių, kalbų. Ir fiziškai buvo sunku – daug startų, bet tai yra mūsų darbo dalis. Ir nauja pavardė. Keista būti Lasickiene. (Šypsosi.) Bet tai man suteikia jėgų. Kelis kartus gerinau asmeninius rezultatus, pasiekiau geriausio pasaulyje sezono rezultatą, apgyniau titulą ir tapau dukart pasaulio čempione. Sezonas nuostabus. Naujomis jėgomis kibau rengtis žiemos sezonui.

– Ar jums patinka naujoji pavardė?

– Žinoma. Labai. Dar ne visi prie jos priprato, kartais ištaria klaidingai. Bet vyrą dėl to perspėjau. Aš jau pripratau. Man patinka tokia pavarde ir gyventi, ir šokti į aukštį.

– Tiems, kurie jus pažinojo kaip Kučiną, dabar sunku tai priimti?

– Sunku. Jie pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni priekaištauja, kodėl pasikeičiau pavardę, juk išgarsėjau būdama Kučina. Kiti stoja mano pusėn: teisingai, ištekėjai ir pasiėmei vyro pavardę, taip ir turi būti. Jau iš anksto žinojau, kad tekėdama imsiu vyro pavardę. O čia pavardės galūnė tokia įdomi, tai sukelia kitiems papildomų klausimų. Bet dėl to tik jaučiu malonumą.

– Jūsų dukra taip pat bus Lasickaitė?

– Būtinai. Prašysime Rusijoje tam leidimo. Mes gerbiame tradicijas, todėl viskas bus pagal taisykles.

– Gal Lietuvoje pavyko susitikti su Vlado artimaisiais?

– Deja, ne. Atvykome tik renginio dieną, laiko neturėjome. Man jau prasidėjęs treniruočių procesas, turiu griežtai laikytis režimo. Bet neabejoju, kad susimatyti su vyro artimaisiais dar turėsime laiko.

– Koks gyvenimas su vaikinu, turinčiu lietuvišką pavardę ir lietuviškas šaknis?

– Nuostabus. Super. (Juokiasi.) Mylime vienas kitą, o tai svarbiausia. Meilė nežiūri į pavardes.

Mėgaujasi tuo, ką daro

– Kokia jūsų sėkmės – 27 iš eilės pergalės įvairiuose turnyruose – paslaptis?

– Neskaičiuoju pergalių. (Šypsosi.) Valdas skaičiuoja. Kokia paslaptis? Pasitikiu savo treneriu. Jis savo darbo genijus: žino, ką reikia daryti, kad aukštai šokčiau. Mūsų tandemas ir toliau dirbs.

– Ar buvo sunku pasaulio čempionate atstovauti neutraliai valstybei?

– Tai buvo nesuprantama, nemalonu. Galvojau, koks yra žiaurus tas pasaulis, kodėl turiu atsakyti už kitų klaidas? Augau Rusijoje, čia esu išauklėta. Turiu nešti savo vėliavą, girdėti savo šalies himną stovėdama ant pakylos. Bet tam buvome pasirengę. Kad būčiau geros sportinės formos ir apginčiau pasaulio čempionės titulą, teko priimti šias sąlygas. Neabejoju, viskas grįš į savo vietas.

– Kokie naujo sezono planai?

– Pasirengti pasaulio uždarų patalpų čempionatui ir vasarą vyksiančioms Europos pirmenybėms. Kaip visada atiduosiu 100 proc. jėgų.

– Šiais metais jūs keliais centimetrais pagerinote savo rezultatą. Ir liko tik trys centimetrai iki pasaulio rekordo (209 cm), kuris priklauso Stefkai Kostadinovai.

– Taip, kad pagerinčiau pasaulio geriausią rezultatą, reikia dar pridėti keturis centimetrus. Šuoliuose į aukštį tai yra labai daug. Laukia daug sunkaus darbo. Tačiau apie tai negalvoju, neapsunkinu savo minčių. Mėgaujuosi tuo, ką darau – šokinėju.

– Jūsų planuose yra numatyti metai, per kuriuos pagerinsite pasaulio rekordą?

– Žinoma, ne. (Juokiasi.) Paprasčiausiai treniruojuosi, kovoju dėl malonumo. Mano tikslas – gerinti savo rezultatą. O mintys apie pasaulio rekordą sukeltų sunkumų dirbant.

– Per treniruotes yra pavykę įveikti 210 centimetrų?

– Žinoma, ne. Per treniruotes niekada taip aukštai nekeliame kartelės. Mūsų riba – 185 centimetrai. Nes varžybos ir treniruotės – visiškai skirtingi renginiai. Per treniruotes niekada savęs neversiu šokti taip aukštai. Bet to ir nereikia. Kam reikia būti pasaulio rekordininke per treniruotes? (Šypsosi.)

– Kad žinotumėte, jog sugebate tiek įveikti.

– Ir be to reikia žinoti. Prieš pasaulio čempionatą Londone žinojau, kad sportinė forma – gera, nuotaika puiki, palaikymą turiu. Reikia tik eiti ir padaryti.

Antrąkart parašiutu nešoks

– Ar tiesa, kad treneris G. Gabrilianas neleidžia jums peržiūrėti nepavykusių šuolių vaizdo įrašų?

– Ne tai, kad neleidžia, bet pati nemėgstu žiūrėti savo šuolių. Jis pataria nežiūrėti. Nes tai, ką matau vaizdo medžiagoje, nesutampa su mano jausmais. Iš viso nežiūriu savo šuolių – nei nesėkmingų, nei sėkmingų. Neanalizuoju savo šuolių ir dėl to gyvenu ramiai. Mano šuolius analizuoja treneris. Todėl klausau tik jo nurodymų.

– Žinome, kad mėgstate adrenaliną. Štai pernai niekam nesakiusi išbandėte šuolį parašiutu.

– Tai nebuvo slapta, tiesiog niekam apie tai nepasakojau. O kai iššokau parašiutu, tada viską papasakojau tėvams, treneriams. Nes supratau, kad jie mane būtų bandę atkalbėti. Labai norėjau šokti parašiutu. Juk buvau ne viena, o su instruktoriumi profesionalu. Taip, jausmas visiškai kitoks. Laisvas kritimas. Ir supranti, kad nuo tavęs niekas nepriklauso. Kraujas verda. Bet tai buvo vienintelis kartas. Pakartoti to daugiau nenorėčiau. (Juokiasi.)

– Kokių dar turite slaptų ketinimų?

– Adrenalinas kyla per varžybas, kai kovoji su geriausiomis pasaulio sportininkėmis. Norisi dalyvauti stiprioje kompanijoje, nes tik tada būna geri rezultatai. Todėl esu už rimtus startus ir pajėgius varžovus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"