TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Pasmerkti ryti kaimynų dulkes

2010 03 04 0:00
Tai, kad šalies prezidentė užkirto kelią į Vankuverį ledo šokėjams D.Stagniūnui ir K.Copely - didžiulis nuostolis Lietuvos sportui.
AFP/Scanpix nuotraukos

Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse nuolat pradžiugina medaliais. O mūsų žiemos sportas jau 20 metų nepajuda iš vietos. Latviai ir estai jau seniai nurūko į priekį ir verčia mus ryti jų sukeltas dulkes. Tačiau šalies sporto vadovai nenori to pripažinti.

Ką tik pasibaigusiose XXI Vankuverio žaidynėse Lietuvai atstovavo 6 sportininkai - mažiausiai nuo 1992-ųjų baltosios olimpiados Albervilyje.

Vienintelei biatlonininkei Dianai Rasimovičiūtei pavyko patekti į 30-tuką. Tokie malonūs epizodai - itin reti mūsų žiemos sporte.

Nuo slidininkės Vidos Vencienės triumfo Kalgario olimpiadoje prabėgo jau 22 metai. Per šį laikotarpį latviai ir estai smarkiai išaugo. Estija per pastarąsias tris žiemos olimpiadas iškovojo 4 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį, Latvija - 2 sidabro ir 1 bronzos.

Kas kaltas, kad tiek metų murkdomės sniego duobėje? LŽ paprašė šalies sporto vadovų atsakyti į šį klausimą.

Tragedijos nėra?

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras POVILIŪNAS tvirtina, kad panikuoti neverta:

"Sportininkai Vankuveryje padarė viską, ką galėjo. Jų užimtos vietos parodo realų meistriškumą. Tokia realybė - geriausi mūsų slidininkai pagal tarptautinį lygį gali būti tik tarp vidutiniokų. Aukštų vietų ir nesitikėjome.

Dar po 2006 metų Turino olimpiados svarstėme, ką daryti. Tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius Algirdas Raslanas net kėlė klausimą, ar mums apskritai verta dalyvauti žiemos olimpiadose. Šią idėją kategoriškai atmečiau, nes toks sprendimas reikštų žiemos sporto pabaigą Lietuvoje.

Deja, neturime tradicijų ir sąlygų šio sporto plėtrai, todėl šeši olimpiečiai Vankuveryje mums buvo nemenkas pasiekimas.

Kai lyginame Lietuvos, Latvijos ir Estijos laimėjimus žiemos olimpinėse žaidynėse, žiūrime tik į medalius. Bet latviai Vankuveryje abu sidabro medalius iškovojo specifinėje rungtyje - rogučių sporte, jie Siguldoje turi savo ledo trasą. O kas toliau?

Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė užtikrintai aplenkė latves ir estes. Visų trijų šalių slidininkai yra apylygiai. Išskyrus fenomenalius Estijos slidininkus Kristiną Šmigun-Vaehi ir Andrusą Veerpalu, kaimynams niekuo nenusileidžiame. O žiemos sporto treniruočių bazės mūsų krašte katastrofiškos. Slidinėjimo ir biatlono trasas turime labai mažame regione - Anykščiuose, Ignalinoje, Utenoje, Visagine, Vilniaus rajone, tad sunku kalbėti apie sportininkų atranką ir naujų vencienių paiešką. Reikia plėstis, kad būtų iš ko rinktis.

LTOK atsakingas už sportininkų dalyvavimą žaidynėse ir jų išlaikymą, o ne naujų talentų paiešką. Tuo turi užsiimti sporto šakų federacijos.

Turėdami ribotas finansines galimybes prioritetą teikiame vasaros olimpinėms sporto šakoms, tačiau norėtume pakilti aukščiau ir žiemos sporte.

Kovo 18 dieną rinksimės į vykdomojo komiteto posėdį - spręsime, kokių veiksmų imtis situacijai gerinti. Vis dėlto aš optimistiškai žvelgiu į 2014 metų žiemos olimpiadą Sočyje. Nežinau, ar ten startuos Irina Terentjeva ir Aleksejus Novoselskis. Kalbėjomės su mokslininkais ir priėjome prie išvados, kad šie slidininkai aukščiau pakilti paprasčiausiai nebegali. Daug vilčių siejame su jaunaisiais Mantu Strolia ir Modestu Vaičiuliu. Sočyje turėsime keturių biatlonininkų vyrų rinktinę su Tomu Kaukėnu priešakyje, kuris neseniai pasaulio jaunimo čempionate iškovojo 4 vietą. Prie jų turėtų prisidėti jauni ir ambicingi greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovai Agnė Sereikaitė ir Paulius Glušinas. Visagine sparčiai progresuoja akrobatinio slidinėjimo meistrai. Reikia tik nedidelių investicijų.

Prieš kitą olimpiadą Lietuvos pilietybę jau turėtų gauti čiuožėjo Deivydo Stagniūno partnerė amerikietė Katherine Copely. O didžiausias viltis siejame su Diana Rasimovičiūte. Jos treneris latvis Vitalijus Urbanovičius sako, kad sportininkė jau subrendo aukštiems laimėjimams, tačiau pati turi tuo patikėti. Tad nėra taip jau blogai.

Pagaliau pasigesta strategijos

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktorius Ritas VAIGINAS reikalaus, kad žiemos sporto šakų atstovai pateiktų aiškią ateities viziją:

"Artimiausiu metu į KKSD pakviesiu slidinėjimo federacijos vadovus. Jie turės pateikti tolesnę šios sporto šakos viziją. Vien dalyvauti olimpiadoje nepakanka. Turime perspektyvius M.Strolią ir M.Vaičiulį, bet būtina jiems parinkti tinkamą treniruočių metodiką. Slidinėjimo federacijos vadovai privalo apsispręsti, ar mums pakanka savų trenerių žinių, ar reikia samdyti užsienio specialistus. Taigi, laukia plati diskusija.

Vertindamas Vankuverio žaidynes galiu pasakyti, kad nesame itin nusivylę. Slidinėjimas ir biatlonas tiesiogiai priklausomas nuo oro sąlygų, o kai Lietuvoje pakankamai sniego iškrinta tik kartą per dešimt metų, sąlygų progresuoti neturime.

Tikrai nemanau, kad Latvijos ir Estijos sportininkai mus stipriai lenkia. Atkreipkime dėmesį, kad latvių "arkliukas" yra rogučių sportas. Kaimynai dar nuo tarybinių laikų turi ledo trasą, kurioje treniruodavosi SSRS rogučių sporto meistrai. O ir du sidabro medaliai latvių nešildo. Į Vankuverį jie pasiuntė apie 60 sportininkų, išleido daug pinigų. Jų biatlonininkės neprilygo D.Rasimovičiūtei. Estijos žiemos sportą "tempia" tarybiniais laikais išugdyta slidininkė K.Šmigun. Ji net turėjo Rusijos pilietybę, o estišką pasą gavo vėliau. Visi kiti sportininkai nieko įspūdingo neparodė, kai kurie liko už mūsiškių nugarų.

Kaip KKSD vadovas nenoriu teisintis dėl prastų rezultatų. Nė vienas Vankuveryje startavęs olimpietis negalėjo skųstis finansavimo problemomis - kiek prašė, tiek gavo. Galbūt reikia pripažinti, kad neturime žiemos sporto talentų ir potencialo bei pasvarstyti, ar mums verta investuoti į sportininkus, užimančius 50-60 vietas žiemos olimpiadose, ar tas lėšas skirti vasaros olimpiečiams.

Kita vertus, žiemos sporto šakų federacijų vadovai rodo didžiulį norą plėtoti savo veiklą. Viskas yra įmanoma, tačiau reikia deramo finansavimo, ir svarbiausia - konkrečios ir aiškios ateities strategijos."

Keiskime požiūrį

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas ŠILGALIS įsitikinęs, kad pirmiausia būtina keisti valstybės požiūrį į sportą:

"Kai Lietuvoje toks valdžios požiūris į sportą, netrukus galime sulaukti dar prastesnių rezultatų nei Vankuveryje. Arba dar blogiau - nebebūsime pajėgūs dalyvauti žiemos olimpiadose.

Jau po Turino olimpiados buvo prieita prie išvados, kad reikia keisti valstybės požiūrį į sportą ir didinti finansavimą. Bet kalbos ir liko kalbomis.

Be abejo, padidėję finansavimas visų problemų neišspręstų. Tokiai mažai šaliai reikia išskirti prioritetines sporto šakas ir joms skirti didesnį dėmesį. Atvirai galiu pasakyti, kad valdžia sportą laiko podukra - viskas vyksta savaime, nereikia jokių strateginių krypčių, o finansavimas koks bus, tokio ir pakaks.

Užtenka pasakyti, kad Jaunimo ir sporto reikalų komisijos siūloma sporto strategija savo eilės Seime laukia jau pusmetį ir neaišku, kada bus svarstoma bei patvirtinta. Ši strategija orientuota į masiškumą, nes tik per masiškumą pasieksime meistriškumo ir atrasime naujų talentų.

Nors šiam projektui Vyriausybės lėšų nepakaks, jų galima gauti kitais kanalais. Kodėl Europos pinigais galima finansuoti kaimo turizmo plėtrą, įvairias ūkio šakas ir kodėl negalime tų pinigų nukreipti sporto objektų plėtrai?

Be to, reikia keisti ir požiūrį į sportininkus. Prisiminkime, kaip čiuožėjo D.Stagniūno partnerei K.Copely nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė. Konstitucinės teisės specialistai tikino, kad pilietybės suteikimas nebūtų pažeidęs įstatymo. Ši mergina tikrai nebūtų pakenkusi Lietuvos įvaizdžiui. Vertinu tai kaip neišnaudotą galimybę olimpiadoje užimti aukštą vietą.

Be to, KKSD ir Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) nevisiškai atlieka savo funkcijas. Turime daugiau sporto valdininkų, nei reikėtų, todėl sportininkams skiriami pinigai ne visada juos pasiekia.

LTOK dirba per daug savarankiškai. Siekiant tikslo mums reikia būti labiau susitelkusiems ir dirbti kartu. Deja, kai kurie sporto valdininkai apie problemas prabyla tik tada, kai viskas būna jau de facto."

Lietuvos sportininkų startai Vankuverio olimpiadoje:

Biatlonininkė Diana RASIMOVIČIŪTĖ

7,5 km sprinto lenktynės - 25 vieta (dalyvavo 88 sportininkės)

10 km persekiojimo lenktynės - 34 vieta (60)

15 km asmeninės varžybos - 30 vieta (87)

Slidininkė Irina TERENTJEVA

10 km lenktynės - 64 vieta (78)

Sprinto lenktynės (1,4 km) - 49 vieta (54)

Slidininkas Aleksejus NOVOSELSKIS

Sprinto lenktynėse (1,6 km) - 53 vieta (62)

15 km lenktynės - 71 vieta (96)

Slidininkas Mantas STROLIA

Sprinto lenktynėse (1,6 km) - 46 vieta (62)

Sprinto estafetė (9,6 km) - 18 vieta (22 duetai)

Slidininkas Modestas VAIČIULIS

Sprinto lenktynėse (1,6 km) - 54 vieta (62)

Sprinto estafetė (9,6 km) - 18 vieta (22 duetai)

Kalnų slidininkas Vitalijus RUMIANCEVAS

Slalomas milžinas - 59 vieta (103)

Slalomas - finišo nepasiekė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"