TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Pinigų auksiniams olimpiečiams nepritrūks

2012 05 16 7:43

Jau 24 mėnesius Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) vadovaujantis Klemensas Rimšelis pasidžiaugė, jog per kelerius darbo metus pasikeitė ir pats, ir sporto federacijų požiūris į daugelį dalykų.

Šią savaitę sukanka dveji metai, kai tapęs valstybės pareigūnu K.Rimšelis pasinėrė į sporto reikalus. Saviironijos ir šmaikštumo nestokojantis 53 metų KKSD vadovas prisiminė prieš metus sulaukęs žurnalistų kritikos, esą su niekuo nesusitinka, yra uždaras, per varžybas sėdi abejinga veido išraiška, nes nieko nesupranta. "Jau pasitaisiau - kai į mane atsisuka objektyvas, iškart stengiuosi atrodyti susimastęs ir nesvetimas stebimai sporto šakai", - šypsojosi K.Rimšelis.

Be grynųjų

"Net pats nustebau, jog per antrus mano darbo metus padaryta ganėtinai daug", - vakar surengtoje neformalioje "ataskaitinėje" spaudos konferencijoje teigė KKSD generalinis direktorius. Jis nemanipuliavo skaičiais - paprastais pavyzdžiais papasakojo apie svarbesnius darbus, kuriais liko patenkinti ir sportininkai, ir federacijos.

Vienas rimčiausių jo tikslų buvo - kad visos sportininkams ir federacijoms skiriamos lėšos juos pasiektų. Tad nuo praėjusių metų liepos 1 dienos nebebuvo galima atlikti operacijų grynaisiais pinigais - jie pervedami į sąskaitas bankuose.

"Tai davė rezultatų. Ir daugelis federacijų tokia tvarka patenkintos," - teigė K.Rimšelis.

Pasak jo, kai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pinigai įstrigo banke "Snoras", sportininkai išsigando, kad negaus finansavimo ir nenuvyks į Londono olimpiadą. Tuomet KKSD galva perspektyviausiems mūsų olimpiečiams surašė ir išsiuntė raštą, kuriame nuramino, kad valstybė įsipareigojo nuvežti sportininkus į olimpiadą.

Kas būtų, jei būtų

KKSD vadovas neslėpė džiaugsmo dėl Vyriausybės sprendimo 2012- aisiais sugrąžinti senąją sportininkų premijavimo tvarką. Vadinasi, Londono olimpiados čempionui bus skirta 400 tūkst. litų premija, sidabriniam prizininkui - 200 tūkst. litų, bronzos medalininkui - 150 tūkst. litų. Olimpinių sporto šakų atstovams, tapusiems pasaulio čempionais, atiteks po 80 tūkst. litų, o iškovojusiems Europos čempionų titulus - po 40 tūkst. litų. Pastaruosius dvejus metus dėl krizės Vyriausybė šias premijas buvo sumažinusi perpus.

"Įsivaizduoju, kas būtų buvę, jei premijų dydis būtų atkurtas tik 2013 metais. Juk olimpiniai ir parolimpiniai metai yra 2012-ieji. Kvailiau būti ir negalėtų", - teigė K.Rimšelis.

Preliminariais jo skaičiavimais, jei visi mūsų olimpiečiai iškovotų po auksą, premijoms išmokėti reikėtų 20 mln. litų. "Ir tie pinigai bus rasti", - žada K.Rimšelis, nes tai jau ne KKSD, o Vyriausybės reikalas.

Sporto vadovas pastebėjo, kad Lietuvoje premijos didelės. "Iš artimiausių šalių mus lenkia latviai, bet didelėse valstybėse premijos nėra milžiniškos. JAV už olimpinį auksą skiria 35 tūkst. dolerių. Ir pinigus moka ne valstybė, o olimpinis komitetas", - teigė K.Rimšelis.

Ledo pasaka baigėsi

Paklaustas, kokia situacija dėl Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF), kurios valdžia subyrėjo po balandį Lenkijoje pasaulio I diviziono čempionate kilusio skandalo, K.Rimšelis nusijuokė: "Mes Petro Nausėdos gimtadienio nefinansavome." Triukšmas kilo, kai grįžusios Lietuvos rinktinės treneris Sergejus Borisovas atskleidė skandalingų faktų - esą rinktinės nariams su LLRF prezidentu P.Nausėda priešakyje čempionate rūpėjo ne žaidimas, o lėbavimas naktiniuose klubuose.

"Ledo ritulio federacijai tiesėme ranką. O kai sulauki pagalbos, pats nieko nedarai. Ir ta pasaka baigėsi, - situaciją komentavo K.Rimšelis. - Pinigai LLRF numatyti, tad prašiau nurodyti nors vieną neareštuotą federacijos sąskaitą, kad galėtume juos pervesti sporto šakos plėtrai. Nenurodė. O pažadų, kad susitvarkysime, man nereikia."

Anot KKSD vadovo, ledo ritulininkai negavo pinigų, nes jei jais būtų padengiamos federacijos skolos, pinigai automatiškai būtų panaudoti ne pagal paskirtį.

Kuriozai ir utopija

K.Rimšelis atkleidė, jog pagal 2011-2020 metų Valstybinę sporto strategiją numatyta Lietuvoje įsteigti 600 sporto medicinos centrų. "Gal strateguotojų kalkuliatorius buvo sugedęs? - stebėjosi humoro jausmu nesiskundžiantis KKSD vadpovas. - Vienas centras - dešimčiai tūkst. gyventojų! To tikrai nedarysime. Dabar turime penkis ir tuo džiaugiamės. Kelsime jų lygį, darbuotojų kvalifikaciją, materialinę gerovę."

K.Rimšelis protu nesuvokia ir kito atvejo - kaip aukšto meistriškumo sportininko stipendija gali būti mažesnė už valstybės nustatytą buvusio atleto rentą? "Vadinasi, sportininkai buvo skatinami kuo greičiau baigti karjerą ir gauti rentą, nes neapsimokėjo sportuojant siekti aukštumų", - teigė sporto vadovas. Laimė, stipendijos buvo padidintos.

Rytinio bendravimo su žurnalistais pabaigoje pašnekovas prisipažino svajojąs, regis, apie neįmanomus dalykus. "Kodėl visos trys Baltijos šalys 2028 metais negalėtų surengti olimpinių žaidynių? - pusiau rimtu veidu dėstė K.Rimšelis. - Istorija rodo, kad net ir utopinės idėjos tampa realybe. Juk ir Lietuvos nepriklausomybė kažkada atrodė fantazija. Tik dėl olimpiados sostinės turėtume susitarti - dėl jos vyktų tikros peštynės..."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"