Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
SPORTAS

Pirmoji žiemos olimpiada Pietų Korėjoje

 
2017 11 12 12:00
Šuolių su slidėmis varžybos vyks Pjongčango Alpensijos kurorte.
Šuolių su slidėmis varžybos vyks Pjongčango Alpensijos kurorte. AFP/Scanpix nuotraukos

Po trijų mėnesių Pietų Korėjoje, Pjongčango apskrityje, prasidės 23-iosios žiemos olimpinės žaidynės. Tai bus tik antroji „baltoji“ olimpiada Azijos žemyne.

Šios akimirkos Pietų Korėja laukė ilgai ir kantriai. 1988 metais joje surengtos Seulo vasaros olimpinės žaidynės, o vėliau ryžtasi ten rengti ir žiemos olimpiadą. Net 15 metų siekta šio tikslo, o teisė pelnyta tik trečiuoju bandymu. Iš pradžių Pjongčangas pralaimėjo konkursą Vankuveriui, siekiančiam rengti 2010 metų olimpiadą, vėliau neprilygo Sočiui, varžantis dėl 2014 metų žaidynių šeimininkų statuso.

Bet galiausiai Pietų Korėjai pavyko. Teise rengti 2018 metų žiemos olimpines žaidynes Pjongčangas buvo apdovanotas 2011-ųjų vasarą Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sesijos PAR metu. Pjongčango paraiška gavo net 66,3 proc. balsų ir nepaliko vilčių Vokietijos miestui Miunchenui (26,3 proc.) bei Prancūzijos Alpių kurortui Ansi (7,3 proc.).

Bilietus perka vangiai

2018 metų vasario 9–25 dienomis vyksiančiose žaidynėse dalyvaus apie 3 tūkst. sportininkų iš 100 valstybių. Jie išsidalys 102 medalių komplektus bei varžysis 15 skirtingų sporto šakų. Olimpinėje programoje debiutuos keturios naujos rungtys – snieglenčių sportas, bendro starto greitojo čiuožimo varžybos, komandinė slidinėjimo rungtis ir mišrių komandų akmenslydžio turnyras.

Varžybos vyks 13 skirtingų objektų, 6 iš jų pastatyti naujai. Pjongčango olimpiniame stadione telpa 50 tūkst. žiūrovų, jo statyba kainavo 65 mln. eurų. Pjongčango regionas nedidelis, jame yra mažiau nei 50 tūkst. gyventojų. Tad savo dydžiu šis miestas primena anksčiau žiemos olimpiadą rengusius Albervilį (1992 m.) ir Lilehamerį (1994 m.).

Žaidynės Pietų Korėjai turėtų kainuoti 8,3 mlrd. eurų, o tai yra penkis kartus mažiau, nei rusai išleido rengdamiesi 2014-ųjų olimpiadai Sočyje.

Tačiau kol kas korėjiečius glumina tai, kad parduoda stebėtinai mažai bilietų į varžybas. Iš 750 tūkst. šeimininkams skirtų bilietų spalį parduota vos 20 procentų. Vidutinė bilieto kaina į varžybas – 61 euras. Brangiausi bilietai – į ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo varžybas, pigiausi – į šeimininkams mažai žinomas biatlono bei rogučių sporto rungtis. Vis dėlto organizatoriai viliasi, kad bilietų prekyba suaktyvės paskutiniais mėnesiais prieš olimpiadą.

Politiniai viražai

Vienas didžiausių pasaulio sporto renginių bus gera proga Pietų Korėjai atkurti nacionalinį pasididžiavimą bei politinę reputaciją.

Ji pašlijo, kai praėjusią žiemą į korupcijos skandalą įsivėlė buvusi Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye. Po apkaltos proceso Aukščiausiojo Teismo sprendimu ji buvo nušalinta nuo pareigų nustačius, kad gerai savo draugei verslininkei Choi Soon-sil leido kištis į valstybės reikalus. Tuo metu Seulo gatvėse prasidėjo masiniai protestai, raginta įkalinti susikompromitavusią prezidentę.

Olimpinė ugnis savo kelią tradiciškai pradėjo senojoje Olimpijoje.
Olimpinė ugnis savo kelią tradiciškai pradėjo senojoje Olimpijoje.

„Be abejo, politinis skandalas turėjo įtakos sklandžiam mūsų pasirengimui, – teigė olimpiados organizacinio komiteto vadovas Lee Hee-beomas. – Mūsų šalis siekia pagerinti savo politinį įvaizdį. Kai kurie ėjo dar toliau ir siūlė apskritai atsisakyti teisės rengti žaidynes. Laimei, vyraujanti visuomenės nuomonė buvo priešinga.“

Gegužę naujuoju šalies prezidentu išrinktas Moon Jae-inas taip pat pasisakė už žaidynių organizavimą.

Įtampa tarp kaimynių

Gerokai didesnis galvos skausmas Pietų Korėjai – įtempti santykiai su šiauriniais kaimynais – Šiaurės Korėjos režimu. Pjongčangas yra vos 80 km į pietus nuo demilitarizuotos abiejų Korėjų zonos, oficialiai nustatytos dar 1953 metais.

Olimpiados Pjongčange rengėjai nuolat prašo jų nepainioti su Šiaurės Korėjos sostine Pchenjanu. Nesusipratimų pasitaiko todėl, kad tarptautinis Pjongčango pavadinimas yra Peyeongchang, o Pchenjano – Pyongyang.

Anksčiau buvo pasiūlymų olimpiados slidinėjimo varžybas rengti Šiaurės Korėjoje, Masiko kurorte. Tačiau Šiaurės Korėja tokią idėją atmetė.

Pchenjano režimas boikotavo 1988-ųjų vasaros olimpiadą Seule ir ilgai neapsisprendė dėl dalyvavimo šioje žiemos olimpiadoje. Vis dėlto uždariausia pasaulio valstybė į žaidynes nutarė siųsti du dailiojo čiuožimo atstovus.

Artėjant olimpiadai nerimą sėja krizė Korėjos pusiasalyje, kurią sukėlė Šiaurės Korėjos branduolinių ir balistinių raketų bandymai. Ir nors Pietų Korėja žada saugią olimpiadą, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, yra parengusios skubų evakuacijos planą savo sportininkams, jeigu regione prasidėtų karas.

Žvaigždžių nebus

Kai 1998 metų Nagano olimpiados ledo ritulio varžybose pirmą kartą pasirodė stipriausios lygos NHL žaidėjai, ši sporto šaka olimpinėse žaidynėse sulaukė neregėto populiarumo. Vis dėlto NHL klubai savo žaidėjus į olimpines žaidynes labai nenoriai išleisdavo. Dėl olimpiados kovų NHL sezonas kaskart buvo stabdomas dviem savaitėms, o klubai dėl to negaudavo garantuotų pajamų.

Derybos tarp NHL, IOC ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) vis labiau komplikavosi, o po Sočio žaidynių tapo aišku, kad šansų išvysti pajėgiausius ledo ritulininkus Pjongčange beveik nėra. Galų gale šių metų balandį NHL pranešė, kad į olimpiadą savo žaidėjų neišleis.

2014 metais Sočyje IOC apmokėjo NHL ledo ritulininkų kelionės ir draudimo išlaidas. Suma siekė 11,6 mln. eurų. Šį kartą Olimpinis komitetas tokių išlaidų padengti neįstengė, ir tai tapo dingstimi nutraukti sutartį.

Aleksandras Ovečkinas neketina paisyti NHL draudimo žaisti olimpiadoje.
Aleksandras Ovečkinas neketina paisyti NHL draudimo žaisti olimpiadoje.

Dėl tokio sprendimo neabejotinai nukentės ledo ritulio varžybų lygis. Rinktinės bus priverstos remtis Europos klubų ar žemesnių Šiaurės Amerikos lygų atstovais, taip pat profesionalų karjeros dar tik siekiančiais studentais.

Antra vertus, atkakliausieji NHL žaidėjai ketina nepraleisti progos pakovoti dėl olimpinių medalių. Vienas tokių – rusas Aleksandras Ovečkinas. Vašingtono „Capitals“ komandos lyderis teigė žaisiąs olimpiadoje, net jeigu klubas pritaikys jam sankcijas.

Deglas jau liepsnoja

Olimpinė ugnis spalio 24 dieną buvo tradiciškai uždegta istorinėje Olimpijos vietovėje Graikijoje. Šios tradicijos laikomasi dar nuo 1936 metų Berlyno olimpiados. Deja, šiemet ugnis įžiebta ne nuo saulės spindulių. Ceremonijos diena Graikijoje pasitaikė lietinga ir apniukusi, tad aktorė Katerina Lechou pasinaudojo atsarginiu ugnies šaltiniu.

„Mūsų svajonė virto realybe. Esame tik antra po Japonijos Azijos valstybė, kuri rengs žiemos olimpiadą, – džiaugėsi žaidynių organizavimu besirūpinantis Lee Hee-beomas. – Pasaulio bendruomenė turi suprasti, kad esame pasiryžę surengti saugias ir išskirtines žaidynes.“

Senajame Olimpijos stadione apsilankęs IOC prezidentas Thomas Bachas kalbėjo apie nestabilią situaciją Korėjos pusiasalyje: „Olimpiada yra svarbiau už viską, tai – šventas dalykas. Jis svarbesnis už visus nesutarimus ir skirtumus, kurie kartais mus skaido. Šiame trapiame pasaulyje olimpinė dvasia turi galią vienyti žmoniją.“

Pirmuoju Pietų Korėjos sportininku, pradėjusiu olimpinio deglo kelionę, tapo buvęs „Manchester United“ futbolininkas Park Ji-sungas. Lapkričio 1 dieną olimpinė ugnis buvo atgabenta į Pietų Korėją. Čia ji aplankys 32 miestus ir vietoves.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"