TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Po teisėjo kauke - adrenalino raižomos grimasos

2013 06 06 6:00
Jonas Dagys. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ryškiausių teniso žvaigždžių dvikovos taip prikausto mūsų dėmesį, kad trečiasis šių spektaklių veikėjas nejučia lieka šešėlyje. Dažnam žiūrovui bokštelio teisėjas asocijuojasi su bejausmiu nuoboda. Tačiau tai - tik kaukė, slepianti po adrenalino antplūdžių nuolat besikeičiančią veido išraišką. Kaskart spręsdami netikėčiausius psichologinius testus jie, kaip ir žaidėjai, patiria didžiulį emocinį stresą.

35-erių Jonas Dagys jau spėjo save išbandyti didžiosiose teniso arenose - sėdėjo bokštelyje per atrankos varžybas Vimbldono čempionate, teisėjavo milijoniniame ATP turnyre Sankt Peterburge, Daviso taurės pirmenybių pirmosios grupės mačuose. Jonas trečius metus segi sidabrinį Tarptautinės teniso federacijos (ITF) teisėjo ženklelį. Tokį užsitarnavo pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje. Tiesa, pagrindinis J.Dagio darbas yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, jis - Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentas. Tačiau be teniso savo gyvenimo nebeįsivaizduoja.

Iš pažiūros Jonas mažai kuo skiriasi nuo savo studentų. O užklydusieji, pavyzdžiui, į Vilniuje vykstančias teniso varžybas niekada nepamanytų, jog šis jaunas vyras galėtų eiti turnyro vyriausiojo teisėjo pareigas. Tačiau kai jis prabyla, žemas aksominis balsas nejučia priverčia suklusti, o ramus žvilgsnis kelia pasitikėjimą.

Kaip pelnyti tenisininkų pasitikėjimą? Ar iš tiesų ITF teisėjų nervai geležiniai? Šiuos bei kitus paprasta akimi nematomus dalykus LŽ žurnalistė ir bandė išsiaiškinti, kalbėdamasi su Jonu Dagiu.

Kontrolės mechanizmai

- Kaip bokštelio teisėjas sprendžia ginčytinas situacijas?

- Dažniausiai sprendimą priimi intuityviai. Ilgas galvojimas kartais tampa kliūtimi.

- O jei nesi tikras dėl savo sprendimo?

- Tada turi pasitelkti šiek tiek vaidybos: negali išsiduoti, jog esi sutrikęs ar nepasitiki savimi. Antraip žaidėjas tave suvalgys. Kiekvienas teisėjas į aikštelę žengia turėdamas kreditą. Pirmą kartą jį matantis tenisininkas nežino, ko gali iš jo tikėtis. Patyrę žaidėjai visada tikrina, ar slidžioje situacijoje teisėjas reaguos adekvačiai. Jei vieną sykį sportininkui nusileisi, vėliau bus labai sunku išlikti neutraliam.

- Kokia didžiausia bausmė gali būti skirta teisėjui ir už ką?

- Į viską bandoma žiūrėti žmogiškai. Juk visi klysta. Blogiausia - jei jis bus pakeistas mačo viduryje. Tačiau paprastai to nenutinka. Nebent dėl sveikatos problemų: patirto saulės ar širdies smūgio.

- Kokį filtrą turi pereiti linijų teisėjai, kad patektų į didžiuosius turnyrus?

- Jiems nebūtina ITF teisėjo kategorija. Per kiekvieną mačą bokštelio teisėjas savo užrašuose vertina ir linijų teisėjus, kurie keičiasi kas valandą. Po turnyro šiuos vertinimus peržiūri vyriausiasis varžybų teisėjas ir pagal juos parenka linijų teisėjus pusfinalių ir finalo dvikovoms. Visi teisėjai - ne tik linijų - atrenkamai pagal tai, kaip užsirekomendavo ankstesniuose turnyruose.

- Pamenu, kai okupacijos laikais Jūrmaloje SSRS rinktinė žaidė Daviso taurės mačą berods su Turkija, per lyderių dvikovą bokštelio teisėjas begėdiškai "dirbo" tuometei Sąjungos teniso žvaigždei Andrejui Česnokovui. Ar dabar dažni teisėjų papirkinėjimo atvejai?

- Anksčiau per Daviso taurės varžybas bokštelio teisėjai būdavo vietiniai. Tik vyriausiasis - užsienietis. Tai truko bene iki 1990-ųjų. Šiandien visi Daviso taurės ar Federacijos taurės turnyrų pasaulinės grupės tesėjai privalo būti neutralūs, juos skiria ITF. Pirmosios grupės turnyre, į kurį Lietuvos tenisininkai niekaip neprasimuša, ITF skiria vyriausiąjį teisėją ir vieną bokštelio teisėją, antrasis bokštelio teisėjas gali būti parinktas varžybų rengėjų ir privalo turėti bronzinį ITF teisėjo ženklelį. Daviso taurės antrosios grupės mače abu teisėjai gali būti vietiniai, bet privalo turėti baltuosius ITF teisėjų ženklelius. Tačiau tokiu atveju po bokšteliu visada sėdės vyriausiasis teisėjas ir galės keisti bokštelio teisėjo sprendimus, jei šie jam pasirodys šališki.

Kas nepaiso etiketo

- Tarp Lietuvos teniso aistruolių tribūnose dažnai matome Pifu pramintą aktyvistą. Jo elgesys labai erzina teisėjus?

- Teisėjai matę ir aktyvesnių žiūrovų. Pifas erzina tik dėl to, kad su juo privalai dirbti - raminti, kalbėtis. Tai - tarsi papildoma rakštis mūsų darbe.

- O ar daug yra tenisininkų, kurių teisėjai labai nemėgsta?

- Nepasakyčiau. Greičiau atvirkščiai - yra tenisininkų nemėgstami teisėjai dėl kažkada nutikusios labai konkrečios situacijos. Kai teisėjų komanda susirenka į profesionalų turnyrą, vyriausiasis teisėjas visų paklausia, kam nenorėtų teisėjauti. Taip iš anksto taikoma konflikto prevencija. Ir man yra buvę, kai žaidėjai manydavo, jog esu prieš juos nusistatęs. Nors net nenumanau, kas juos paskatino taip galvoti.

- Kaip vertinama situacija, kai žaidėjas po dvikovos nepaduoda teisėjui rankos?

- Tai yra etiketas. Niekas už tai nebaudžia. Yra žaidėjų, kurie niekada nepaduoda rankos. Pavyzdžiui, populiariame senjorų ture, kuriame dalyvauja teniso legendos Henri Leconte'as, Jimmy Connorsas ir kiti, aikštingasis amerikietis Johnas McEnroe'us dėl kiekvieno abejotino kamuoliuko visada garsiai ginčijasi su teisėju ir niekada nepaduoda jam rankos. Manau, tai įrašyta į tokių turnyrų scenarijų ir suderinta su rengėjais.

- Savo klestėjimo metais J.McEnroe'us už tokį elgesį mokėdavo didžiules baudas... Kaip ir už ką dabar baudžiami tenisininkai?

- Galioja tokia schema: įspėjimas (kai, pavyzdžiui, prieš padavimą nusispjauni), vėliau varžovui įskaitomas taškas, paskui įskaitomas geimas, o kaip elgtis kitose pakopose, jau sprendžia vyriausiasis teisėjas - ar iš žaidėjo atimti dar vieną geimą, ar diskvalifikuoti.

Pernai "Queen's" klubo turnyro finale žaidęs D.Nalbandianas (su rakete) buvo diskvalifikuotas, kai po emocijų proveržio sužeidė linijų teisėją Andrew McDougallą. / Reuters/Scanpix nuotrauka

- Už ką žaidėjas gali būti diskvalifikuotas?

- Jis gali būti diskvalifikuotas be įspėjimų, jei aikštelėje šiurkščiai įžeis konkretų asmenį. Arba jei fiziniu veiksmu, nebūtinai tyčiniu, sužeis žmogų. Taip nutiko pernai Londono "Queen's" klube, kai per finalą Davidas Nalbandianas siekdamas kamuoliuko inertiškai bėgo palei galinę liniją ir po nesėkmingo smūgio savo pyktį išliejo spirdamas į šalia sėdinčio linijos teisėjo kojas juosiantį rėmelį. Argentiniečio smūgis buvo toks stiprus, kad iš teisėjo kojos pasipylė kraujas. Dvikova iškart buvo nutraukta ir pergalė pripažinta D.Nalbandiano varžovui iš Kroatijos Marinui Čiličiui.

Kiekvieną aikštelėje įvykusį incidentą įvertina vyriausiasis teisėjas arba teisėjų kolegija. Pavyzdžiui, 10 tūkst. dolerių turnyre už raketės mėtymą skiriama nuo 50 iki 100 dolerių, o Didžiojo kirčio serijos turnyre toks pat nusižengimas žaidėjui kainuoja jau kelis tūkstančius.

- Vyresniosios kartos teniso žmonėms nepatinka, kad į tribūnas pamažu persikelia krepšinio tradicijos: jaunimo trypimas kojomis per Daviso taurės mačą lyg ir nedera karališkajame sporte...

- Man, teisėjui, tai nekliūva. Juolab Daviso taurėje tai yra svarbi komandinio turnyro emocinė dalis. Bet kaip žmogui - nelabai priimtina. Aikštyne atsiradau savo tėvo, buvusio tenisininko, dėka. Vaikystėje įskiepytos šio sporto tradicijos dabar apmenkusios. Labiausiai mane erzina, kai žaidėjai treniruojasi be marškinėlių. Man tai - klaikus vaizdas. Kiekvienas klubas turi vidaus taisykles. Normaliame klube dažniausiai draudžiama išsirengti.

- Džiaugiamės Ričardo Berankio sėkminga karjera, tačiau vis dar einame iš paskos latviams ir estams. Šios valstybės jau turi teniso milijonierius: Latvija - Ernestą Gulbį, Estija - Kaią Kanepi.

- Visada turi atsirasti pirmasis, kuris taps traukos jėga. Manau, labai daug žmonių Lietuvoje pradėjo pastebėti ir net domėtis tenisu vien dėl R.Berankio. Teniso sklaidai Lietuvoje yra labai svarbu turėti tokį žaidėją. Ar jų bus daugiau, priklauso nebe nuo R.Berankio, o nuo Lietuvoje valdomo proceso. Manau, pas mus vyksta teigiami pokyčiai profesionalumo linkme.

Auksinio ženklelio kaina

- Didžiojo kirčio turnyruose per svarbiausias dvikovas bokštelyje matome vis tuos pačius veidus. Kiek iš viso yra auksinius ženklelius turinčių ITF bokštelio teisėjų?

- Manyčiau, ne daugiau kaip dvidešimt.

- Kokia jų motyvacija? Rodos, viską išbandė, visko pasiekė. Juolab teisėjaudamas svarbiausioms dvikovoms patiri didžiulį stresą. Gal pagrindinis stimulas - pinigai?

- Nevadinčiau to labai dideliais pinigais. Tai - individualus vertinimas. Aukščiausios kategorijos bokštelio teisėjai yra specifinio tipo žmonės. Per metus jie teisėjauja mažiausiai 30 savaičių. Tad nenuostabu, kad retas turi šeimą. Kitas dalykas: kai nuolat teisėjauji didžiausiose teniso arenose, nejučia pasijunti šou dalimi. Kai vidutiniškai 40 tūkst. žvilgsnių susminga į aikštelę, toks jaudulys ir yra adrenalinas, kurio tau nuolat reikia. Būti tokioje aplinkoje - išskirtinis jausmas. Kai jo ima trūkti, pradeda laužyti kaulus. Esu teisėjavęs keliuose Daviso taurės pirmosios grupės mačuose Ukrainoje, kur labai aukšto lygio tenisininkai žaidė su britais, su belgais, Latvijoje - su lenkais. Kelerius metus važiavau teisėjauti į milijoninį Sankt Peterburgo turnyrą. Nuolatinė rizika, kad tik nesuklystum, ir didžiulė atsakomybė - tai irgi adrenalinas.

- Ateityje ketinate siekti auksinio ITF teisėjo ženklelio?

- Tam reikėtų atiduoti daug daugiau laiko ir jėgų. Tai nėra mano tikslas. Bet atsisakyti teisėjavimo neketinu. Dabartinis statusas mane visiškai tenkina.

- Galėjote ir toliau siekti aukštumų sėdėdamas bokštelyje, tačiau prieš kelerius metus pakeitėte amplua. Kodėl pasirinkote vyriausiojo teisėjo specializaciją?

- Nemeluosiu - jaučiu malonumą eidamas turnyro vyriausiojo teisėjo pareigas. Nors šis darbas man - tarsi hobis, už jį gaunu atlygį ir moku mokesčius.

- Vadinasi, niekada nebeteks lipti ant bokštelio?

- Niekada. Toks mano sprendimas. Vienu metu turėjau sidabrinį vyriausiojo teisėjo ir bronzinį bokštelio teisėjo ženklelius. Kad išsaugočiau sidabrinį, kasmet turiu dirbti mažiausiai keturiuose tarptautiniuose profesionalų turnyruose. Tai - maždaug keturios savaitės. O bronzinį ženklelį turinčiam bokštelio teisėjui per metus būtina teisėjauti 40 dvikovų - tai maždaug penki turnyrai. Dėl laiko stygiaus nebegalėjau derinti abejų teisėjo pareigų. Supratau, kad lagamininis gyvenimas - nebe man. Dabar atostogas jau norisi leisti su žmona ir dviem sūnumis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"