TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Reaktyvinė Simona buities trasose

2012 12 13 6:10
S.Krupeckaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo be Dmitrijaus, kurį pirmąkart pamatė prieš dešimt metų. /LŽ archyvo nuotrauka

Po spalį Panevėžyje surengto Europos dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitė atrėmė dviratį į sieną. Mato jį kasdien, bet nesinaudoja. Pagaliau ji gali daryti tai, ko neleisdavo sau sezono metu.

Gruodžio tryliktoji Simonai ypatinga diena - per 18 metų trunkančią karjerą 18 įvairių spalvų medalių pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojusi elitinė treko dviratininkė šiandien švenčia trisdešimtmetį.

"Kol šeimoje viskas gerai, kol sveikata nesiskundžiu, gyvenu puikiai. Turiu vyrą, namą, šunį. Ko daugiau reikia? Jei Dievas duos, gal greitai ir vaikų bus", - stovėdama ant jubiliejaus slenksčio dabartinį savo gyvenimą "Lietuvos žinioms" apibūdino Panevėžyje įsikūrusi Lietuvos dviračių treko karalienė.

Simoną treniruojantis Dmitrijus Leopoldas yra ir jos vyras - pora susituokė prieš septynerius metus. Su penkeriais metais vyresniu tuomečiu Rusijos rinktinės dviratininku iš Omsko lietuvė susipažino Krylatskojės treke, kai 2002-aisiais atvyko treniruotis į Maskvą. 2005 metais jų draugystė buvo įteisinta amžinos meilės įžadais Panevėžio bažnyčioje. Dmitrijus nusprendė baigti karjerą ir pradėjo treniruoti žmoną, sportuojančią nuo 12 metų. Šeiminė ranga pradėjo nokinti vaisius - pasaulio čempionatuose iškovota 13 medalių, Europos - penki. Šalia S.Krupeckaitės pavardės atsirado titulai: Europos čempionė, pasaulio čempionė, pasaulio rekordininkė.

"Turiu dviratį, gerą treką treniruotėms ir geriausią pasaulyje trenerį", - prieš porą metų "Lietuvos žinioms" tvirtino Simona.

Šiemet tapusi pasaulio vicečempione (sprintas) ir stipriausia Europoje (keirinas), nuskynusi Senojo žemyno bronzą (sprintas), tačiau Londono olimpiadoje neprivažiavusi iki medalio S.Krupeckaitė nutarė leisti sau ir dviračiui pailsėti.

Tačiau ilgus metus su vyru be atostogų iki devinto prakaito dirbusi Simona ir be dviračio nemažina apsukų. Dukart Lietuvos Metų sportininke (2009 ir 2010) išrinkta S.Krupeckaitė kitomis akimis pamatė savo buitį, be to, ji nutarė pagaliau baigti mokslus (Lietuvos edukologijos universiteto filiale Panevėžyje Simona studijuoja kūno kultūrą).

18 metų kankinusi dviratį Lietuvos treko karalienė (dešinėje) nutarė kurį laiką nuo jo pailsėti. /AFP/Scanpix nuotrauka

Gyvenimas beveik įpusėjęs

- Ruošiatės jubiliejui? - likus kelioms dienoms iki gruodžio 13-osios LŽ kalbino Simoną Krupeckaitę.

- Lyg ir ruošiuosi (juokiasi). Dažniausiai per savo gimtadienį būdavau kur nors išvykusi. Torto užvalgydavome, ir tiek. O dabar galiu į namus susikviesti brangiausius žmones. Gal ir kavinėje savaitgalį pasėdėsime.

- Trisdešimt metų nėra daug. Ką jums reiškia šis skaičius?

- Nejaučiu, kad man jau trisdešimt (juokiasi). Iki šiol visąlaik gyvenau vien sportu. Gyvenimas beveik įpusėjęs, jau turėčiau žinoti, ko iš jo noriu. Bet ko nors kitko daryti lyg ir nemoku.

- Tačiau dviračių sporte nuveikėte labai daug.

- Be abejo, savo srityje esu daug pasiekusi, kitas mano vietoje galbūt jau dalytųsi patirtimi su jaunimu. Sporto laimėjimai - vienas dalykas. Bet jei dabar reikėtų susirasti kitą veiklą, būtų sudėtinga. Amžius jau toks, kai mokytis nelengva - per tiek laiko smegenys atrofuojasi (šypsosi).

Europos ir planetos pirmenybėse Simona iškovojo beveik dvi dešimtis medalių. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kambariai tušti nebus

- Tačiau asmeniniu gyvenimu galite būti patenkinta - turite mylimą vyrą, gyvenate savo name...

- Name įsikūrėme prieš porą metų. Norime, kad jie nebūtų tušti. Kitas mūsų su Dmitrijumi tikslas - užpildyti kambarius (juokiasi). Norime didesnės šeimos. Dabar tinkamas laikas šiek tiek atsipūsti - juk nebūtina dalyvauti visose varžybose. Tokie planai. O kaip bus, matysime. Sveikata ir laikas lems, kada vėl pradėsiu sportuoti. Galbūt jau rytoj norėsiu sėstis ant dviračio ir lenktyniauti. Bet labiau norime šeimos pagausėjimo.

Kitu ritmu

- Šešias dienas per savaitę keldavotės anksti ir treniruodavotės kartą ar du per dieną. Koks dabar dienos ritmas?

- Rūpesčių niekada netrūksta. Yra daug neatliktų darbų, kurių negalėčiau įveikti sportuodama. Edukologijos universitete atnaujinau kūno kultūros studijas, naikinu skolas. Be to, ir batus reikia nuvežti į taisyklą, drabužius - į siuvyklą (juokiasi). Tai buitiniai dalykai, kuriuos vis atidėliodavau kitai dienai. Viskas kaupėsi, kaupėsi... Ir staiga pamatai, kad reikia žieminius drabužius atskirti nuo vasarinių, reikia namie atlikti generalinę tvarką...

Tad po Panevėžyje pasibaigusio Europos dviračių treko čempionato per du mėnesius nebuvo dienos, kad nežinočiau ką veikti ir sėdėčiau sudėjusi rankas. Dar nėra monotonijos, galiu keltis be žadintuvo ir nebūtina valgyti tris kartus per dieną. Dabar gyvenu dėl savęs.

- Dviratis paslėptas? Ar jį matote kasdien?

- Matau, bet juo nesinaudoju. Einu pabėgioti, paplaukioti į baseiną.

Australijos pamokos

- Mėgstate pavartyti savo nuotraukų albumus?

- Taip. Turiu įamžintų daug gražių akimirkų.

- Bet yra ir nemalonius prisiminimus sukeliančių nuotraukų. Esate prisipažinusi, kad vartydama šių metų pasaulio čempionato Australijoje nuotraukas su kartėliu prisimenate, kaip jus diskvalifikavo.

- Iš pradžių jas pamačius būdavo skaudu, negera. Bet dabar negatyvumo nebelikę. Nuotraukos man primena tik planetos pirmenybes. Diskvalifikavo - vadinasi, taip ir turėjo būti.

- Sakėte, kad šis pasaulio čempionatas išmokė kovoti. Negi anksčiau per varžybas negaudavote tokių pamokų?

- Australijoje įrodžiau, kad iš tiesų galiu kovoti su varžovėmis, kurios kaunasi dėl pirmosios vietos. Šios varžybos man suteikė vidinės jėgos, didelio pasitikėjimo.

Viską pakeitė Maskva

- 2002 metais išvykote treniruotis į Maskvą. Ar kada nors pagalvojote, kaip gyventumėte, jei būtumėte likusi Lietuvoje?

- Galima tik filosofuoti ta tema. Manau, 2003 ar 2004 metais mano karjera būtų pasibaigusi, nes nebūtų jokios perspektyvos. Bet trenerio dėka, kuris ryžtingai kovojo, kad turėčiau sąlygas toliau dirbti, išvykau į Maskvą, ir viskas pasikeitė į gerąją pusę.

- Gal net į labai gerą pusę - juk po trejų metų susituokėte su dviratininku D.Leopoldu ir iki šiol esate kartu.

- Maskvoje mano gyvenimas pasikeitė. Tiesa, daugiausia profesinė pusė. Buvau plento dviratininkė, perėjau į treką, save atradau sprinte. Nuo Maskvos prasidėjo mano, trekininkės, karjera.

Skirtingi, bet artimi

- Tarp dviratininkų, su kuriais dirbote Maskvoje, buvo daug vaikinų. Kodėl į akį krito būtent Dmitrijus?

- Jis visada buvo ryški charizmatiška asmenybė. O tokios savybės mane žavėdavo. Jis tikras vyras. Už jo esu kaip už sienos.

- O Dmitrijus jums sakė, kuo jį sužavėjote?

- Neklausinėjau jo apie tai (juokiasi). Gal nenorėjau sužinoti negerų dalykų. Nebuvau iš anksto sau nusipaišiusi vyro idealo. Paprasčiausiai susitinki su žmogumi, bendrauji ir jauti - traukia jis tave ar ne. Mes pradėjome bendrauti, galbūt atitiko mūsų intelektas, charakteriai, nors esame labai skirtingi. Galbūt todėl vieną prie kito ir traukė.

- Esate susituokę jau 7 metus. Ar kaip nors pažymite vestuvių metines?

- Susituokę septynerius metus, o kartu - jau dešimtmetį. Nešvenčiame vestuvių metinių. Dažniausiai pamirštame tą datą (juokiasi). Mes tuokėmės du kartus - civilinę santuoką įregistravome 2005-ųjų liepos šeštąją, bažnytinę - po mėnesio. Jei vieną datą pražiopsai, galima paminėti antrąją (šypsosi).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"