TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Renesansas V.Čmilytės širdyje ir šachmatuose

2013 12 31 6:00
2013-ųjų gruodį Čekijoje: V.Čmilytės širdies žmogus P.H.Nielsenas dažnai ją lydi į turnyrus.   chess.com nuotrauka

Praėjusią savaitę įvyko geriausios visų laikų Lietuvos šachmatininkės Viktorijos Čmilytės vestuvės su Danijos didmeistriu Peteriu Heine Nielsenu. Duodama interviu LŽ, Viktorija savo širdies žmogų dar vadino sužadėtiniu, o po kelių dienų, šeštadienį, jie tapo vyru ir žmona.

Amžiną meilę vienas kitam prisiekė ne Danijoje ir ne Viktorijos gimtuosiuose Šiauliuose. 30-metės ir 40-mečio didmeistrių kuklios tuoktuvės įvyko Palangoje. Nuo šiol mūsų šachmatų primadona vadinsis V.Čmilytė-Nielsen.

Nieko nežinodama apie artėjančias vestuves šio rašinio autorė panoro 2014-ųjų išvakarėse išgirsti iškilios sportininkės nuomonę apie šiuolaikinių šachmatų tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje, apie jos ir P.H.Nielseno vaidmenį šiame sporte.

Post factum linkėdama jaunavedžiams gražaus ir kūrybingo gyvenimo, autorė siūlo skaitytojams naujametį interviu su Viktorija Čmilyte (pokalbio metu ji dar buvo sužadėtinė).

Kai sugrįžta stabilumas

- Šiemet dalyvavote visose svarbiausiose varžybose. Rezultatais nenusivylėte?

- Metų pradžia buvo ne itin palanki, pirmieji „Grand Prix“ varžybų etapai - gana sunkūs. Tačiau antrąją metų pusę galėčiau pavadinti sėkminga, ji buvo stabili: žaidžiau daug varžybų, pralaimėjau labai mažai partijų. Europos čempionate man pavyko kautis dėl aukščiausių vietų ir nepralaimėti nė vienos partijos. Tiesa, likau ketvirta – lyg ir nuvilianti vieta, nes netapau prizininke, tačiau savo pasirodymą vertinu teigiamai. Ir Europos komandinis čempionatas buvo labai sėkmingas. Lietuvos moterų komanda užėmė aštuntą vietą. Mano rezultatas irgi buvo geras – žaisdama pirmojoje lentoje iškovojau aukso medalį. O ir vienuoliktoji vieta pasaulio moterų šachmatų klasifikacijoje, manyčiau, yra gana aukšta. Tokioje pozicijoje ir baigiu šiuos metus, juos pradėjau būdama aštuonioliktoje vietoje. Tad pavyko priartėti prie geriausiųjų dešimtuko ir išlaikyti gana aukštą lygį. Tai mane džiugina.

- Kuo šie metai buvo ypatingi šachmatų pasauliui?

- Tuo, kad turime naują pasaulio čempioną. Kovoje dėl karūnos jaunasis šachmatų genijus iš Norvegijos Magnusas Carlsenas nugalėjo indą Viswanathaną Anandą.

Šachmatais žaidžia įvairaus amžiaus žmonės, šiuo atžvilgiu tai yra labai dosni sporto šaka. Antra vertus, profesionalų šachmatai kasmet jaunėja. Juolab M.Carlsenas pasaulio čempionu tapo būdamas 22-ejų (po šešerių metų nukarūnuotam V.Anandui gruodį sukako 44-eri – red.). Džiugu, kad sugrįžta šachmatų populiarumas. Mūsų sporte atsiranda vis daugiau optimizmo.

Be kančių – į žvaigždes

- Jūsų širdies žmogus danas Peteris Heine Nielsenas yra M.Carlseno treneris. Neabejoju, kad su sužadėtiniu kalbatės ir apie naująjį pasaulio čempioną. Būtų įdomu sužinoti, koks jo charakteris, kas lėmė tokį sėkmingą jo žygį šachmatų karaliaus sosto link?

- Nuo pat vaikystės M.Carlseną labai palaikė šeima: stengėsi sudominti vaiką šachmatais, nebrukti šio žaidimo prievarta. O juk pas mus iki šiol vyrauja nuostata, kad tik sunkiu kruvinu darbu visko pasiekiama: per kančias - į žvaigždes. M.Carlseno variantas kitoks. Jis gal būdingesnis skandinaviškam mentalitetui, svarbiausia – kad vaikui būtų įdomu.

Magnuso tėvai dėjo visas pastangas, kad nuo mažens sudomintų sūnų šachmatais ir kad jis ne žiūrėtų į laikrodį, laukdamas treniruotės pabaigos, o atvirkščiai – prašytų leisti ilgiau pabūti prie šachmatų lentos. M.Carlseno aplinka pasiekė tikslą, šachmatai tapo svarbiausiu ir įdomiausiu dalyku vaikino gyvenime. Tai ir yra didžausia jo fenomenalių iškovojimų paslaptis.

- Ar, be šachmatų, Magnusas dar kuo nors domisi?

- Jam labai patinka krepšinis. Jis žino mūsų Joną Valančiūną. Asmeniškai nepažįsta, tačiau žavisi šiuo sportininku. Su Magnusu esame dalyvavę tose pačiose varžybose Norvegijoje, ne sykį teko su juo bendrauti. Jis yra labai protingas, įdomus ir linksmas vaikinas.

- Kaip P.Nielsenas ir M.Carlsenas surado vienas kitą?

- Kai M.Carlsenui buvo dvylika trylika, jo tėtis ėmė dairytis sūnui gero trenerio. Ir pasirinko Peterį, jį anskčiau buvo sutikęs varžybose ir šiek tiek pažinojo. Juolab danas su norvegu puikiai susikalba. Taip prasidėjo bendras darbas, netrukus jie tapo ir gerais draugais. Nors vėliau Peteris nebedirbo su M.Carlsenu, nes jam teko treniruoti tuometį pasaulio čempioną V.Anandą, jie išliko draugai. Šiuo atžvilgiu šachmatuose, kaip, manyčiau, ir kitose šakose, labai svarbus trenerio ir auklėtinio ryšys.

- Gal tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl prieš svarbiausias 2013-ųjų varžybas – pretendentų turnyrą ir mačą dėl karūnos - Magnusas vėl panoro savo komandoje matyti Peterį? Juk toks jo sprendimas pasitvirtino šimtu procentų.

- Iš tikrųjų treneris, su kuriuo puikiai sutari ir kuriuo visiškai pasitiki, nemaža dalimi lemia sėkmę.

Apie šachmatų naudą

- Užsiminėte, jog vis daugiau optimizmo atsiranda šachmatuose. Norite pasakyti, jog pasaulyje jie išgyvena renesansą?

- Būtent tai ir teigiu. Tai pasireiškia keliais lygmenimis. Pirmiausia, žinoma, reikia pradėti nuo šachmatų žvaigždės M.Carlseno. Jaunasis norvegas peržengė šachmatų pasaulio ribas – jo populiarumas žaibiškai auga: jis jau atpažįstamas ir kaip modelis, nes yra labai fotogeniškas.

Kitas lygmuo – šachmatai mokyklose. Ši programa įgauna vis didesnį pagreitį, ir tai duoda puikių rezultatų.

- Juk ir Lietuvoje ne pirmus metus kalbama apie tai, kad šachmatus būtina įsileisti į mokyklas.

- Lietuvos šachmatų federacija stengiasi įgyvendinti šią programą mūsų šalyje. Aš tokią iniciatyvą labai palaikau.Kartu su federacija siekiame, kad mūsų mokyklose kuo greičiau atsirastų šachmatai. Ar ši disciplina bus privaloma ar pasirenkama – tai jau detalės. Svarbiausia, kad vaikai pradėtų žaisti šachmatus, kad pajustų jų naudą.

- Jei pirmokėlio tėvelis paklaustų, kuo šachmatai gali būti naudingi jo vaikui, ką atsakytumėte?

- Šachmatai moko susikaupti, susikoncentruoti. Dažnam vaikui to labai trūksta. Šis žaidimas lavina dėmesingumą, gebėjimą spręsti uždavinius, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Ugdo kūrybingumą, pagarbą kitam žmogui ir, žinoma, varžovui. Jau nekalbu apie matematinį ar geometrinį matymą. Šachmatai yra unikalus žaidimas, jis praverstų kiekvienam vaikui. Ne kiekvienas turi tapti šachmatų profesionalu, tačiau jų pradžiamokslis mokyklose, manyčiau, yra būtinas.

- Lietuvoje šachmatininkų profesionalų daugėja ar atvirkščiai – kasmet jų prarandame?

- Kol kas ryškių teigiamų poslinkių nematau. Profesionalų atėjimą į šachmatus lemia nauji ryškūs talentai. Tokių mūsų šalyje yra. Tik klausimas, ar talentingi jaunieji šachmatininkai pasirinks ekonomiškai nelabai užtikrintą sportininko profesionalo kelią. Pas mus į šachmatininko profesiją labai rimtai nežiūrima, čia šachmatai dar neturi tokio statuso kaip kitose šalyje (pavyzdžiui, Kinijoje) arba kaip krepšinis Lietuvoje. Pasaulyje atsiranda vis daugiau turnyrų įvairaus lygio šachmatininkams, todėl galimybių daugėja. Norėtųsi, kad ir Lietuvoje vaikai turėtų galimybę daug žaisti, tapti profesionalais ir pakankamai užsidirbti šiame sporte.

Intelektinio sporto oazė

- Priklausote pasaulio šachmatininkių elitui, tačiau per televiziją nematome Jūsų žaidžiančios. Šį sportą nematomą daro tai, kad jis - neolimpinė šaka.

- Mums labai trūksta šio statuso. Prieš trylika metų tuometis Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Juanas Antonio Samaranchas jau buvo sutikęs priimti šachmatus į olimpinę šeimą. Tačiau netrukus pasikeitė IOC vadovas. Naujasis, deja, nebuvo geranoriškai nusiteikęs šachmatų atžvilgiu.

Nepaisant to, mums irgi atsiveria kitos galimybės. Kad ir intelektinio sporto žaidynės, Visai neseniai iš jų grįžau. Jos surengtos trečius metus iš eilės. Planuojama rengti kasmet. Kitais metais tokios žaidynės vėl vyks Kinijoje, vėliau - jau kitoje valstybėje. Smagu, kad į olimpinę programą nepatenkančios intelektinio sporto šakos suvienytos ir tokiu būdu populiarinamos.

- Tarkite porą žodžių apie neseniai pasibaigusias intelektinio sporto žaidynes – kas nustebino šiemet?

- Organizatoriai kasmet stengiasi, kad žaidynės būtų įdomios ir žaidėjams, ir žiūrovams. Varžybos transliuojamos per televiziją. Ir ne tik Kinijoje. Šiemet šachmatų programoje buvo atsisakyta turnyro, kur žaidžiama nežiūrint į lentą (pernai Viktorija tapo šio turnyro vicečempione – red.) ir pasiūlyta baskų sistema – žaisti iškart dviejose lentose. Čia labai svarbus laiko faktorius – kiekvienai partijai skiriama 20 minučių, tad tenka gana greitai priimti sprendimus. Tai buvo įdomu ir dalyviams, ir žiūrovams (V.Čmilytė užėmė ketvirtąją vietą – red.). Kaip ir greitieji šachmatai – jie irgi sukelia daugiau įtampos bei emocijų žaidėjams ir stebėtojams.

- Moterų turnyruose dalyvavo tik 16 žaidėjų. Kaip vyksta atranka į šių žaidynių šachmatų varžybas?

- Pagal trijų reitingų - klasikinių, greitųjų ir žaibo šachmatų – vidurkį. Jei patenki tarp 16 stipriausiųjų, esi kviečiama į žaidynes.

Padėka G.Rasteniui ir Šiauliams

- Ką skelbtumėte Lietuvos metų šachmatininke ir šachmatininku?

- Šiemet didelį šuolį padarė 24-erių Deimantė Daulytė - galėčiau pasakyti daug gerų žodžių kaip apie komandos draugę ir kaip apie labai pajėgią šachmatininkę. Išskirčiau ir labai perspektyvų septyniolikmetį kaunietį Tomą Laurušą.

- Su D.Daulyte turite daug bendra: esate šiaulietės, jus konsultuoja tas pats treneris. Koks vaidmuo abiejų karjerose tenka Šiauliams ir vilniečiui Gediminui Rasteniui?

- Mūsų sporto mokykla “Dubysa“ ugdo stiprius žaidėjus. Šiauliuose yra tikrai nemažai jaunų šachmatininkų, turime ir daug puikių trenerių. Tai lemia gerus rezultatus. Todėl ir siekiame kuo daugiau vaikų Lietuvoje sudominti šachmatais, nes anksčiau ar vėliau kiekybė perauga į kokybę. Šiauliai yra to pavyzdys.

Dabar – apie trenerį. Aš, Deimantė ir pirmoji Lietuvos didmeistrė Kamilė Baginskaitė (emigravo į JAV – red.) esame G.Rastenio auklėtinės. Visos turime ypatingą ryšį su Gediminu. Jo įtaka neabejotinai yra didžiulė. Už tai jam visada būsime labai dėkingos.

Geri šilti namai

- Kiti metai bus kuo nors ypatingi?

- Nieko išskirtinio. Pavasarį Armėnijoje bus Europos čempionatas, rugpjūtį Norvegijoje vyks pasaulio šachmatų olimpiada, metų pabaigoje numatytos pasaulio moterų šachmatų taurės varžybos. Dvejos pastarosios varžybos rengiamos kas dvejus metus. Žinoma, vėl vyks intelektinio sporto žaidynės. Be to, kasmet atsiranda keli įdomūs netikėti turnyrai. Kitais metais bandysiu dar kelti savo lygį. O ir Lietuvoje norėčiau šį tą nuveikti – šachmatų mokyklose bandysiu stumtelti į priekį kelis projektus. Man tokia veikla tampa vis įdomesnė.

- Tačiau ar neprarasime Jūsų, kai ištekėsite už Danijos didmeistrio? Beje, ar Jūsų sužadėtiniui patinka Lietuvoje?

- Yra nemažai skirtumų tarp šių šalių, tačiau jis lengvai prisitaiko, kadangi daug keliauja. Peteris tikrai nesiryžtų čia gyventi, jei jam nepatiktų. Manyčiau, visiems daug važinėjantiems ir labai intensyviai dirbantiems žmonėms norisi turėti gerus šiltus namus. Abu nutarėme, kad tokie namai bus Lietuvoje. Bent jau kurį laiką – Šiauliuose (čia auga du šaunūs Viktorijos sūnūs, šiame mieste gyvena ir jos tėveliai - red.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"