TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Rio de Žaneiras lietuviams nebuvo svetingas

2016 08 23 6:00
Justinas Kinderis pirmą kartą karjeroje nebaigė jojimo rungties. Vytauto Dranginio nuotrauka

XXI vasaros olimpinės žaidynės, pirmą kartą surengtos Pietų Amerikoje, – jau tapo istorija. Kiek ilgiau nei dvi savaites pasaulio sporto sostine buvęs Rio de Žaneiras sekmadienį iškilmingai atsisveikino su olimpiečiais, estafetę perdavęs Tokijui. Ten 2020 metais rinksis pajėgiausi pasaulio atletai, o būsimieji žaidynių šeimininkai pažadėjo surengti geriausias visų laikų žaidynes.

Tarp medalius Rio iškovojusių valstybių lietuviai nebuvo prasčiausi – pelniusi vieną sidabro ir tris bronzos apdovanojimus mūsų rinktinė, kurią sudarė 67 sportininkai, užėmė 64 vietą.

Vyriausybė pakratys piniginę

Ant Rio de Žaneiro prizininko pakylos lipo porinę dvivietę irklavę ir sidabrą nuskynę Saulius Ritteris su Mindaugu Griškoniu, bronza pasipuošė moterų irklavimo porinė dvivietė Donata Vištartaitė su Milda Valčiukaite, tokį pat medalį išplėšė ir dviviete baidare plaukę Aurimas Lankas su Edvinu Ramanausku, pirmą medalį šalies sunkiosios atletikos istorijoje – bronzą – iškovojo sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

Už šių sportininkų ir jų komandų narių rezultatus šalies Vyriausybė premijoms atseikės 365 tūkst. 620 eurų.

Geriausiai pasirodžiusiems S. Ritteriui ir M. Griškoniui bei jų komandai atiteks 115 tūkst. 840 eurų. Po 86 tūkst. 880 eurų gaus D. Vištartaitės ir M. Valčiukaitės bei A. Lanko ir E. Ramanausko komandos. A. Didžbaliui bus skirta 43 tūkst. 440 eurų, jo treneriams – 21 tūkst. 720 eurų, kitiems jo komandos nariams – 10 tūkst. 860 eurų premijos.

Kadangi olimpiadoje prizinės yra 1–8 vietos, premijos bus skirtos dviviete baidare penktąją vietą užėmusiems Ričardui Nekriošiui ir Andrejui Olijnikui, plaukikams Rūtai Meilutytei (7 vieta) ir Simonui Biliui (8), treko dviratininkei Simonai Krupeckaitei (7), per žaidynių atidarymą Lietuvos vėliavą nešusiai buriuotojai Gintarei Scheidt (7) bei septintąją vietą užėmusiai krepšinio rinktinei.

Iš viso Brazilijoje pasižymėjusiems mūsų sportininkams iš šalies biudžeto bus skirta 560 tūkst. 415 eurų.

Priminsime, kad olimpiniam čempionui yra skiriama 115 tūkst. 850 eurų premija.

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė bėgimo ir šaudymo rungtyje pagerino olimpinį rekordą. /Vytauto Dranginio nuotrauka

Prieš ketverius metus už Londono žaidynėse užimtas 1–8 vietas Lietuvos Vyriausybė premijoms turėjo skirti beveik 960 tūkst. eurų.

Iš viso Rio de Žaneire medaliai atiteko 87 valstybių atletams. Mūsų kaimynai estai ir latviai pasirodė gerokai prasčiau: vienintelį Estijai bronzos apdovanojimą pelniusi vyrų irkluotojų keturvietė savo valstybę iškėlė į 78 vietą, o Latvijos olimpiečiai pirmą kartą nuo 1928 metų tik stebėjo, kaip kitų valstybių sportininkai lipa ant prizininkų pakylos.

Pagal gyventojų skaičių rikiuojamoje medalių lentelėje Lietuva užėmė 12 vietą. Šiame sąraše pirmoji įrašyta 106 tūkst. 825 gyventojus turinti Grenada. Vienintelį sidabro medalį jos atletas pelnė bėgdamas 400 metrų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos olimpinė rinktinė dalyvavo jau septintose vasaros žaidynėse. Išskyrus olimpiadas Atlantoje ir Rio de Žaneire, kitur lietuviai tapdavo olimpiniais čempionais. Su kukliausiu laimikiu – vieninteliu bronzos medaliu – mūsų olimpiečiai 1996-aisiais grįžo iš Atlantos. Ten prizininkais tapo mūsų krepšininkai. Tąkart olimpinę rinktinę sudarė 61 atletas, o medalius iškovojusių valstybių įskaitoje ji užėmė kol kas žemiausią olimpiadose vietą – 71.

Nesutramdė žirgų

Paskutinėmis Rio olimpinių žaidynių dienomis Lietuva akis buvo įsmeigusi į šiuolaikinės penkiakovės ir lengvosios atletikos varžybas. Tačiau joms tik įpusėjus aistruoliai buvo priversti liūdnai atsidusti – penkiakovininkai iš kovos dėl medalių pasitraukė dėl žirgų nepaklusnumo, o šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė finale neperšoko aukščio (193 cm), kurį (194 cm) lengvai įveikė per atrankos varžybas.

Londono žaidynių čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė po fechtavimosi rungties buvo 11-a (214 taškų). Po plaukimo Laura prie savo sąskaitos pridėjo dar 277 taškus. Tačiau trečioji rungtis – jojimas – buvo ta, kuri palaidojo visas viltis kovoti dėl medalio. Galimybę iš lietuvės atėmė jos valdomas žirgas Calagary Z, keturis kartus atsisakęs šokti per kliūtis. Negavusi nė taško L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė jau žinojo, kad paskutinėje, jos mėgstamiausioje, rungtyje – šaudymo ir bėgimo – nepavyks pakilti labai aukštai.

Trasoje reikėjo įveikti 4 ratus po 800 m ir keturiose šaudyklose pataikyti į penkis taikinius. Laura šioje rungtyje pagerino olimpinį rekordą, finišuodama per 12 min. 1,01 sek., ir surinko net 579 taškus. Jei jojimo rungtyje Lauros būtų klausęs žirgas, lietuvė būtų pasipuošusi olimpiniu medaliu. O dabar Rio de Žaneire ji užėmė tik 31 vietą.

Po varžybų mūsų sportininkė abejojo, ar jos žirgas iki Rio žaidynių turėjo aukščiausios klasės konkūrų varžybų patirties.

„Toks jausmas, kad jis pirmą kartą dalyvauja stebint tokiai miniai“, – žirgo kaprizus komentavo Laura. Pasak jos, per apšilimą jis šoko idealiai, o einant į aikštę žirgas drebėjo iš baimės.

Kita mūsų šalies atstovė, olimpinių žaidynių debiutantė Ieva Serapinaitė galutinėje įskaitoje liko 29-a.

Olimpine čempione sensacingai tapo australė Chloe Esposito, antra buvo prancūzė Elodie Clouvel, o trečia – lenkė Oktawia Nowacka.

Vyrų varžybų fechtavimosi rungtyje Justinas Kinderis pelnė 208 taškus ir dalijosi 18–20 vietas. Po 200 m laisvuoju stiliumi plaukimo varžybų lietuvis buvo 25-as, o po papildomų fechtavimosi varžybų Justinas pakilo į 23 vietą.

Tačiau niekas nenutuokė, kad jojimo rungtyje 29-erių mūsiškio lauks panašus košmaras, kaip ir jo komandos draugės Lauros. J. Kinderio valdomas žirgas Sl Special pirmus tris šuolius per kliūtis atliko sėkmingai, o prieš ketvirtą barjerą suklupo ir išmetė lietuvį iš balno. Pasibaidęs žirgas pradėjo bėgioti po konkūro aikštę. Šiaip ne taip jį suvaldė pagalbinis personalas, Justinas dar spėjo sėsti į balną ir prijoti artimiausią kliūtį, tačiau žirgas šokti atsisakė. O tada baigėsi ir laiko limitas. Tai reiškė, jog už šį pasirodymą bus skirta 0 taškų ir prarasta galimybė kovoti dėl aukštesnių pozicijų.

„Dar nebuvo taip, kad nebaigčiau rungties“, – krimtosi J. Kinderis.

Po bėgimo ir šaudymo rungties galutinėje įskaitoje jis užėmė 34 vietą (1 144 taškai).

Olimpiniu čempionu tapo Rusijos atstovas Aleksandras Lesunas, sidabras atiteko ukrainiečiui Pavlo Tymoščenkai, bronzą išplėšė meksikietis Hernandezas Uscanga.

Airinė nusivylė rezultatu

Išblėsus viltims sulaukti iš mūsiškių medalio šiuolaikinėje penkiakovėje, sekmadienio naktį visi sutelkė dėmesį į A. Palšytės šuolius. Tačiau jau antrose žaidynėse dalyvavusi lietuvė finale įveikė tik 188 cm aukštį ir užėmė 13 vietą. Londone ji buvo vienuolikta (189 cm). Rio žaidynėse Airinė dar mėgino įveikti 193 cm aukštį, bet visi trys bandymai buvo nesėkmingi. Mūsų sportininkė savo rezultatu liko nusivylusi.

Aurinė Palšytė finale įveikė tik 188 cm aukščio kartelę. /Reuters/Scanpic nuotrauka

Čempione tapo Ispanijos lengvosios atletikos legenda 37-erių Ruth Beitia. Tai pirmasis jos olimpinis medalis karjeroje. Sidabrą laimėjo bulgarė Mirela Demireva, bronza atiteko Londono olimpinei vicečempionei iš Kroatijos Blankai Vlašič.

Vyrų 50 km sportinio ėjimo rungtyje Tadas Šuškevičius buvo 33-ias (4 val. 4 min. 10 sek.). 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse Tadas buvo 32-as, o prieš ketverius metus Londone – 46-as. Antras Lietuvos atstovas Rio žaidynių debiutantas Arturas Mastianica po 35 km pasitraukė iš distancijos. Nuotolį baigė tik 48 ėjikai iš 80 startavusių.

Moterų 20 km sportinio ėjimo rungtyje 29 vietą užėmė Brigita Virbalytė-Dimšienė. Jos laikas – 1 val. 35 min. 11 sekundžių. Olimpinių žaidynių debiutantė Živilė Vaiciukevičiūtė tenkinosi 56 pozicija (1:41:28), o Neringa Aidietytė dėl traumos tuoj po starto pasitraukė iš distancijos.

„Sunku paaiškinti, kas šiandien nutiko. Sunkiausios gyvenimo varžybos! Nuo pat pirmų metrų kojos nenešė. Baisiausia buvo ištverti vidinę kovą su savimi – vis murdžiau save į purvą, kokia esu nevykusi, kaip antrose olimpinėse žaidynėse daužau savo svajones ir viltis. Gal tiesiog nesusitvarkiau su savo mintimis, spaudimu po pernykščio pasaulio čempionato. Gyvenimas tęsiasi ir labai viliuosi, kad pamatysite mane Tokijuje!“ – tokius žodžius po finišo savo socialinėje paskyroje parašė 31-erių Brigita.

Vyrų maratono (42 km 195 m) varžybose dalyvavo du žaidynių debiutantai iš Lietuvos. Remigijus Kančys finišavo 75-as (2:21:10), o Valdas Dopolskas – 111-as (2:28:21).

Lietuva vasaros olimpinėse žaidynėse

Žaidynės Sportininkų skaičius Auksas Sidabras Bronza Vieta tarp valstybių
1992 Barselona 47 1 0 1 34
1996 Atlanta 61 0 0 1 71
2000 Sidnėjus 61 2 0 3 33
2004 Atėnai 59 1 2 0 45
2008 Pekinas 71 0 2 3 56
2012 Londonas 62 2 1 2 34
2016 Rio de Žaneiras 67 0 1 3 64
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"