TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Šachmatus ištrynė pilki vadovai

2012 04 05 8:18

Per dvidešimt metų šachmatai mūsų krašte tapo nematomi. Intelektualųjį sportą į užmarštį pamažu stūmė Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) vadovai. Jų buvo daug. Pilkų kaip pelkė, iš kurios vis dar bando išbristi šio sporto entuziastai.

Neseniai pasitraukė dar vienas prezidentas. Neišbuvusiam nė pusės dvejų metų kadencijos 59-erių Kauno verslininkui Jonui Viesului šachmatininkų bendruomenė pareiškė nepasitikėjimą ir atstatydino. Šiandien LŽ pristato kovo pabaigoje naujuoju LŠF vadovu išrinktą tarybos narį 42-ejų vilnietį Aleksandrą Černovą.

Nebuvo jokios sistemos

- Kas lėmė tarybos sprendimą surengti naujus rinkimus?

- Per pastaruosius kelis LŠF tarybos posėdžius įtampa pasiekė kritinę ribą - situacija tapo nevaldoma. Ne sykį bandyta susitarti su prezidentu J.Viesulu, tačiau nepavyko. Tarp jo ir tarybos daugumos nebuvo jokio ryšio. Pernai per rinkimus J.Viesulas sugebėjo padaryti įspūdį - pasakė gražią įtikinamą kalbą ir pelnė balsų daugumą. Deja, netrukus įsitikinome, kad dėl tokio pasirinkimo smarkiai apsirikome.

- Jums gerai žinoma LŠF virtuvė?

- Ketverius metus rimtai bendravau su Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) žmonėmis, tad šachmatų pasaulio virtuvę šiek tiek išmanau. Nuo 2011-ųjų birželio dirbu LŠF taryboje. Turiu supratimą, kaip funkcionuoja federacija ir kokios pagrindinės problemos. Dabar taryba formuos konkrečių veiksmų planą, nes buvęs prezidentas tokio neturėjo. Jis eikvojo daug energijos, darė daug judesių, tačiau nebuvo jokios sistemos. Ir absoliučiai nesuprantami jo tikslai.

- Atstatydintas prezidentas nemėgo atsiskaityti už panaudotas LŠF lėšas. Kaip Jūs sieksite skaidrumo?

- LŠF internetinėje svetainėje paviešinsime biudžetinių lėšų atsiradimą ir jų panaudojimą. Visi puikiai žino, kad pinigų nėra, todėl jų likučių padalijimas visada tampa labai aštria tema.

Kad nekiltų isterija

- Kokia Jūsų Lietuvos šachmatų vizija? Kokie prioritetai?

- Ką darysime, paaiškės po konferencijos, kurią planuojame surengti per du mėnesius. Aptarsime pagrindinius klausimus - trenerių, teisėjų, profesionalų, vaikų. Turime 51 LŠF narį - tai išties nemažai. Pabandysime išgirsti visų nuomonę, išgryninti visas grandis, rasti pusiausvyrą ir tada sudėlioti veiksmų planą, kuris plius minus tenkintų visus.

- Didžiausia problema tikriausiai išlieka ta pati - visos grandys jaučia finansinį badą?  

- Kol kas tegalime sąžiningai skirstyti lėšas, kurios ateina iš biudžeto. Elementariausi šachmatininkų poreikiai viršija LŠF turimas lėšas vidutiniškai du tris kartus. Kur gauti pinigų, niekas nežino. Dėl to visos privalomos kalendorinės varžybos vyksta žmonių entuziazmo dėka. O kai kam nors reikia išvykti kur nors toliau į rimtesnes varžybas, prasideda isterija.

Pinigų nėra

- Pinigų trūksta visoms federacijoms be išimčių. Šiais laikais jų darbas neįsivaizduojamas be vadybos. Ir eksprezidentas J.Viesulas vos atėjęs į šį postą deklaravo, kad į federaciją atsivedė verslininkų komandą ir netrukus šachmatai suklestės. Nesuklestėjo...

- Kad atsirastų rėmėjų, būtina šachmatus padaryti matomus. Kol kas tik LŠF taryboje esantys verslininkai remia tam tikras varžybas. Ir toliau rems. Tačiau pasakysiu aiškiai - šachmatuose pinigų nėra. Ir kol kas nebus. Tai supratau bendraudamas su FIDE. Deja, dar nerastas būdas, kaip į šachmatus pritraukti rimtų pinigų. Pasaulyje yra tik keli talentingi žmonės, sugebantys savo federacijoms organizuoti didesnį finansavimą. Pavyzdžiui - Turkijoje arba Indonezijoje.

- Lietuvoje tai neįmanoma?

- Būtų neblogai pabandyti privilioti į LŠF prezidento postą turtingiausią Lietuvos žmogų. Kai kur taip ir daroma. Tačiau ir tam žmogui turi būti interesas. Pagrindinė mūsų sporto problema -šachmatai nėra šou. Juk pastebėjote, kiek daug pinigų uždirba futbolas ir krepšinis, kurie jau seniai nebėra tikrasis sportas - šios šakos virto gladiatorių mūšiais. Žmonėms visada reikėjo ir reikės reginių. O kur minios - ten sėkmingai vyksta prekyba alumi ir kitais dalykais.

Ką galima parduoti šachmatuose? Geriausiu atveju - protą. Buvo gera IBM idėja surengti Gario Kasparovo mačą su kompiuteriu. Tačiau viskas ir baigėsi po pirmojo bandymo - daugiau iš to nieko neišsuko. Gal bankams tai būtų įdomu, nes jie propaguoja intelektą...

- O intelektualaus produkto propaguotojai - pavyzdžiui, "Omnitel"?

- Manau, "Omnitel" bendrovei bendradarbiavimas su LŠF labai tiktų. Antra vertus, pastebiu, kad šachmatų tema pasaulyje plačiai eksploatuojama. Pavyzdžiui, "Smart move" (angl. - protingas veiksmas) - su šachmatų lenta, su figūromis. Šios temos pakankamai plačiai pasklidusios, FIDE net turėjo idėją pabandyti apmokestinti šachmatų temos eksploatavimą komerciniuose renginiuose, reklamose. Bet ketinimais viskas ir baigėsi.

Šiuo metu ką nors įtikinti, jog sugebėsime uždirbti reklaminių pinigų, nesiryžtume. Bet dirbsime šia linkme. Kol kas galime tik prašyti pinigų, nežadėdami jų grąžinti.

Akivaizdi degradacija

- Šachmatais žaidžia pusė Lietuvos, pusė pasaulio. Šio sporto atstovai, kaip jokio kito, keldavo ir tebekelia intrigą ne tik prie šachmatų lentos, bet ir politinėje plotmėje. Apie Šachmatų legendas sukurta nemažai įdomių filmų, vaidybinių ir dokumentinių. Ir nors šiais laikais intelektas yra ant pjedestalo, šachmatai vis tiek išlieka užribyje.

- Jūsų teiginyje neteisinga pagrindinė tezė. Intelektas dabar nėra ant pjedestalo.

- Sutinku, kad dabar klesti tuštybė. Tačiau masiniam vartotojui kasdien brukamas šou produktas, neretai - visiškas šlamštas, be intelektualaus proto sukurtų naujausių technologijų vargu ar apskritai egzistuotų.

- Šachmatai nėra šou. Neinvestuoti reklaminių pinigų į šachmatus nusprendžia šios srities specialistai. Tokia yra nuomonė, ir mums tenka jos paisyti.

- Bet juk anksčiau Anatolijaus Karpovo ir G.Kasparovo mačus stebėdavo visas pasaulis. Kas nutiko?

- Pirmiausia - pasikeitė laikai. Palyginę anksčiau ir dabar televizijos siūlomo produkto kokybę - matome akivaizdžią degradaciją. Bet tai nereiškia, kad situacija beviltiška. Antraip jokiu būdu neičiau dabar šių pareigų.

V.Čmilytė yra reiškinys

- Paprastam žmogui Lietuvos šachmatai pirmiausia asocijuojasi su tituluočiausia visų laikų šio žaidimo primadona Viktorija Čmilyte. Ankstesni LŠF vadovai ją tiesiog ignoruodavo. O juk be to, kad Viktorija yra puiki šachmatininkė, ji dar ir išsilavinusi, inteligentiška, artistiška, labai fotogeniška. Papuoštų bet kokią reklamą...  

- Kalbėsime su profesionalais, bandysime suprasti jų poziciją. Mano nuomone, jie turėtų lakstyti Viktorijai iš paskos ir prašyti, kad sutiktų tapti jų reklamos veidu. Beje, V.Čmilytės tema bus kalbama ir mūsų rengiamoje LŠF konferencijoje.

Lietuvoje Viktorija yra reiškinys. Būsiu atviras - reakcijos į V.Čmilytės pasiekimų mastą nebuvimas mane šokiravo. Pernai iš Gruzijos jos atvežtas Europos auksas niekam nepadarė įspūdžio. Tai jau yra požiūrio į šachmatus Lietuvoje pasekmė. Susidarė įspūdis, kad istorinė Viktorijos pergalė valstybės funkcionieriams buvo labai nepatogi, nes teko iš "rimtam" reikalui skirto stalčiuko išimti pinigų ir atiduoti jai kaip prizą.

- Kaip pakeisti tokį požiūrį?

- LŠF ketina kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimis. Dabar susidaro įspūdis, kad visiems būtų geriausia, jei mūsų apskritai nebūtų. Todėl viena iš LŠF veiklos krypčių bus šachmatų propaganda. Jei V.Čmilytės talentas nebus puoselėjamas ir jei per artimiausius dvidešimt metų neatsiras naujos viktorijos, įvyks tragedija. Baisiau už čempiono nebuvimą yra šachmatų sporto žlugimas.

Kas lemia rezultatus

- Kaunas turi jauną talentą - šešiolikmetį Tomą Laurušą. Ko galime iš jo tikėtis?  

- Tomas labai perspektyvus šachmatininkas. Dabar jis tokio amžiaus, kai turi apsispręsti, ar tai bus pagrindinis jo užsiėmimas. Tačiau tik šachmatų profesionalas gali nuspręsti, ko šis vaikinas iš tikrųjų vertas. Nesu specialistas, tačiau labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra toks žaidėjas. Neseniai Tomas tapo Lietuvos jaunimo iki 20 metų čempionu. Tai liudija, kad jis iš tiesų perspektyvus.

- Tačiau tarptautinėje arenoje kol kas tik V.Čmilytė prikausto mūsų dėmesį.   

- Prisipažinsiu, sportiniai rezultatai šachmatuose man nėra svarbiausias dalykas. Jei kartu su bendraminčiais sugebėsiu šachmatus padaryti masiškesnius ir pagerinti atmosferą juose, tai automatiškai atneš rezultatų. Esu tikras, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena net keli potencialūs pasaulio čempionai, tik kol kas nežinome, kur jie yra.

Apie save           

- Sporto bendruomenei būtų įdomu bent šį tą sužinoti apie naująjį LŠF prezidentą.

- Man 42-eji. Turiu žmoną ir animaciją užsienyje studijuojantį sūnų, kuriam šiemet sukaks 23-eji. Dirbu konsultantu finansų ir nekilnojamojo turto plėtros srityse. Gal dėl to kolegos LŠF taryboje ir patikėjo man prezidento postą, nes mano tiesioginis darbas - struktūrizuoti ir spręsti problemas.

- O šachmatai kada atsirado Jūsų gyvenime?     

- Išmokau žaisti būdamas penkerių. Kurį laiką lankiau šachmatų būrelį Vilniuje pas ilgametį vaikų trenerį Ričardą Fichmaną. Šventas žmogus. Deja, visada žaidžiau tik mėgėjiškai. Dabar priebėgomis šachmatais žaidžiu internete ir su šachmatų kompiuteriu namuose. Tačiau su gyvu žmogumi varžytis daug įdomiau - tuomet jauti psichologinius žaidimo niuansus, gali konkurentą paspausti, išgąsdinti jį savo veido išraiška ar gestais. O kompiuteris neturi emocijų, nedaro klaidų ir jų neatleidžia.

- Ačiū už atvirumą. Linkiu nenuvilti žmonių, patikėjusių Jums šachmatų bendruomenės vėliavą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"