TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Šalies tinklinį garsina Jonava

2015 04 29 6:00
Rimtesnio pasipriešinimo šalies čempionate „Achemos-KKSC“ tinklininkės nesulaukia nuo 2013-ųjų. Augusto Četkausko nuotraukos

Trečius metus iš eilės ir penktą kartą klubo istorijoje Lietuvos moterų tinklinio čempione tapo Jonavos „Achemos-KKSC“ komanda. Pirmus metus šiai ekipai vadovaujančio Sauliaus Matikonio auklėtinės savo pasiaukojamu žaidimu sušvito ir Baltijos lygoje – pernai bronzą iškovojusios jonavietės šiemet pelnė sidabrą.

„Kad būtų tokie rezultatai, intensyviai dirbome pastaruosius sezonus. O komanda buvo buriama jau prieš trejus metus, kai jos vadovu tapo Vidas Makauskas. Žinoma, kiekvienais metais dirbome kryptingai, ekipos sudėtis vis stiprėjo. Todėl šiemet ir pasiekėme tokių rezultatų“, – laimingą receptą „Lietuvos žinioms“ atskleidė 32 metų S. Matikonis, patirties sėmęsis JAV ir Ispanijoje.

Savaitgalį šalies čempionato finale, vykusiame Šiaulių arenoje, „Achema-KKSC“ du kartus vienodais rezultatais 3:0 įveikė Kauno „Heksą“ ir apgynė čempionių titulą. Anksčiau aukso medalius jonavietės yra iškovojusios 2008, 2009, 2013 ir 2014 metais.

Naudingiausia finalo žaidėja pripažinta „Achemos-KKSC“ puolėja Viltė Makauskaitė. Tai nėra vienintelis jos titulas šį sezoną. Viltė tapo ir rezultatyviausia Baltijos lygos žaidėja, o jos komandos draugė Inga Vainilavičiūtė pripažinta geriausia Baltijos lygos libero – laisvąja gynėja.

Baltijos moterų lygos sezoną Jonavos tinklininkės baigė būdamos pirmojoje vietoje – iš 20 žaistų rungtynių laimėjo 19. Ketvirtfinalyje „Achema-KKSC“ labai sunkiai 3:2 laimėjo prieš Rygos klubą RSU-MVS, pusfinalyje 3:0 nugalėjo Latvijos čempiones Jelgavos LU tinklininkes, o finale 0:3 neatsilaikė prieš čempionių titulą gynusias Kohilos „Vorkpalliklubi“ (Estija) atstoves.

Dar prieš trejus metus S. Matikonis apie tinklinį net negalvojo. 2012-aisiais iš Barselonos jis grįžo į Lietuvą ketindamas turėti savo verslą ir tvirtą pagrindą po kojomis. Taip įkūrė įmonę „Corporate SPA“, kuri teikia masažo paslaugas darbo vietose, bet vieną 2013-ųjų dieną sulaukė pasiūlymo tapti „Achemos-KKSC“ asistentu. O praėjusių metų rudenį tapo ir vyriausiuoju treneriu. Įmonės veiklą teko laikinai sustabdyti, nes strategas vadovaujasi taisykle: geras gali būti tik dirbdamas vieną darbą.

„Gyvenime mes važiuojame traukiniu, ir traukinys kartais apsuka ratą. Mano traukinys vėl pasuko tinklinio bėgiais. Neaišku, kiek ilgam“, – šypsojosi S. Matikonis ir prisipažino, jog su moterimis dirbti sunkiau nei su vyrais.

Kovojo, tarsi neišauštų rytojus

– Baltijos lygoje pakilo į neregėtas aukštumas: dar užpernai „Achema-KKSC“ buvo tik aštunta, pernai iškovoti bronzos medaliai, o šiemet užimta jau antroji vieta! – taip LŽ pradėjo pokalbį su šalies moterų tinklinio čempionių vyriausiuoju treneriu Sauliumi Matikoniu.

– 2013 metais Jonavos komanda liko aštunta, nes lygoje dar dalyvavo trys Baltarusijos klubai, kurie meistriškumu gerokai lenkė Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekipas. Žinoma, tuomet mūsų komandos žaidėjos kovoti su latvių ir estų tinklininkėmis nebuvo pasirengusios nei techniškai, nei taktiškai.

Viskas pasikeitė praėjusį sezoną. Dar pirmame turnyre Jelgavoje, kur prieš sezoną susirenka visi Latvijos klubai pasitikrinti jėgų, mes užėmėme pirmąją vietą. Tuomet supratome, kad turime gana stiprią komandą, su kuria galėsime daug nuveikti ir kovoti pusfinalyje. Taip ir nutiko. Reguliariajame sezone viršijome lūkesčius užimdami pirmąją vietą. Tik gaila, kad pernai, kaip ir šiemet, buvo sunkus pusfinalis su Jelgavos komanda. Ši komanda mums labai neparanki. Pernai pusfinalyje šiai ekipai pralaimėjome, todėl šiemet viską strategavome kitaip – kai kurias žaidėjas perkėlėme į kitas pozicijas – ir pusfinalyje 3:0 įveikėme Jelgavos LU tinklininkes. Merginos buvo nusiteikusios 150 procentų. Ėjo žaisti taip, tarsi niekada neišauštų rytojus.

Saulius Matikonis tikina, jog su moterimis dirbti kur kas sunkiau nei su vyrais.

– Šiemet reguliariajame sezone iš 20 rungtynių pralaimėjote tik sykį. Tai puikus rezultatas.

– Vienintelę nesėkmę patyrėme žaisdami būtent su Jelgavos komanda. Neturėjome tikslo būti pirmi, nes praėjusių metų pavyzdys parodė, kad pirmoji vieta negarantuoja atkrintamosiose varžybose silpnesnių varžovių. Taip šiemet ketvirtfinalyje vos nesudegėme – prieš Rygos klubą laimėjome tik 3:2. Tokių sunkių rungtynių ir tikėjausi, nes ir reguliariajame sezone rygietes įveikėme tik 3:2.

– O finale Kohilos komandai rimčiau pasipriešinti galėjote?

– Šiame finale neturėjome jokių galimybių. Analizuojant ir vaizdo medžiagą, ir statistiką, visose pozicijose akivaizdžiai pranašesnė buvo Estijos komanda.

– Po Baltijos čempionato finalo mėnesį laukėte, kol prasidės šalies čempionato finalai. Tai išvargino?

– Tai buvo nepalanki situacija, dėl to buvau labai nepatenkintas. Latvijoje ir Estijoje nebuvo tokios pertraukos. Sunku išlaikyti sportinę formą, kai reikia mėnesį laukti varžybų. Todėl žaidėjoms savaitę leidome atostogauti, kitą savaitę dirbome fiziškai. Be to, dėl traumų ir jaunimo čempionatų buvo sunku surinkti visas komandos tinklininkes.

Žiūrovų dar ne tiek, kiek norėtų

– Kurias žaidėjas galėtumėte išskirti iš savo komandos?

– Puolime nesulaikoma buvo V. Makauskaitė. Ji baigdavo visas atakas, tad neatsitiktinai buvo rezultatyviausia Baltijos lygos žaidėja. Bet puolėjai yra priklausomi nuo kamuolio perdavinėtojų. Viltei kamuolį puikiai perduodavo viena geriausių gynėjų Baltijos lygoje - komandos kapitonė Raimonda Strelkauskaitė. Libero (laisvojo gynėjo) pozicijoje turime I. Vainilavičiūtę. Ši trijulė – pagrindas, apie kurį sulipdyta visa komanda.

Mūsų komanda jauna, amžiaus vidurkis – 22-23 metai. Dar pernai turėjome ir vieną žaidėją iš Vilniaus, o šiemet ekipoje rungtyniavo tik Kauno ir Jonavos tinklininkės.

– Ar Jonavos žiūrovai rinkosi palaikyti savo komandos?

– Sezonui įsibėgėjus, mūsų rezultatai sutraukdavo vis daugiau žiūrovų. Nors, žinoma, aistruolių ne tiek, kiek norėtume, jie krepšiniu domisi kur kas labiau nei tinkliniu.

– Tapote Lietuvos čempionais. Kas toliau?

– Dabar reikia atlikti išsamią viso sezono analizę: ko trūko, kas buvo gerai. Ir žiūrėti, ką galime. Reikia rasti papildomų rėmėjų. Kokias turėsime žaidėjas, priklausys nuo biudžeto. Džiugu, kad pagrindine komandos rėmėja yra AB „Achema“, be to, daug metų svariai mums padeda Jonavos savivaldybė.

Ispanės – karšto būdo

– Kaip būtų susiklosčiusi jūsų karjera, jei ne „Achemos-KKSC“ trenerės Jolitos Kontvainienės skambutis? Tąsyk ji pasiūlė jums 2013-2014 metais dirbti antruoju komandos treneriu?

– Nebūčiau tapęs Lietuvos čempionu treniruodamas merginas. (Juokiasi.) Visuomet stengiuosi būti dalimi to, kur yra sistema ir aiškus tikslas. Kitose šalies komandose neįžvelgiu sistemiškumo. Moterų tinklinio lygis Lietuvoje, išskyrus Jonavą, nėra aukštas. Jonavos klubas turi savo struktūrą, viziją ir galimybes suburti žaidėjas, jas parengti ir siekti aukščiausių tikslų ne tik šalyje, bet ir už jos ribų.

– Kaip tapote vyriausiuoju treneriu?

– Tai buvo klubo vadovų sprendimas. Man pasiūlė, ir aš sutikau, nes esu maksimalistas. Šis darbas mano karjeroje buvo vienas laiptelis aukštyn. Negalėjau jo atsisakyti.

Žinoma, dabar atsakomybė kur kas didesnė. Tai sunkus darbas, bet pats procesas buvo labai įdomus ir netgi linksmas. Kai pasieki norimą rezultatą, visa tai atperka sunkumus.

– Kas jums šiemet talkino?

– Šį sezoną man padėjo komandos kapitonė R. Strelkauskaitė. Ir visus metus šalia manęs buvo klubo vadovas V. Makauskas.

– Pirmą kartą dirbti su moterimis pradėjote Barselonoje. Antrą kartą – Jonavoje. Ar sunku dirbti su dailiosios lyties atstovėmis?

– Lietuvoje lengviau nei Ispanijoje. Ten moterys labai karšto būdo. Be to, kalba svetima. Todėl Barselonoje buvo daug iššūkių. Bet su moterimis dirbti kur kas sunkiau nei su vyrais.

– Ilgą laiką Jonavos klubą treniravo moterys. Staiga vyriausiuoju treneriu tapo vyras. Galbūt merginos į jus žiūrėjo nepatikliai?

– Moterys konkuruoja tik tarp moterų. Jei pažiūrėtume į pasaulio elito komandas, stipriausias rinktines, pamatytume, kad dažniausiai jų treneriai yra vyrai.

Amerikoje nepatiko

– Tinklinis jums į kraują įaugęs?

– Pradėjau jį žaisti Panevėžyje. Ketverius metus buvau pakviestas ginti Šiaulių komandos garbę. Su šia ekipa pavyko tapti Lietuvos čempionu, o paskui, 2006-aisiais, stipriausi šalyje tapome ir su Panevėžio klubu. Pridėjus abu pastaruosius moterų tinklinio čempionatus, iš viso turiu jau keturis aukso medalius.

– Kaip kilo mintis išvykti studijuoti į JAV?

– Įstojau mokytis į tuometę Lietuvos kūno kultūros akademiją, kad baigęs turėčiau trenerio specialybę. Bet tuo metu ši mintis manęs nežavėjo, todėl pasimokęs du kursus išvykau į Ameriką ir baigiau tarptautinio verslo bakalauro studijas.

Gavau pasiūlymų iš devynių JAV aukštųjų mokyklų, o pasirinkau Lindenvudo universitetą Sent Čarlso mieste Misūryje. Ten buvo sudarytos geriausios sąlygos mokytis ir žaisti tinklinį. Bet man Amerikoje nepatiko nuo pat pirmos dienos. Svajojau grįžti dirbti į Europą ir būti europiečiu. Todėl mano kelias pasuko į Ispaniją. Ten pavyko įsidarbinti amerikiečių „Intel“ kompanijoje. Barselonoje radau merginų tinklinio klubą, kurį galėjau treniruoti vakarais. Taip dvejus metus realizavau savo, tinklininko, patirtį.

Tačiau po trejų Ispanijoje praleistų metų, 2012-aisiais, grįžau į Lietuvą, o užpernai netikėtai sulaukiau pasiūlymo tapti „Achemos-KKSC“ asistentu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"