TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Seulo pasaką prisimena iki šiol

2016 08 04 6:00
Į SSRS rinktinę Arminas Narbekovas (viduryje) pateko iš Vilniaus "Žalgirio". AFP/Scanpix nuotrauka

Tarp 25 olimpinių čempionų iš Lietuvos yra ir du futbolininkai – 1988 metų Seulo olimpinėse žaidynėse su SSRS rinktine aukso medalius iškovojo tuomečiai Vilniaus „Žalgirio“ nariai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis.

Seule rungtyniaudamas 23 metų A. Narbekovas buvo vienas SSRS rinktinės lyderių – žaidė per visas 6 rungtynes, pelnė 2 įvarčius. Keturis kartus (1985–1988 m.) geriausiu Lietuvos futbolininku rinktas žalgirietis prisipažįsta, kad prieš kiekvienas olimpines žaidynes mintimis sugrįžta į 1988-ųjų olimpinį Seulą.

„Prisiminimai puikūs. Tai buvo viena geriausių karjeros akimirkų. Prieš kiekvienas olimpines žaidynes mintyse automatiškai iškyla Seulo olimpiados kovos“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo olimpinis čempionas.

Vis dėlto viena skambiausių jo karjeros pergalių iškovota atstovaujant svetimos šalies rinktinei.

„Žinoma, tai ne tas pats, kas atstovauti Lietuvai. Bet tuomet mes neturėjome pasirinkimo. Buvo viena didelė šalis. Kvietė ir žaidėme“, – teigė A. Narbekovas.

Komandą kūrė dvejus metus

Tai, kad į olimpinę rinktinę anuomet pateko du „Žalgirio“ žaidėjai, Lietuvos futbolui buvo puikus įvertinimas.

„Norint patekti į tą rinktinę reikėjo įdėti labai daug pastangų. Tuomet visose SSRS respublikose buvo priskaičiuojama apie 16 mln. futbolininkų. Žinoma, profesionalų buvo mažiau, tačiau vis tiek vyravo didžiulė konkurencija“, – sakė A. Narbekovas.

Dveji metai. Tiek truko rinktinės suformavimas, atrankos varžybų procesas ir draugiškų rungtynių maratonas.

„Buvau suskaičiavęs, kad olimpiniais 1988 metais namie pabuvau vos tris mėnesius. Visą kitą laiką – kelionės ir stovyklos“, – teigė legendinis futbolininkas.

Prieš olimpiadą jam ir kitiems rinktinės nariams teko atlaikyti daugybę treniruočių stovyklų užsienyje ir seriją draugiškų rungtynių.

„Nebuvo lengva, tačiau treniruotas kūnas yra pasirengęs atlaikyti didžiausius krūvius. Psichologiškai taip pat buvome gerai pasiruošę, todėl rutina neerzino. Žinojome, kad vyksime į olimpiadą, į svarbiausias varžybas kiekvieno sportininko gyvenime. Galvoje kirbėjo mintys apie medalius. Tai taip pat stūmė į priekį“, – prisiminė A. Narbekovas.

Arminas Narbekovas./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Finale palaužė brazilus

Seule SSRS futbolininkai buvo geriausi, tačiau prieš kelionę į Pietų Korėją žūtbūtinio tikslo tapti olimpiniais čempionais niekas nekėlė.

„Tokios užduoties nebuvo, nors mes dažnai pasvajodavome apie medalius. Tiesa, treneris Anatolijus Byšovecas nuolat kartojo: „Atsiminkite vyrai, kad blizga tik auksas“, – pasakojo saugas.

Šiuos žodžius futbolininkai gerai įsikalė į galvas.

Per olimpiados turnyro startą SSRS rinktinė lygiosiomis 0:0 sužaidė su šeimininkų Pietų Korėjos rinktine. Vėliau 2:1 palaužė Argentiną ir 4:2 – JAV. Prie šios pergalės A. Narbekovas prisidėjo įvarčiu. Ketvirtfinalyje nesunkiai, rezultatu 3:0 buvo palaužta Australijos komanda, o pusfinalyje laukė mūšis su Italijos rinktine.

Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi lygiosiomis 1:1. Jau 2-ąją pratęsimo minutę A. Narbekovas stipriu smūgiu į tolimąjį vartų kampą iš dešiniojo krašto pelnė įvartį ir išvedė saviškius į priekį. Tada komandos apsikeitė tiksliais smūgiais ir SSRS ekipa triumfavo 3:2.

„Puikiai prisimenu tą įvartį. Po šios pergalės nukrito didžiulė psichologinė našta, nes patekome į finalą ir užsitikrinome mažiausiai sidabro medalius, – teigė Lietuvos futbolininkas. – Vėliau stebėjome kitas pusfinalio rungtynes: žaidė brazilai su vokiečiais. Sakėme, kad ir su kuo žaistume finale, aukso medalių paleisti neturime teisės.“

Finale teko kovoti su Brazilija. Olimpiniame Seulo stadione brazilai pirmieji įsiveržė į priekį po garsiojo Romario įvarčio. Tačiau SSRS komanda sugebėjo atsitiesti – Igoris Dobrovolskis antrame kėlinyje rezultatą išlygino, o pratęsimo metu Jurijus Savičevas pelnė pergalingą įvartį (2:1). Beje, J. Savičevas antrame kėlinyje pakeitė čiurnos traumą patyrusį A. Narbekovą.

„Žaisdami prieš brazilus nejautėme jokios baimės. Pirmieji praleidome įvartį, tačiau komandos dvasia buvo labai stipri, tikėjome savo jėgomis ir sugebėjome persverti rezultatą. Ta rinktinė buvo galinga. Per dvejus metus taip ir nepralaimėjome nė vienų rungtynių nei oficialiuose nei draugiškuose turnyruose. O žaidėme gal 50 kartų“, – pažymėjo buvęs žalgirietis.

Švęsti – tik po pergalės

SSRS laikais sportininkai privalėjo griežtai laikytis sportinio režimo. Vienas nesusipratimas A. Narbekovui vos nekainavo vietos olimpinėje rinktinėje.

Per turnė Naujojoje Zelandijoje viešbučio restorane jis pasidėjo lėkštę su maistu ant staliuko ir nuėjo atsinešti atsigerti. Kai grįžo, ant stalo rado kažkieno iš turistų paliktą alaus bokalą. Lyg tyčia, tuoj pat prisistatė ir treneris A. Byšovecas.

„Tavo alus?“ – paklausė jis lietuvio.

A. Narbekovui ilgai teko įtikinėti, kad įvyko nesusipratimas.

„Treneris buvo užsispyręs ir niekaip nenorėjo patikėti manimi. Tik pasibaigus olimpiadai A. Byšovecas priėjo ir sako: „Išsiaiškinkime pagaliau tą klausimą. Ar aš klydau?“ – „Klydote“, – atsakiau. Jis manęs atsiprašė, – netikėtą istoriją prisiminė lietuvis. – Tada rinktinėje buvo daug draudimų. Įvairūs saldieji gazuoti gėrimai taip pat buvo tabu.“

Užtat po pergalės prieš brazilus futbolininkai aukso medalius atšventė iš širdies.

„Šventėme. Šventė truko netrumpai“, – dabar juokėsi A. Narbekovas.

Futbolininkų festivalis vyko iš SSRS specialiai atplukdytame ir Seulo prieplaukoje prišvartuotame laive, kuris, anot A. Narbekovo, kitų sportininkų buvo pavadintas „Balių sostine“.

„Tame laive jautėmės fantastiškai. Ir atsipalaidavome, ir savo mėgstamo išsiilgto maisto gavome“, – teigė olimpinis čempionas.

Į puotą netrukus įsitraukė ir auksą iškovojusi SSRS krepšinio rinktinė, kurioje žaidė net keturi lietuviai – Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius. Švęsti užsukdavo ir kiti auksą iškovoję sportininkai.

„Seule gyvenome užmiestyje. Kai gavome apdovanojimus, atvažiavome į olimpinį kaimelį. Kaip tik krepšininkai savo finalą žaidė. Laimėjo, prisidėjo atšvęsti aukso medalių“, – smagias akimirkas prisiminė A. Narbekovas.

Kvietė korėjiečiai

„Dar ilgai negalėjome suvokti, ką padarėme. Viskas atrodė lyg pasakoje“, – teigė futbolininkas.

Seulo olimpiados futbolo varžybų lygis buvo aukštas. 1984 metais FIFA nusprendė leisti olimpiniame futbolo turnyre dalyvauti ir profesionalams.

„Buvo solidus turnyras. Žaidė garsieji brazilai Romario ir Bebeto, vokiečiai Jurgenas Klinsmannas ir Thomasas Hassleris, italas Mauro Tassotti“, – vardijo A. Narbekovas.

Olimpiniai Seulo čempionai buvo dosniai apdovanoti. Futbolininkai gavo po 6,5 tūkst. dolerių premijas ir paskyras tuomet prestižiniams automobiliams „Volga“ įsigyti. Grįžus namo jiems teko atlaikyti apdovanojimų ir pagerbimų maratoną.

SSRS krepšinio rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis prieš Seulo olimpiadą krepšininkams pažadėjo padėti išvykti į užsienį, jei šie laimės aukso medalius. Futbolininkai iš A. Byšoveco tokio pažado nesulaukė.

„Apie tai nebuvo kalbama. Atšventėme pergalę ir išsiskirstėme po savo klubus. Po olimpiados gavau įdomių pasiūlymų iš Pietų Korėjos futbolo klubų. Tačiau buvo tokie laikai – taip lengvai niekur neišvyksi...“ – sakė A. Narbekovas.

Rio de Žaneiro olimpiados futbolo turnyras

A grupė: Brazilija, PAR, Irakas, Danija.

B grupė: Švedija, Kolumbija, Nigerija, Japonija.

C grupė: Fidžis, Pietų Korėja, Meksika, Vokietija.

D grupė: Hondūras, Alžyras, Portugalija, Argentina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"