TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Sportininkų interesai - baseino dugne

2010 05 20 0:00
Kalbama, kad A.Praniauskas besąlygiškai vykdo miesto valdžios nurodymus, o kai ši pasieks tikslą, jis ramiai pasitrauks iš Lazdynų baseino direktoriaus pareigų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vilniaus visuomenei seniai kelia nerimą sostinės vadovų pasiryžimas daug olimpinių prizininkų išugdžiusį miestą paversti gūdžia sporto provincija.

Nacionalinė futbolo komanda neberungtyniauja sostinėje. Lengvaatlečių gyvenimas verda Kaune. O dabar Vilniaus savivaldybės bosai nusprendė iš savojo miesto išguiti ir Lietuvą tarptautinėse varžybose garsinančius penkiakovininkus bei vandens sporto šakų atstovus.

Vargu, ar Europoje rastume dar vieną valstybę, kurios sostinė neturėtų šiuolaikinio 50 m ilgio baseino. Vilniaus Lazdynų mikrorajone tokia sporto bazė veikė tris dešimtmečius. Ten išugdyta ne viena plaukimo ir šiuolaikinės penkiakovės olimpinė žvaigždė. Tačiau Lazdynų baseinas (visas pavadinimas - UAB "Lazdynų laisvalaikio centras") dar nuo praėjusių metų gruodžio uždarytas rekonstrukcijos darbams. Niekas neprieštaravo miesto vadovams - varganai atrodanti sporto bazė prašyte prašėsi renovacijos.

Nors baseinas vėl turėtų atverti duris jau šį mėnesį, dėl jo likimo kyla daug klausimų. Ypač kai šio statinio reikalus ėmė kuruoti vicemeras Gintautas Babravičius. Tas pats, kuris pasiryžęs sostinėje įdiegti itin prieštaringai vertinamą sporto mokyklų reformą (LŽ rašinys "Sporto reforma brukama per prievartą", 2010 01 28).

Pagrįstai abejojama, ar po rekonstrukcijos baseinas tebetarnaus sportininkams. Netikėtos arenos vadovybės permainos sporto visuomenei sukėlė įtarimų. Skeptikai ėmė nerimauti, kad Lazdynų sporto bazės neištiktų pačioje Vilniaus širdyje (šalia Mindaugo tilto) stovėjusio "Žalgirio" baseino (25 m ilgio) likimas. Šis prieš septynerius metus buvo privatizuotas, sulygintas su žeme, o vėliau toje vietoje iškilo biurų ir apartamentų stiklinis keturkampis.

Jei istorija pasikartotų, tai reikštų sporto genocidą sostinėje. Lazdynų baseine nuolat sportuodavo olimpiniai šiuolaikinės penkiakovės prizininkai Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis, pajėgiausi šalies plaukikai, taip pat vandensvydininkai ir šuolininkai nuo tramplino. Čia karjeros laiptais kilo ir Maskvos olimpinių žaidynių plaukimo čempionai Robertas Žulpa bei Lina Kačiušytė.

Jau dabar sostinės sportininkai priversti suktis kaip kas išmano - treniruotis perpus mažesniuose baseinuose, privačiuose sporto klubuose ar vykti į Elektrėnus arba Alytų, kur 50 m baseinai dar neuždaryti.

LŽ aiškinosi, ar iš tikrųjų sostinei iškilo grėsmė prarasti vienintelį 50 m ilgio baseiną.

Nepaklusnius šalina

Istorija prasidėjo praėjusių metų lapkritį, kai eilinį kartą į viešumą buvo iškeltas būtinos baseino rekonstrukcijos klausimas. Miesto vadovai pačiame sportininkų sezono įkarštyje nusprendė neribotam laikui uždaryti areną rekonstrukcijai. Tam pasipriešino tuometis baseino direktorius Romualdas Grigas, teigdamas, kad būtų neteisinga išvaryti kelis šimtus sportuojančių asmenų tiesiog į gatvę. Jis pasiūlė atidėti rekonstrukciją pusmečiui. Tačiau su nepaklusniuoju susidorota labai greitai. R.Grigas tuoj pat buvo apkaltintas, kad dirbo nuostolingai, kad nesirūpino avarinės būklės baseino rekonstrukcijos galimybėmis. O kad mesti kaltinimai atrodytų įtikimiau, Lazdynų laisvalaikio centre (LLC), kuriam priklauso baseinas, buvo atliktas viešas auditas. Savivaldybei nė motais, kad LLC yra uždaroji akcinė bendrovė, turinti privataus juridinio asmens statusą. Taigi viešieji auditai galimi tik viešiems juridiniams asmenims.

Audito išvados, suprantama, baseino direktoriui buvo nepalankios - nustatyta, kad jis dirbo nuostolingai. Tačiau faktas, kad pati savivaldybė baseinui buvo skolinga už sportininkų rengimą, sąmoningai nutylėtas. LLC pačiam teko padengti per 200 tūkst. litų nuostolių, kuriuos surinkdavo iš lankytojų. Be to, Vilniaus savivaldybė pastaraisiais metais baseinui atseikėdavo mažesnę sumą, dėl to ir atsirado skolų. Taigi akivaizdu, kad sostinės vadovai ir išprovokavo tokią apgailėtiną baseino situaciją.

Po galingų savivaldybės vyrų organizuoto audito R.Grigo dienos baseino direktoriaus poste, kur jis darbavosi nuo 2001-ųjų, buvo suskaičiuotos. Audito ataskaitoje pateikiama tokia įžvalga: "Galima daryti išvadą, jog įmonės veiklos planavimas organizuojamas nepakankamai efektyviai."

Savas įpėdinis

Dar gruodį buvo skubiai pasirengta atstatydinti baseino direktorių. Tam reikėjo vieningo miesto tarybos narių balsavimo. Dalyvavusieji lemtingame posėdyje prisimena, kad balsavimas dėl R.Grigo atstatydinimo vyko ne taip sklandžiai, kaip tikėjosi miesto vadovai. Po pirmojo balsavimo pritrūko poros balsų. Salėje stojusią kapų tylą po kurio laiko nutraukė Vilniaus mero Viliaus Navicko balsas: "Perbalsavimas." Pakartotiniame balsavime nepaklusniųjų staiga neliko, ir frakcija pasiekė savo tikslą. R.Grigas buvo atleistas jau kitą dieną, tačiau jam buvo sumokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka. Darbo kodeksas skelbia, kad tokia išmoka suteikiama, kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl jo kaltės.

Atlaisvintą direktoriaus vietą iš karto užėmė naujas žmogus Artūras Praniauskas, kuriam tuoj prilipo valdančiųjų statytinio etiketė. Esą A.Praniauskas besąlygiškai vykdys miesto valdžios nurodymus, o kai ši pasieks savo tikslą, jis ramiai pasitrauks iš pareigų.

Įtarimus dar labiau sustiprino tai, kad A.Praniauskas yra dirbęs projektų vadovu bendrovėje "Maxima LT" kartu su Kęstučiu Binkausku. Pastarasis tapo mero V.Navicko šeštuoju patarėju kaip tik tada, kai prasidėjo šurmulys dėl baseino rekonstrukcijos. Lyg tyčia, K.Binkauskas konsultuoja merą privatizavimo klausimais.

Žaibiškai ir stulbinamai!

Į baseino direktoriau kėdę pasodinę savą žmogų, valdantieji toliau vykdė numatytą planą. Netrukus buvo uždarytas baseinas, atlikta ekspertizė, parinktas objekto valdytojas ir paskelbtas konkursas rangovui rasti. Šie darbai kainavo 40 tūkst. litų. Ir tik prieš mėnesį statybų bendrovė "Laigirda" ėmėsi baseino stogo metalinių konstrukcijų ir perdengimo plokščių sutvirtinimo darbų. Darbų sąmata - 150 tūkst. litų. Juos skyrė savivaldybė.

Nors rekonstrukcija labai užsitęsė, vicemeras G.Babravičius įsitikinęs, kad viskas vyksta pagal planą: "Turint omenyje, kad problema buvo identifikuota gruodį, ir atsižvelgdamas į įvairias procedūras, galiu pasakyti, kad procesas vyksta žaibišku greičiu ir duoda stulbinamų rezultatų."

"Statybos darbai apima penkių savaičių periodą. Sutartis įsigaliojo balandžio 22 dieną, o gegužės 27 dieną darbai turi būti baigti", - vaikštinėdamas po statybų dulkėmis nuklotą baseiną LŽ žurnalistus tikino A.Praniauskas.

Baseino valdytojai džiūgauja, kad arena vėl priims lankytojus jau vasaros pradžioje. Tokia euforija atrodo mažų mažiausiai keista žinant, kad ankstesniais metais baseinas vasarą būdavo uždaromas dėl itin mažo lankytojų srauto. Tik kai vykdavo vasaros olimpinės žaidynės vandens sporto šakų bazė veikdavo ir liepos mėnesį - taip būdavo suteikiamos sąlygos mūsų penkiakovininkams ir plaukikams tinkamai pasirengti olimpiadai.

Bijojo sniego

Sporto specialistai lyg susitarę vienu balsu tvirtina, kad baseino rekonstrukciją geriausia būtų buvę vykdyti vasarą, kai jis yra uždaromas atostogoms. Bet savivaldybės atstovai nepaisė šio specialistų patarimo bei sportininkų noro ir savo reformos ėmėsi dar žiemą. Esą to reikalavo avarinė pastato būklė. Vienas pagrindinių iniciatorių dėl skubios baseino rekonstrukcijos buvo Vilniaus savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. Jis įtikinėjo, kad žiemą pastato lubos gali įgriūti, kai vieną jų kvadratinį metrą ims slėgti 30 kilogramų sniego. Kitaip tariant, pavojus turėjo kilti, jei viename kvadratiniame metre stogo būtų 17,5 centimetro storio sniego paklotė. Visi žinome, kokia rūsti ir sniego nepagailėjusi buvo praėjusi žiema, tačiau pastatas kaip negriuvo, taip negriuvo.

Įstatymas gina biurokratus

LŽ kalbinti šiuolaikinės penkiakovės ir plaukimo specialistai pripažino, kad remontas baseinui buvo būtinas, tačiau stebėjosi, kodėl iš pradžių viskas buvo daroma galvotrūkčiais, o vėliau darbai ėmė strigti.

"Remonto reikėjo, tačiau jokios tragedijos, kaip buvo bandoma parodyti, nebuvo, - aiškino penkiakovininkų rinktinės treneris Jurijus Moskvičiovas. - Tai primena žiaurų sporto naikinimą. Buvo sukurta dirbtinė panika, daug lankytojų pabėgo iš Lazdynų baseino ir čia greičiausiai nebegrįš."

Lemti Lazdynų baseino veiklos negalėjo net Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).

"Savivaldos įstatymas gina savivaldybių teises, todėl į jų veiklą kištis mes negalime, - paaiškino ankstesnis KKSD vadovas Ritas Vaiginas. - Galėjome tik patarti. Tai ir darėme. Tačiau reakcijos nesulaukėme. Norėtųsi, kad savivaldybė šį klausimą spręstų greičiau ir ūkiškiau. Dabar susidaro įspūdis, kad nenorima to daryti."

Piktina sporto žmones

J.Moskvičiovas pabrėžė, kad netekus galimybės sportuoti 50 m baseine, penkiakovininkų rezultatai ėmė sparčiai prastėti: "Jau dabar mūsiškiai plaukia 2 sekundėmis lėčiau nei gali. Ir jei tai tęsis - rezultatai dar prastės. Prarastą laiką penkiakovininkams tenka kompensuoti atiduodant daugiau jėgų kitose rungtyse."

Vilniaus savivaldybės veikla pasipiktinusi ir Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė Ilona Zuozienė.

"Nekalbu apie tai, kad sostinėje nėra kur vykdyti plaukimo varžybų. Vilniuje yra didžiausia plaukimo mokykla, ją lanko per 500 jaunuolių ir visi priversti išsitekti Skroblų gatvėje esančiame baseinėlyje, kuris turi vos keturis 25 m ilgio takelius, - aiškino I.Zuozienė. - Kol turėjome lėšų, perspektyviausius plaukikus vežiojome į baseiną Elektrėnuose, bet greitai praradome ir šią galimybę."

I.Zuozienės tvirtinimu, kitų Europos Sąjungos valstybių sostinėse yra ne vienas ir net ne du 50 m ilgio baseinai.

1980-ųjų Maskvos olimpiados čempionai R.Žulpa ir L.Kačiušytė taip pat netiki, kad ateityje Lazdynų baseinas tarnaus sportininkų labui.

"Mes, plaukikai, jau nuleidome rankas ir pažadais nebetikime. Įvairių versijų teko girdėti. Esą norima baseiną privatizuoti, parduoti verslininkams, o šie teritorijoje jau tvarkytųsi savaip, - kalbėjo R.Žulpa. - Vilnius net padoraus stadiono neturi, tad ką jau kalbėti apie baseiną."

"Man nesuvokiama, kad mieste žmonės neturi galimybės paplaukioti normalaus dydžio baseine. Ar įmanoma užsitraukti didesnę gėdą? Situacija tokia, tarsi būtume skurdo kankinama Afrikos valstybė, - piktinosi L.Kačiušytė. - Baisu, kai pagalvoju, kiek mūsų miesto vaikų nemoka plaukti. Dėl to vasarą gamtoje nutinka daug skaudžių nelaimių."

Maskvos olimpiados čempionai tikino, kad jų karjeros metais tokia situacija būtų buvusi neįmanoma. Tiesiog valdžios požiūris į sportą buvo kitoks. Sportininkų interesai buvo aukščiau už norą pralobti.

Tapo atpirkimo ožiu

G.Babravičius nepraleido progos įgelti iš baseino direktoriaus pareigų atleistam R.Grigui, kaltino jį neūkiškumu: "Jei vadovas kartą per metus ar dvejus parašydavo savivaldybei laišką, kad trūksta pinigų, tai ne išeitis spręsti problemą."

Paklaustas, kaip turėjo dirbti direktorius, vicemeras atšovė: "R.Grigo valdoma UAB generavo baseino pajamas, vadinasi, turėjo ir pelno. Todėl pirmiausia galėjo atlikti kokią nors baseino galimybių studiją. Antra - turėjo rašyti raštus į atitinkamas institucijas, departamentus ar kokias nors komisijas ir siekti, kad rekonstrukcijos projektas būtų įtrauktas į metinius planus."

Buvusiam baseino direktoriui mestus kaltinimus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius, habilituotas daktaras Jonas Gediminas Marčiukaitis vadina niekiniais.

"Man pikta klausytis tokių kaltinimų, esą R.Grigas nieko nedarė. Per penkerius metus jis tris kartus kreipėsi į mus, prašydamas įvertinti pastato būklę, varstė savivaldybės duris, tačiau nieko nepešė. O dabar tiesiog tapo atpirkimo ožiu, - teigė J.G.Marčiukaitis. - Jei savivaldybė būtų sureagavusi laiku, buvo galima pastato pažeidimus sutvarkyti. Tačiau per penkerius metus korozija išplito, ir už tą sumą, kurią skyrė valdžia, bus atlikta žymiai mažiau rekonstrukcijos darbų, nei buvo galima padaryti prieš kelerius metus. Sunku logiškai suvokti valdžios elgesį - šiandien ji neduoda pinigų, o rytoj už tą pačią paslaugą mokės dvigubai daugiau."

G.Babravičius savo ruožtu skeptikų teiginius vadina "politizuotu pasipriešinimu, kurį organizavo profsąjungininkai ir sporto veikėjai, norėję pasišildyti ant šio lauželio".

Dar daugiau, sostinės vicemeras nepraleido progos pasigirti: "Pirmą kartą baseino egzistavimo istorijoje radome lėšų rekonstrukcijai. Kol ankstesnės miesto savivaldybės vadovai tik ketino tai padaryti, mes ėmėme ir padarėme. Valdančiojoje daugumoje esu nuo 2009 metų vasario, tad negalėjau turėti įtakos ankstesnės valdžios darbui."

Apmaudu, kad liberalcentristas G.Babravičius "pamiršo", kad iki 2007 metų Vilniaus meru buvo tą pačią partiją atstovaujantis Artūras Zuokas. Tad imtis žygdarbių dabartinis vicemeras galėjo ir anksčiau.

Negarbingas kelias į privatizaciją

Baseinas iki birželio vėl turėtų atverti duris. Tačiau šis faktas kelia sporto specialistų pasipiktinimą - juk iki šiol baseinas vasarą porai mėnesių buvo uždaromas dėl sumažėjančio lankytojų srauto. Todėl vos pradėjęs veikti jis vėl bus uždarytas. O jei visą vasarą priims lankytojus, dirbs nuostolingai. Bet kokiu atveju, baseino skolų didėjimas - garantuotas.

Nuostoliai ėmė didėti dar praėjusį rudenį, kai imta trimituoti apie avarinę pastato būklę. Baseinas jau tuomet neteko didelės dalies savo klientų. Dauguma jų persikėlė į privačius sporto klubus "Impuls", valdomus Rimanto Kveselaičio. Šis žmogus eina ir Vilniaus miesto sporto tarybos pirmininko pareigas. R.Kveselaitis kartu su G.Babravičiumi siekia įgyvendinti prieštaringai vertinamą sostinės sporto mokyklų reformą, visas sujungiant į vieną sporto centrą. Kas paneigs, kad Lazdynų baseino uždarymas nėra naudingas R.Kveselaičiui? Juk klientų antplūdis - garantuotas.

Nesunku nuspėti, kad baseino skolos kažkam yra naudingos. Juk baseino teritoriją sudaro 1,4 hektaro sklypas, kuris iš Vilniaus apskrities išnuomotas 99 metams. Kalbama, kad užkulisiuose sklypas jau padalytas verslininkams. Tereikia privatizuoti baseiną, ir jie galės čia įgyvendinti savo užgaidas. Kelias į privatizaciją paprastas. Nėra abejonių, kad šie metai Lazdynų baseinui dėl rekonstrukcijos darbų, nepelningumo ir skolų darbuotojams bus nuostolingi. Tuomet savivaldybė galės pranešti, esą pakeistas baseino direktorius, tačiau bendrovė vis tiek dirba nuostolingai, tad objektą belieka privatizuoti.

Vicemeras G.Babravičius, jau ne sykį įrodęs, kaip jam trukdo gyventi sportas, šią teoriją linkęs neigti. Jis aiškina, jog ateityje prie esamo LLC pastato bus prijungtas naujas objektas su dar vienu baseinu, moderniomis treniruočių salėmis. Tačiau kada tai bus įgyvendinta, politikas atsakyti negalėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"