TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Sporto bendruomenė nesutaria dėl Trakų irklavimo bazės reorganizavimo

2015 08 28 12:43
Augusto Didžgalvio nuotrauka

Trečiadienį Trakų irklavimo bazėje virė karšta diskusija dėl Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) pasiūlymų, kaip efektyvinti bazės darbą ir reorganizuoti valdymą. Nors Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius užtikrino, kad sportiniame darbui ir pasirengimui Rio olimpinėms žaidynėms įtakos reorganizacija neturės, kas gąsdino Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK).

2013 metais atlikto audito išvadose nurodoma, kad, norint efektyvinti bazės veiklą, būtina atskirti trenerių ir ūkinių darbuotojų pareigybes. Kai 2008 metais Trakų sporto bazės valdymas buvo iš Vidaus reikalų ministerijos žinios perduotas valdyti LOSC, bazės administracijoje atsirado pedagoginiai etatai, kai ten dirbantys žmonės pedagogine veikla neužsiima.

Pasiūlymą dėl Trakų irklavimo bazės reorganizavimo trečiadienį pristatė LOSC direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas. LOSC, vadovaudamasis dar prie buvusio KKSD vadovo Klemenso Rimšelio atlikto audito išvadomis, siūlo Trakų sporto bazę prijungti prie LOSC sporto paslaugų skyriaus. Jam vadovauja Egidijus Zvilna, o į skyriaus sudėtį šiuo metu įeina Žemaitės gatvėje esantis lengvosios atletikos maniežas, Vingio stadionas ir Vilniuje esanti šaudykla.

Anot LOSC, taip visų sportinių objektų valdymas tampa efektyvesnis, sutaupoma pinigų darbuotojų atlyginimams. Tai reiškia, kad Trakų irklavimo bazėje nebelieka vedėjo pareigybės ir dviejų ten buvusių pedagoginių etatų. Tačiau, kaip teigė KKSD vadovas Edis Urbanavičius, visiems darbuotojams yra pasiūlytos naujos darbo vietos, atleistųjų nėra. Nuo žmonių priklauso, ar jie tuos pasiūlymus priims.

Iš esmės, irklavimo bazės administracija turėtų rūpintis bazės infrastruktūra, o ne treniruoti sportininkus. Taip šiuo metu ir yra, nes bent jau Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) sportininkai į stovyklas atvyksta su savo treneriai ir komanda. Anot E. Urbanavičiaus, Trakų bazė pati nėra sportininkų ugdymo vienetas.

„Nėra rašytinio irklavimo federacijos ir irklavimo bazės administracijos susitarimo, kuriame būtų aiškiai reglamentuoti santykiai, taip pat bazės tarifai nėra pagrįsti sąnaudomis. Praėjusių metų spalį KKSD išklausė LIF priekaištų dėl netinkamo bazės administravimo ir įpareigojo abu šiuos darbus atlikti iki sausio pirmosios. To bazės administracija nepadarė iki šiol“, – pasakojo E. Urbanavičius.

LIF iš esmės netenkina bazės administracijos darbas, tačiau šie priekaištai jau buvo išsakyti anksčiau.

Tuo tarpu Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis susitikime teigė nepritariantis reorganizacijai. Anot jo, baidarininkus tenkina tiek bazės infrastruktūra, tiek sąlygos, kurios, anot A. Alekrinskio, pasaugų kokybė pastaraisiais metais tik gerėja.

Vis dėlto, LIF mano kitaip. LIF viceprezidentas Edmundas Daukantas tarptautinių varžybų mastu sąlygas Trakų irklavimo bazėje pavadino „iš bėdos pakenčiamomis“. Anot E. Daukanto, kuris yra ir tarptautinės FISA kategorijos teisėjas, saugumo reikalavimų atitikimas irgi yra minimalus.

„Mūsų tikslas 2021 arba 2022 metais surengti pasaulio irklavimo čempionatą. Tam reikalingas bazės infrastruktūros sutvarkymas, bet tam reikalinga normali vadyba, turinti bendrą tikslą su mumis. Per penkerius metus infrastruktūrą norime privesti prie pasaulio čempionatams tinkamo lygio“, – vieną tikslų, kodėl siekiama reorganizuoti bazės valdymą, įvardijo LIF prezidentas Dainius Pavilionis.

Pasitarime trečiadienį buvo nuraminti ir nuogąstavimai, kad bazės reorganizacija gali trukdyti sportininkų pasirengimui Rio olimpinėms žaidynėms.

„Pasirengimas nepriklauso nuo infrastruktūros skyriaus darbo. Bazės reikalingos tam, kad būtų galima efektyviai panaudoti valstybės turtą ir lėšas, visų pirma tam, kad ruoštume Lietuvai aukšto meistriškumo sportininkus. Mes einame prie pasaulyje naudojamo modelio, kad valstybės valdoma infrastruktūra pirmiausia turi būti išnaudojama sportininkų rengimui. Sportininkus rengia treneriai, o ne infrastruktūra.

Taip pat, visada yra noras į bazę pritraukti užsienio sportininkus, kurie čia rengtų stovyklas. Be to, visada, likus laiko, galima vykdyti ir komercinę veiklą, tačiau dirbant efektyviai sportininkų labui, tam greičiausiai laiko neturėtų likti“, – teigė E. Urbanavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"