TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
SPORTAS

Suabejota Čekijos teisėjų profesionalumu

Čekijos rankinio teisėjai Pavelas Valekas ir Jiri Opava sekmadienio vakarą Vilniaus "Siemens" arenoje buvo pasiryžę apvogti Lietuvos rinktinę. Tačiau mūsiškių vartininkas Arūnas Vaškevičius neleido jiems to padaryti.

Tai, kas įvyko paskutinėse pasaulio čempionato 5 atrankos grupės rungtynėse tarp Lietuvos ir Šveicarijos rinktinių, seniai buvo matę net vyresnio amžiaus rankinio gerbėjai.

Norint patekti į atkrintamąsias varžybas, lietuviams namie reikėjo sužaisti bent lygiosiomis. Ir jie tikslą pasiekė - 24:24. Tačiau kelialapis į kitą etapą vos neišsprūdo po arbitrų akibrokšto. Paskutinės Šveicarijos komandos atakos metu Iwano Ursičiaus metimą atrėmęs A.Vaškevičius pergalingai iškėlė rankas, bet po akimirkos jo džiaugsmą nustelbė nuostaba ir pyktis. P.Valekas įžvelgė Augusto Strazo pražangą ir, jau pasibaigus dvikovos laikui, į šeimininkų vartus skyrė 7 metrų baudinį.

Netrukus 4 tūkst. žiūrovų nuščiuvo, o A.Vaškevičiaus ir šveicaro Manuelio Linigerio žvilgsniai susmigo vienas į kitą. Kai šveicaro smūgį lietuvis atmušė, arenoje prasidėjo siautulinga šventė, o apsaugininkų lydimi dvikovos antiherojais tapę teisėjai iš Čekijos aikštę paliko akmeniniais veidais.

LŽ bandė išsiaiškinti šio precedentų neturinčio arbitrų poelgio motyvus.

Nekalbūs arbitrai

"Aiškiai matyti, kad jokios pražangos tame epizode nebuvo. Negaliu suprasti, kodėl teisėjai nutarė taip stipriai rizikuoti, - gūžčiojo pečiais Lietuvos rankinio teisėjų asociacijos (LRTA) prezidentas ir tarptautinių varžybų komisaras Grigorijus Gutermanas. - Paskutinį metimą I.Ursičius atliko niekieno netrukdomas visa jėga. Jokio kontakto nebuvo. Tik po metimo šveicaro koja atsirėmė į A.Strazdo koją, tačiau įtakos atakai tai neturėjo."

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius prisipažino po rungtynių šnektelėjęs su mačo komisaru iš Suomijos Leifu Sundellu: "Komisaras sakė, kad šį epizodą turėsime aptarinėti pusę nakties, kol prieisime prie vieningos nuomonės. Bet tuo metu įsikišo mūsų rinktinės treneris Gintaras Savukynas: Nėra ką aptarinėti, viskas ir taip akivaizdu. Tuo pokalbis ir baigėsi. O teisėjai apskritai nenorėjo leistis į jokius dialogus."

"Visose tokio rango Europoje vykstančiose rungtynėse 7 metrų baudinys pasibaigus laikui skiriamas tik tada, jei teisėjas tuo įsitikinęs 100 proc. Jei baudinio pagrįstumu tiki 90 proc. - jo paprastai neskiria. Tas epizodas Vilniuje nebuvo vertas nė 10 proc., - tvirtino G.Gutermanas. - Teisėjai klydo visada. Žinau, kad jie tai daro netyčia. Tačiau kai skiria lemiamus baudinius tokioje situacijoje, kyla įvairių minčių."

LRTA vadovas siūlo LRF kreiptis į Tarptautinę rankinio federaciją (IHF) ir papasakoti apie šį incidentą, antraip su tokiomis valstybėmis kaip Lietuva teisėjai nesiskaitys ir ateityje.

"Jei būtume pralaimėję, mūsų protestai niekuo nepadėtų. Praktika rodo - tokie skundai nebūna patenkinami. Nesvarbu, ar tai Lietuva, ar Danija, ar Vokietija", - neabejoja E.Urbanavičius.

Be to, federacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad žaidėjai visų klausimų neturėtų atidėti paskutinėms rungtynėms: "Visuomet reikia stengtis nepalikti intrigos lemiamam švilpukui, nebūti priklausomam nuo teisėjų. Prisiminkime, kad prieš tai lygiosiomis sužaidėme su Italija. Niekas neabejoja, kad esame pajėgesni už italus. Jei tuomet būtume laimėję, šis skandalingas 7 metrų baudinys būtų virtęs bereikšmiu."

Traukė varžovus

Rungtynių herojumi tapęs 38 metų Lietuvos rinktinės vartininkas A.Vaškevičius vakar LŽ prisipažino, kad naktį beveik nemiegojo - galvoje vis sukosi rungtynių epizodai ir lemiamos jų akimirkos.

"Viskas vyko taip greitai. Atrėmęs I.Ursičiaus metimą džiaugiausi, bet išgirdęs teisėjų švilpuką supratau, kad skiriamas 7 m baudinys. Ir daugiau nieko matyti man nereikėjo. Ne visi tai suprato - Tadas Stankevičius bėgo manęs sveikinti. Buvau toks piktas, kad aprėkiau jį ir liepiau eiti šalin, - kritinį momentą jau juokdamasis prisiminė vartininkas. - Visi matė, kad I.Ursičius atakavo laisvas, tik iš nepatogios padėties. Bet pamatęs, kad nepelnys įvarčio, suvaidino pražangą ir krito."

O po to buvo lemtinga akistata su M.Linigeriu.

"Pažįstu M.Linigerį nuo seno. Jis yra protingas, aukšto lygio žaidėjas, todėl žinojau, kad paprasto metimo neatliks. Kirbėjo mintis, kad mes aukštai, man palei galvą. Atspėjau kamuolio skriejimo kryptį ir pergudravau šveicarą", - prisiminė lietuvis.

E.Urbanavičius teigė nemanantis, kad teisėjų iš Čekijos sprendimą skatino povandeninės srovės, bet A.Vaškevičius mano kitaip: "Netikiu, kad tai buvo netyčinė teisėjų klaida. Akivaizdžiai norėta "ištraukti" šveicarus. Mes esame krepšinio valstybė, o rankinyje - mažiukai. Šveicarija turi gerokai didesnę įtaką IHF, todėl buvo daroma viskas, kad ji patektų į kitą etapą. Bet gerai, kas gerai baigiasi."

Paklaustas, ar per solidžią dvidešimties metų rankininko karjerą jam yra nutikę kažkas panašaus, A.Vaškevičius susimąstė: "Reikėtų gerai pagalvoti. Manau, kad man tai buvo pirmas toks atvejis..."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
SPORTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"